VU fotografo J. Auškelio nuotr.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) bioinformatikos absolventė Ieva Pudžiuvelytė ne tik baigė studijas Magna Cum Laude diplomu skiriamu už itin aukštus akademinius pasiekimus, bet studijų metais ir aktyviai užsiiminėjo moksline veikla, dalyvavo universiteto visuomeniniame gyvenime, įvairiuose projektuose. Iš Mažeikių kilusi mergina sako, kad aktyvi buvo dar besimokydama mokykloje: lankė šokius, teatrą, dalyvavo trumpalaikiuose „Erasmus” projektuose, neakivaizdinėje moksleivių „Jaunųjų matematikų mokykloje“, rengiamoje VU profesorių, įvairiose moksleivių žinių olimpiadose bei kūrybiškumo konkursuose, gimnazijoje rengiamuose protmūšiuose.
VU fotografo J. Auškelio nuotr.
Bioinformatikos studijos sujungė tris mėgstamas sritis
Bioinformatikos studijas pasirinkusi I. Pudžiuvelytė sako, kad išsirinkti karjeros kryptį nebuvo paprasta, kadangi turėjo įvairių pomėgių. Kurį laiką absolventė buvo tvirtai nusprendusi studijuoti mediciną, dėjo daug pastangų mokydamasi į ją stoti skirtų egzaminų dalykus. Pokytis įvyko pasibaigus brandos egzaminų sesijai ir skyrus laiko savirefleksijai. Įtakos galutiniam studijų pasirinkimui turėjo būtent dalyvavimas VU „Jaunųjų matematikų mokykloje“: „Supratau, kad „Jaunųjų matematikų mokyklos“ užduotys privertė mane pamatyti matematiką kitu kampu ir net ja susižavėti“, – sako Ieva.
Besimokant biologijos, I. Pudžiuvelytė suprato, jog šis mokslas žadina jos smalsumą, o informacinių technologijų įgūdžiais taip pat pasižymėjo. Taigi atradus bioinformatikos studijų programą abejonių, ką studijuoti neliko – juk ši studijų programa jungia visus tris: matematikos, biologijos ir informacinių technologijų dalykus. Studijos gabios merginos nenuvylė: „Per pirmus studijų mėnesius supratau, kad noriu šią sritį tyrinėti ilgą laiką“, – apie bioinformatiką kalba ji.
Absolventė tikina, kad bioinformatikos studijos yra unikalios, nes moko išnaudoti informacines technologijas biologinių duomenų apdorojimui, ko nėra kitose Lietuvoje siūlomose studijų programose. „Apskritai studijomis likau patenkinta – gavau daugybę galimybių įgyti įgūdžių reikalingų dirbant bioinformatikos srityje bei prisiliečiau prie aktualių problemų sprendimo“, – džiaugiasi Ieva.
Svarstantiems rinktis bioinformatikos studijas, mergina pataria turėti omenyje, kad šioje studijų programoje studentai pirmiausia yra ruošiami dirbti mokslinį darbą: nagrinėti mokslinę literatūrą, kelti hipotezes, atlikti biologijos mokslo šakose reikalingas analizes bei kurti programinius įrankius. Puikiais įvertinimais studijas baigusi absolventė rekomenduoja išbandyti bioinformatiko kelią tiems moksleiviams, kurie siekia išnaudojant matematikos bei programavimo įgūdžius prisidėti prie biomedicinos ar gyvybės mokslų progreso.
VU fotografo J. Auškelio nuotr.
Aktyvia veikla užsiėmė ir po paskaitų
I. Pudžiuvelytė vien tik studijomis neapsiribojo ir įsitraukė į aktyvią mokslinę bei bendruomeninę veiklą. Merginos smalsumą sužadino dėstytojai, užsimindami, kokios mokslo problemos šiuo metu sprendžiamos, kokie tyrimai vykdomi, kokia jų prasmė ir kaip dėstoma medžiaga su tuo susijusi. „Gautas atveriančios požiūrį informacijos srautas manyje sužadino nuo vaikystės rusenantį alkį žinioms apie pasaulį ir pastūmėjo mane sutelkti dėmesį į studijas bei praktikos paieškas“, – kalba absolventė. Į mokslinę veiklą I. Pudžiuvelytė įsitraukė jau pirmaisiais studijų metais: „Dėstytojas doc. dr. Gintautas Bareikis, pastebėjęs mano motyvaciją, paskatino susisiekti su Bioinformatikos skyriaus mokslininkais, kad galėčiau įgyti patirties šioje srityje jau nuo pirmo kurso“.
Ieva prisidėjo prie „The COINS 2020“ konferencijos organizavimo, atliko neformalią praktiką struktūrinės bioinformatikos srityje su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatiku ir savo mentoriumi dr. Kliment Olechnovič, antrame kurse buvo pirmakursių kuratorė. Su „Vilnius-Lithuania iGEM 2021“ komanda Ieva tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ pristatė projektą „AmeBye“ – sintetinės biologijos metodais sukurtus amebiazės ligos prevencijos bei diagnostikos įrankius.
„Pasibaigus iGEM maratonui, buvau pakviesta dirbti Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriaus moksliniame projekte, kuriame mano užduotis buvo sukurti metodą, galintį klasifikuoti baltymus pagal termostabilumo savybę“, – pasakoja mergina. Ieva džiaugiasi, kad pasiekus neblogus rezultatus, darbas buvo pristatytas keturiose konferencijose, o jo rankraštis buvo publikuotas atviros prieigos „bioRxiv“ saugykloje, skirtoje biologijos mokslo darbams talpinti.
Merginos teigimu, kiekvienas atliktas darbas ne tik nešė džiaugsmą, bet ir vis stumtelėdavo arčiau jos ambicijų: „Šiuo metu, ko gero, labiausiai didžiuojuosi pirmuoju rankraščiu, kuris tapo įrodymu pirmiausia man pačiai, kad jau turiu įgūdžių atlikti mokslinį darbą bei gauti rezultatus, kuriais būtų verta dalintis su akademine bendruomene“.
Didžiausia vertybė – laikas
Paklausta, kaip pavyko viską suspėti mergina atvira: „Kadangi laikas yra didžiausia vertybė, verta apmąstyti, kaip geriausia šį resursą išnaudoti susidėliojant prioritetus“. Ieva dalinasi patarimais, kaip planuotis darbus: „Produktyvumo padidinimui susirašau dienos darbus – tai padeda matyti, koks yra kiekvienos dienos užimtumas ir kaip galiu suskirstyti užduotis, kad išvengčiau pervargimo“. Absolventė primena visiems žinomą tiesą, kad atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio yra labai svarbu. „Geriau skirti keletą minučių pasiplanuoti porą ateinančių savaičių ir pradėti svarbius darbus anksčiau, negu galiausiai išgyventi ypač įtemptas dienas be kokybiško poilsio ir daryti daug klaidų, kurios įtampos nesumažintų“, – įsitikinusi VU MIF absolventė.
Studijuodama mergina taip pat ir dirbo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriuje. Tiesa, mergina atskleidžia, kad derinti studijas ir darbą jai nebuvo sunku, nes darbo pozicija buvo pritaikyta studentui: Ieva dirbo penktadaliu etato. „Tokį papildomą krūvį derinti su studijomis nebuvo sudėtinga. Vasarą tarp trečio ir ketvirto kursų turėjau Lietuvos Mokslo tarybos finansuojamą praktiką, tad darbas vasarą, pasibaigus egzaminų sesijai, jau buvo vykdomas pilnu etatu‘, – pasakoja Ieva.
Asmeninio I. Pudžiuvelytės archyvo nuotr.
Studijos svetur praplečia akiratį
Besimokydama Vilniaus universitete Ieva su „Erasmus“ programa buvo išvykusi į Linco Johaneso Keplerio universitetą Austrijoje. Mergina tokiu pasirinkimu itin džiaugėsi, mat studijuodama Austrijos universitete galėjo pasimokyti dalykų, kurių VU bioinformatikos programoje dar nėra, tačiau, anot merginos, jie reikalingi bioinformatikos srityje. „Pasirinkau šį Austrijos universitetą, nes jame yra vykdoma dirbtinio intelekto studijų programa, kurią sudarančius dalykus galėjau rinktis savo teorinių žinių bagažo turtinimui“. Kaip sako Ieva, dirbtinio intelekto technologijos yra ypač svarbios bioinformatikos mokslo vystymui.
Studijuodama svečioje šalyje mergina ne tik mokėsi, bet ir rado laiko dažnoms kelionėms traukiniais, pagerino vokiečių kalbos žinias, susipažino su studentais iš įvairiausių pasaulio šalių, pažino vietinę kultūrą, palygino studijų vykdymo procesą Lietuvoje ir svetur. Bet to, įgijo daugiau pasitikėjimo išvykti pagyventi užsienyje: „Be abejonių, kitiems studentams taip pat rekomenduočiau išnaudoti studijų mainų galimybes ir taip praplėsti pasaulio matymą“, – sako Ieva.
Šiuo metu I. Pudžiuvelytė yra išvykusi į Šveicariją praktikai bioinformatikos mokslinių tyrimų grupėje Bazelio universitete, Molekulinių gyvybės mokslų centre: „Planuoju toliau vykdyti mokslinę veiklą baltymų bioinformatikos srityje. Taip pat planuoju ir tęsti studijas, tačiau vis dar dėlioju paskutinius apsisprendimo taškus“, – apie ateities planus kalba mergina, atėjus laikui planuojanti apsiginti ir daktaro disertaciją.