Kas nutinka, kai dirbtinis intelektas perima rutininius darbus, o mums lieka tik mąstyti ir kurti?
Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsitvirtino darbo vietose – nuo ataskaitų rengimo iki klientų aptarnavimo automatizavimo. Tačiau atrodo, kad 2025-ieji tapo lūžio tašku: vis dažniau kalbame ne apie DI įrankius, o apie DI agentus – autonomines sistemas, gebančias savarankiškai vykdyti sudėtingas, daugiapakopes užduotis. McKinsey duomenimis, su tokiais agentais jau eksperimentuoja 62 proc. organizacijų, nors tik maža dalis juos diegia platesniu mastu. Tai rodo, kad esame dar tik naujos eros pradžioje.
Ko tikėtis toliau? BCG prognozuoja, kad DI agentų rinka artimiausius penkerius metus kasmet augs apie 45 proc. Šis šuolis keis ne tik procesus, bet ir tai, kaip suprantame darbuotojo bei vadovo vaidmenis.
Kai agentas dirba – tu vadovauji
Įsivaizduokite darbo dieną, kai jūsų dirbtinio intelekto agentas ryte surenka dominančias ataskaitas, parengia prioritetinę el. laiškų apžvalgą, o kitas agentas – suderina susitikimo laiką kartu su kolegų DI agentais. Panašias galimybes jau siūlo tokios įmonės kaip Sana ar Dust. agentai gali vykdyti daugiapakopes užduotis, jungtis prie įmonių vidinių sistemų, rengti kompleksines ataskaitas. Jie veikia nuolat – pradeda užduotis pagal tvarkaraštį arba reaguoja į įvykius realiuoju laiku.
Tai pakeičia pačią vadovavimo esmę: mažiau darbuotojų kontrolės, daugiau sistemų valdymo. Tokį pokytį galima apibūdinti kaip perėjimą nuo žmonių priežiūros prie „sistemų orkestravimo“. Kitaip tariant, netrukus visi būsime vadovai, tačiau vadovausime ne kolegoms, o DI agentų komandoms.
Kritinis mąstymas: riba tarp sėkmės ir nesėkmės
Ne visiems ši transformacija bus lengva. „Harvard Business Review“ duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: nors DI naudojimas nuo 2023 m. padvigubėjo, 95 proc. organizacijų nejaučia realios grąžos. Viena priežasčių – vadinamasis „workslop“ reiškinys: darbuotojai, pasikliovę DI, kuria paviršutinišką, iki galo neapdorotą turinį, kuris kolegoms sukelia papildomo darbo. Skaičiuojama, kad 10 tūkst. darbuotojų turinčiai organizacijai tai kasmet kainuoja apie 9 mln. dolerių prarasto produktyvumo.
World Economic Forum vertinimu, iki 2030 m. pasikeis maždaug 40 proc. dabar egzistuojančių darbo įgūdžių. Ir tai – ne vien technologiniai gebėjimai. Greta DI žinių vis svarbesnis tampa kūrybiškumas, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti ir, svarbiausia, – kritinis mąstymas.
Esu įsitikinęs, kad čia ir stebėsime tikrąją atskirtį. Tie, kurie DI naudos kaip greito, bet neapdoroto turinio generatorių, sparčiai atsiliks ir turės palikti darbo rinką. O tie, kurie išmoks vertinti agentų rezultatus, lyginti skirtingų sistemų išvestis, tiksliai formuluoti užklausas, taps itin vertingais darbuotojais. Kritinio mąstymo gebėjimus jau šiandien kai kurie darbdaviai matuoja būtent per darbuotojo galimybes savarankiškai ir kokybiškai naudotis generatyviniu dirbtiniu intelektu – jei tavo „darbo“ rezultatai yra tik tekstas, nukopijuotas iš ChatGPT, esi prastas darbuotojas, kurį galima pakeisti DI agentu jau rytoj.
DI liks silpnas
Svarbu suprasti, kad net pažangiausi agentai vis dar yra priskiriami siaurajam (silpnajam) DI. Jie gali puikiai atlikti konkrečias užduotis, tačiau neturi sąmonės ar tikro supratimo.
Filosofas Johnas Searle'as dar prieš kelis dešimtmečius pasiūlė „Kinų kambario“ hipotetinį eksperimentą: žmogus gali pateikti taisyklingus kinų kalbos atsakymus, nors jos nesupranta – užtenka vadovautis instrukcijomis. Panašiai veikia DI: manipuliuoja simboliais, bet nežino, ką jie reiškia. Tai primena, kad agentai – galingi įrankiai, bet ne partneriai, prisiimantys atsakomybę. Galutinis sprendimas visuomet lieka darbuotojo rankose.
Praktiniai patarimai būsimiems „agentų vadovams“
Kaip pasirengti šiai naujai realybei?
Pirmiausia, tobulinkite savo užklausų formulavimo įgūdžius. Tai ne vien techninis įgūdis – tai aiškaus ir kritinio mąstymo pratimas. Darbuotojai, gebantys efektyviai naudoti DI, uždirbs daugiau.
Antra, lyginkite ir tikrinkite. Dirbant su keliais agentaisn yra svarbu jų išvestis įvertinti kritiškai. Geriausių rezultatų pasiekia organizacijos, kurios iš esmės pertvarko procesus, o ne tiesiog „priklijuoja“ DI prie senųjų.
Trečia, nepalikite DI be priežiūros. Beveik pusė darbuotojų labiausiai nerimauja dėl automatinių sprendimų, priimamų be žmogaus įsikišimo. Net jei agentai gali stebėti vieni kitus ir sąveikauti tarpusavyje, galutinę kontrolę turi išlaikyti žmogus.
Kodėl tai negąsdina
Ši transformacija – ne dar vienas automatizavimo ciklas, o esminis darbo pokytis. McKinsey skaičiuoja, kad iki 2030 m. agentai ir robotai teoriškai galėtų perimti daugiau nei pusę JAV darbo valandų. Tačiau net ir labai automatizuotuose vaidmenyse žmogus išliks nepakeičiamas – dėl priežiūros, kokybės kontrolės ir žmogiško ryšio, kurio tikisi klientai, pacientai ar studentai.
Ateitis, kurioje visi būsime vadovai, nėra nei utopinė, nei gąsdinanti. Tai tiesiog nauja darbo realybė. Tie, kurie išmoks derinti žmonių ir agentų darbą, kritiškai vertinti rezultatus ir nuolat tobulėti, taps itin reikalingi. Tuo tarpu tie, kurie mano, kad DI viską padarys už juos, jau dabar praranda pozicijas.
Taigi, DI visada liks „silpnas“ – be sąmonės ir tikro supratimo. Tačiau jo galia didžiulė. Kaip ja pasinaudosime, priklausys tik nuo mūsų.