Statistika – tik procentų ir vidurkių skaičiavimas? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė doc. dr. Rūta Levulienė sako, kad, nors kai kurie žmonės šią sritį mato būtent taip, iš tiesų ji kur kas gilesnė. „Statistika – labai praktinis mokslas, kuriame analizuojami tam tikros srities duomenys, taigi, greta skaičių yra realus uždavinys, praktinė problema, kurią išsprendus gaunama reali vertė visuomenei ar verslui“, – teigia mokslininkė.
Rūta Levulienė. Justino Auškelio nuotr.
Pritaikymo galimybės – neribotos
Statistikos esmė – ne tik surinkti duomenis, bet ir tinkamai juos susisteminti, išanalizuoti ir interpretuoti. Kaip teigia R. Levulienė, duomenys patys savaime nepateikia informacijos, tik juos apdorojus ir pritaikius statistinius metodus, gaunama informacija, kuria remiantis priimami sprendimai valstybės valdyme ar versle. „Tik duomenimis pagrįsti sprendimai yra patikimi“, – neabejoja VU dėstytoja.
Anot mokslininkės, žmonės net nesusimąstydami naudojasi statistinių metodų rezultatais. Tą darome įsijungę orų prognozes, skaitydami prekių ar paslaugų rekomendacijas, naudodami gaminius, kuriems pagaminti atlikti įvairūs patikimumo eksperimentai.
Statistiniai metodai padeda nustatyti naftos telkinio vietą, prognozuoti, kiek vidutiniškai įmonės išleidžia inovacijoms, palyginti gydymo metodikas, prognozuoti krepšinio rungtynių baigtį, identifikuoti virusų atakas ar klaidingas muitinės deklaracijas, pateikti pasiūlymus, labiausiai atitinkančius kliento poreikius ar įvertinti mobiliosios programėlės poreikį.
„Nėra srities, kurioje statistiniai metodai nebūtų taikomi“, – šio mokslo svarbą primena docentė. Nuo procesų optimizavimo iki inovatyvių tyrimų duomenų analizės – statistika reikalinga visur.
Pokyčiai – tik į gerą
Statistikai esant vienai labiausiai pritaikomų matematikos sričių, pasitaiko atvejų kai ji naudojama netinkamai, duomenimis bandoma manipuliuoti. Vis dėlto, anot R. Levulienės, tokių atvejų mažėja. Mokslininkės teigimu, tai lemia vis didesnis visuomenės statistinis raštingumas. „Su statistiniais metodais ir jų tinkamu naudojimu supažindinama jau mokykloje. Pastaruoju metu mokyklinė programa buvo išplėsta, įtraukiant įvairesnius statistinius metodus, akcentuojant jų svarbą ir pritaikomumą įvairiose gyvenimo srityse“, – pozityviais pokyčiais džiaugiasi R. Levulienė.
Prie pokyčių prisidėjo ir akademinė bendruomenė, rengianti mokymus pedagogams, taip pat Valstybės duomenų agentūra, kurios veiklos sritys pastaruoju metu stipriai išsiplėtė – įstaiga visuomenei teikia informaciją, kuri prisideda prie korektiško statistikos naudojimo.
Rūta Levulienė. Justino Auškelio nuotr.
Mokslininkės manymu, pokyčių statistikos srityje bus ir kitokių. Neišvengiamai įvairias mūsų gyvenimo sritis užkariaujantis dirbtinis intelektas, paliks savo pėdsaką ir čia. „Inovatyvių priemonių naudojimas yra svarbus mokslo pažangai, jis papildo anksčiau sukurtus metodus, leidžia įvairiapusiškai spręsti realius praktikoje iškylančius uždavinius“, – mintimis dalijasi ekspertė. Keičiantis laikams, atsiranda ir studijų programų, kuriose klasikiniai metodai apjungiami su naujais. To pavyzdys – duomenų mokslo studijos, kuriose apjungiami statistikos, informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto modeliai.
Matematikos studijos – tvirtas pasirinkimas
Mokslininkė teigia, kad pasirinkti statistikos sritį ją pastūmėjo jos pritaikomumas. „Statistikas turi galimybę bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, spręsti praktinius uždavinius iš įvairių sričių“, – teigia R. Levulienė. Apsisprendimas sieti ateitį su matematika atėjo jau ketvirtoje klasėje – docentė pasakoja turėjusi puikias mokytojas, gebėjusias sudominti matematika, o visa jos aplinka buvo susijusi su tiksliaisiais mokslais: docentės tėtis – žymus Lietuvos statistikas Julius Jonas Kruopis. Nepaisant to, R. Levulienė teigia jo spaudimo nejautusi, priešingai – tėvai mokslininkę skatino rinktis specialybę, kuri atrodė artimiausia jai pačiai. Visgi baigusi mokyklą, vilnietė net nedvejojo studijuoti matematikos taikymus VU.
Įkalbėta dėstytojų, ji tęsė studijas ir doktorantūroje, nors iš pradžių apie karjerą moksle negalvojo. „Doktorantūros studijos buvo labai įdomus laikotarpis, kuris ir lėmė galutinį sprendimą tolesnę ateitį sieti su mokslininkės karjera“, – pasakoja R. Levulienė. Šiame darbe ją labiausiai žavi rutinos nebuvimas ir dinamiškumas. Mokslininkei džiaugsmą teigia galimybė išspręsti sunkų uždavinį ar pasiūlyti sprendimą turintį praktinę naudą.
Sėkmė nuo lyties nepriklauso
R. Levulienė teigia aplinkoje girdėjusi kalbų, kad tikslieji mokslai – nemoteriška sritis, tačiau asmeniškai tokių komentarų nėra sulaukusi. Ji įsitikinusi, kad karjeros aukštumų norintiems siekti vyrams ir moterims yra sudaromos vienodos galimybės, o visuomenės požiūris gerokai pasikeitė.
Matematiko Zigmo Žemaičio vardo medaliu apdovanota akademinė įsitikinusi, kad svarbiausia yra atrasti sritį, kuri įdomi, tada ir rezultatas bus puikus. Mokslininkėmis tapti svajojančias jaunas moteris ji ragina išbandyti mokslinę veiklą jau studijų metu, pasinaudoti galimybėmis dalyvauti projektuose, konferencijose, įsitraukti į straipsnių rašymą. „Iššūkių yra kiekviename darbe, svarbu atkakliai siekti tikslo“, – sako ji.