„Statistinis raštingumas nėra tik matematikų ar mokslininkų įrankis – tai būtinas šiuolaikinio žmogaus gebėjimas, padedantis neprarasti kritinio mąstymo informacijos pertekliaus laikais“, – sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė, mokslininkė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė. Ji įsitikinusi, kad šis įgūdis itin svarbus kasdieniame gyvenime ir turėtų būti lavinamas nuolatos.
Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.
Melas, didelis melas ir statistika
Reklamos, apklausos, žiniasklaida, politikų pasisakymai, medicinoje pateikiama statistika – visose šiose srityse remiamasi skaičiais, o suprantant jų prasmę lengviau priimti informuotus sprendimus. Viešajame sraute cirkuliuoja netikros naujienos, rinkimų metu politikai žeria įspūdingai skambančius skaičius – visos situacijos, kuriose susiduriame su statistika, reikalauja gebėjimo suprasti procentus ir tikimybes, kritinio mąstymo ir įgūdžių atskirti, kada skaičiai atspindi realybę, o kada jais manipuliuojama. „Statistinis raštingumas – nėra skaičių „skaitymas“, tai jų prasmės bei ribotumų suvokimas“, – apie šio įgūdžio svarbą sako J. Markevičiūtė.
Anot profesorės, statistikos nesupratimas mus daro pažeidžiamus, o tai gali turėti neigiamų padarinių tiek asmeniniame gyvenime, tiek kitose srityse. „Pavyzdžiui, žmogus gali patirti finansinių nuostolių dėl klaidinančių nuolaidų ar investicinių pažadų. Taip pat nuvertinti ligos grėsmę arba pasiduoti „stebuklingoms“ dietoms ar vaistams. Man labai patinka frazė „100 proc. dietos efektyvumas“ – ar tai reiškia, kad žmogaus liks 0 kg?“, – kalbėdama apie netinkamą statistikos interpretaciją šypsosi mokslininkė.
Įgūdis, kurį galima lavinti
Kaip teigia J. Markevičiūtė, visuomenei trūksta gebėjimų tinkamai suvokti statistiką. Ugdymo įstaigose dažnai mokoma techniškai atlikti veiksmus, o ne suprasti, kodėl gauname vienokį ar kitokį rezultatą ir kokios to pasekmės. Žinomas sąvokas sieti su tikimybių teorija ir praktiniais aspektais nuo nulio tenka mokyti net matematikos studentus. „Kritinis vertinimas labai smarkiai susijęs su gebėjimu logiškai mąstyti, todėl bendras matematikos mokymasis yra itin svarbus“, – sako mokslininkė. Laimei, pasak profesorės, statistinis raštingumas – tai įgūdis, kurį galime lavinti.
Jurgita Markevičiūtė su kolegomis. Justino Auškelio nuotr.
„Mus supa labai daug statistinės informacijos – ją galime sąmoningai analizuoti reklamose, straipsniuose ar socialiniuose tinkluose ir klausti: „Ką tai reiškia?“, „Kokia tyrimo imtis?“, „Ar yra kitų interpretacijų?“ Nemažai populiariosios literatūros skirta duomenims ir jų analizei. Yra knygų ir straipsnių, kurie paprastai paaiškina statistinius principus, pavyzdžiui, „Kaip meluoti padedant statistikai“, – patarimais dalijasi VU profesorė.
Anot jos, kasdieniai sprendimai gali tapti puikia treniruote. Ji pataria lyginti kainas, nuolaidų dydžius, skaičiuoti realią naudą tarp sunaudoto kuro ir keliais centais pigesnių prekių vaikymosi po skirtingus prekybos centrus. Statistikė siūlo analizuoti savo mėnesinį biudžetą – pajamas, išlaidas, stebėti, kada ir kam atsiranda nenumatytos išlaidos. Tai leis prognozuoti, kada jos gali vėl pasikartoti ir taps puikiu būdu išmokti valdyti savo finansus. „Visa tai padeda įgauti įgūdžių „žaisti“ su duomenimis“, – sako mokslininkė.
Ruošėsi tapti chemike, tapo matematike
Iš Ukmergės kilusi J. Markevičiūtė pasakoja apie darbą universitete nesvajojusi. Chemiją studijuoti svarsčiusi moteris galiausiai pasirinko ekonometrijos studijas, o praktika tuometinėje Švietimo ir mokslo ministerijoje padėjo suprasti, kad mokslinė veikla puikiai tinka patenkinti jos smalsumą. Anot jos, mokslininkui svarbiausia yra būtent smalsumas, kūrybiškumas, užsispyrimas ir nebijojimas išeiti iš komforto zonos. Dirbantiesiems duomenų mokslo ir statistikos srityje svarbu gebėti dirbti komandoje ir telkti žmones. Mokslininko ir dėstytojo darbas profesorę žavi tuo, kad jame niekada nebūna nuobodu. Kylantys iššūkiai, nors ir vargina, o viską suspėti dažnai būna nelengva, tačiau išsprendus išsikeltą problemą ar paskaitos metu radus ryšį su studentais, ateina pasitenkinimo jausmas, kuris šiame darbe yra didžiausias malonumas.
Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.
Po mokyklas važinėjanti ir su moksleiviais bendraujanti mokslininkė pastebi, kad stereotipai apie tai, kokios sritys laikomos „vyriškomis“, o kokios – „moteriškomis“, vis dar yra gajūs. Komentarų apie tai, kad tikslieji mokslai labiau tinka vyrams yra girdėjusi ir ji. Profesorė sako pastebėjusi, kad iki 10 klasės mergaitės aktyviai klausinėja apie IT, o vėliau susidomėjimas mažėja. „Manau, ir jos išgirsta pasvarstymų, kad tikslieji mokslai labiau vyriška sritis“, – teigia J. Markevičiūtė. Anot jos, matematika mūsų šalyje dažnai pateikiama kaip itin sudėtinga sritis, daugeliui kelianti neigiamus jausmus, todėl matematika besižavinčias mergaites lengva perkalbėti nuo savo pasirinkimo.
Nepadeda ir tai, kad J. Markevičiūtės teigimu, moterims karjeros aukštumų siekti vis dar yra sunkiau. „Jos turi parodyti, ko yra vertos, tačiau ir tada nebūna pirmas pasirinkimas kylant karjeros laiptais. Dar sunkiau yra su nesėkmėmis. Moterų nesėkmės daug labiau aptarinėjamos ir išryškinamos nei vyrų. Pasaulis keičiasi, bet daug lėčiau nei norėtųsi“, – mintimis dalijasi VU MIF prodekanė.
Vis dėlto visuomenėje vyraujančios nuostatos profesorės Markevičiūtės niekada neatbaidė nuo sprendimo studijuoti tai, kas įdomu jai pačiai. Per pakankamai trumpą laiką profesore tapusi dėstytoja sako, kad mokslininko darbas leidžia visada jaustis jaunam. „Tai didelė dovana, kuri gaunama ne visada. Net jei po kurio laiko nuspręsite nebetęsti karjeros moksle, tai bus itin vertinga patirtis, kuri išmokys spręsti sudėtingas, kompleksines problemas“, – patarimu karjerą moksle svarstančioms merginoms dalijasi ji.