Sidebar

Lietuvos jaunųjų matematikų komanda liepos 8–21 d. Sanšain Koste (Australijoje) vykusioje 66-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje (IMO) pelnė penkis bronzos medalius ir užėmė aukščiausią vietą per pastarąjį dešimtmetį.

Marco Marcozzi. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

„Tai pirmas kartas, kai Lietuvos komanda laimėjo penkis IMO medalius. Tarp jų buvo ir vienas, kuriame galima įžvelgti sidabro atspindžių, o likusieji pelnyti užtikrintai. Kai mokiniai yra entuziastingi tiek pačios matematikos, tiek olimpiadų atžvilgiu, jų sistemingas pasiruošimas ir noras tobulėti duoda puikių rezultatų“, – džiaugiasi Lietuvos komandos vadovas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas dr. Aivaras Novikas.

Pasak jo, šiemet olimpiadoje dalyvavo 110 komandų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuva kartu su Ispanija užėmė 43 vietą. „Penkiems iš šešių mokinių tai buvo pirmoji IMO, o dviem iš jų – abiturientams – taip pat ir paskutinė. Galėjo atrodyti, kad dėl to bus daugiau netikrumo, bet to visiškai nepastebėjome.“

„Šių metų rezultatas – aukščiausias per pastarąjį dešimtmetį – yra visos komandos pasiekimas. Kiekvienas mokinys prisidėjo pelnytais taškais, kuriuos lėmė jų įdėtas darbas ir pasirengimas. Mokiniai savo jėgas galėjo išbandyti ir įvertinti, dalyvaudami kitose nacionalinėse ir tarptautinėse olimpiadose“, – pasakoja komandos vadovas.

Matematikos olimpiadų tradicija Lietuvoje yra stipri – mūsų šalies atstovai beveik niekada negrįžta iš IMO be apdovanojimų. Pavyzdžiui, šį rudenį penki iš šešių komandos narių dalyvavo VU MIF organizuotoje Lietuvos komandinėje mokinių matematikos olimpiadoje, o keturi iš jų – ir iš jos kilusiose tarptautinėse „Baltijos kelio“ varžybose.

„Mokiniams, rimtai ir sistemingai dalyvaujantiems aukščiausio lygio matematikos varžybose, pasiekti rezultatai dažnai tampa itin svarbūs ir įsimintini. Tai ypač pasakytina apie IMO – svarbiausią viso olimpiadų ciklo etapą“, – įsitikinęs dr. A. Novikas.
Tarptautinėje matematikos olimpiadoje, kaip ir kitose pagal jos pavyzdį organizuojamose varžybose, itin vertinamas gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir savarankiškai atrasti sprendimus.

„Čia pabrėžiamas gebėjimas kūrybiškai naudotis matematinėmis idėjomis. Nors olimpiadoje sprendžiami tik elementariosios matematikos uždaviniai, tai nereiškia, kad jie yra paprasti – jie reikalauja gilios įžvalgos ir originalumo. Mano nuomone, yra nuostabu, kad nuolat sukuriama įdomių tokio pobūdžio uždavinių“, – pabrėžia A. Novikas.
Šiemet olimpiados dalyviai sprendė ir Lietuvos pasiūlytą uždavinį, kurį sukūrė 2024 m. IMO aukso medalio laimėtojas Paulius Aleknavičius.

„Nors Pauliaus uždavinys varžėsi su daugeliu kitų įdomių, jo patekimas į oficialų rinkinį nėra atsitiktinumas. Tai atspindi aukštą Pauliaus kaip matematiko lygį. Kūrybingumas kelti įdomius klausimus yra toks pat svarbus kaip ir kūrybingumas rasti ir pagrįsti teisingus atsakymus. Be šio gebėjimo nebūtų nei matematikos mokslo, nei olimpiadų. Tokie pavyzdžiai kaip Pauliaus galėtų paskatinti ugdyti tiek olimpinę, tiek bendrąją matematikos kultūrą Lietuvoje“, – sako A. Novikas.

Anot jo, labai svarbu ne tik įkvepiantys pavyzdžiai, bet ir bendruomenės ryšiai: buvusių ir esamų olimpiadininkų bendravimas padeda jaunimui geriau pažinti galimus gyvenimo kelius. Nemaža dalis jų po studijų pasirenka karjerą privačiajame sektoriuje, tačiau dalis renkasi ir akademinį kelią. „Svarbu, kad šis kelias būtų matomas, net jei jį rinksis ne visi.“

Mokinių matematikos varžybos, anot dr. A. Noviko, atlieka svarbų vaidmenį tiems, kurie dar tik renkasi savo ateitį. „Svarbu, kad mokiniai ne tik pasirinktų, bet ir suprastų savo pasirinkimą – atrastų, kad tai jiems įdomu, kad čia gali realizuoti savo talentus.“

„Geras olimpiadinis uždavinys atspindi tai, kas matematikos moksle svarbiausia tai, kas jame yra gyva, įtraukia ir kelia džiaugsmą. Todėl svarbu, kad matematikos varžybos Lietuvoje ne tik išliktų, bet ir klestėtų – jos yra erdvė atsiskleisti tiek potencialiems IMO dalyviams, tiek platesniam gabių mokinių ratui“, – teigia jis.

Aivaras Novikas pabrėžia, kad kartu labai svarbu, kad daugiau dėmesio supratimui ir matematinio mąstymo ugdymui būtų skiriama ir bendrojoje mokyklinėje matematikoje. „Taip pat būtina palaikyti mokytojų ir kitas iniciatyvas ugdyti aukštesniuosius mokinių gebėjimus, nepaisant mokyklinės matematikos problemų.“

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos