Išgirdote, kad bus kalbama apie smurtą bei patyčias ir manote, kad tai Jums neaktuali tema? Čia jus norime sustabdyti ir pakviesti atrastai tai, ką sužinojo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos (MIF) studentai tarptautiniame projekte „Creative Emotional Journey“.
MIF Tarptautinių studijų koordinatorė J. Krauledaitė renginyje Vilniuje | J. Auškelio nuotr.
„Pirmiausia, sunku pripažinti, jog beveik visi esame su tuo susidūrę tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai,“ – pastebi projekto dalyvė MIF studentė Augustina Petraitytė. Patyčios ir smurtas atskiria du polius: stiprųjį ir silpnąjį. Pasak A. Petraitytės, visuomenėje pastarasis nėra vertinamas, tad dažniau pasirenkame nekreipti dėmesio į tam tikras patyčių ir smurto išraiškas vien todėl, kad patys išlaikytumėme savo vertę visuomenėje.
Ją papildo Anastasija Volkova: „Daugeliui sunku ne tik pastebėti, bet ir pripažinti, kad smurto bei patyčių mūsų aplinkoje – daug. Galbūt trūksta priemonių ir žinių atpažinti kas yra smurtas, kas yra patyčios?“
„Creative Emotional Journey“: nuo idėjos iki Europoje pripažinti projekto
MIF Tarptautinių studijų koordinatorė Justina Krauledaitė dvejus metus dalyvavo, o kartu įtraukė ir kitus MIF bendruomenės narius prisidėti prie tarptautinio projekto „Creative Emotional Journey“, kurio pagrindinė tema – smurtas lyties pagrindu, patyčios. Taip „Erasmus+“ „Key Action2“ tipo projektas, kurio metu partneriai iš 4 šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Graikijos) kūrė edukacinę metodiką, vadovą ir atrinkinėjo neformalaus švietimo įrankius patyčių ir smurto lyties pagrindu temomis, skirtomis jaunimo darbuotojams ir su jaunais žmonėmis dirbantiems specialistams. Viso projekto metu 75 dalyviai iš visų 5 šalių dalyvavo pilotiniuose mokymuose, po kurių vyko jaunimo mainai Italijoje su 25 jaunuoliais.
Akimirkos iš renginio Vilniuje | J. Auškelio nuotr.
Pasak J. Krauledaitės, nors projektas jau pasibaigė, partneriai ir toliau nori tęsti bendradarbiavimą, ateityje svarstoma projektą pristatyti didesniu mastu – ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Projekto „Creative Emotional Journey“ rezultatai ypatingi tuo, kad jo metu sukurtos metodikos yra pritaikomos praktikoje, metodologija prieinama nemokamai, yra aiškiai suprantama ir išmėginti skirtingų šalių ir kultūrų atstovų.
Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.
Lengvesnės smurto ir patyčių išraiškos yra normalizuotos visuomenės
„Dažniausiai temos apie smurtą ir patyčias neužsimezga natūraliame pokalbyje, jomis kalbėti yra sunku, tad išgirdus projekto pavadinimą ir nagrinėjamas temas pasidarė įdomu, kaip galima kalbėtis tokiomis sunkiomis temomis kitaip nei įprastai,“ – priežastį, kodėl prisidėjo prie projekto „Creative Emotional Journey“, įvardija A. Petraitytė. Pasak merginos, dalyvavimas projekte atvėrė akis, kad šios temos yra labai arti kiekvieno mūsų – daug arčiau, nei mums atrodo – o kai kurios lengvesnės smurto ir patyčių išraiškos yra normalizuotos visuomenės.
Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.
Kita dalyvė A. Volkova pastebi, kad pats terminas „patyčios“ turbūt įkyri jau mokykloje: „Šia tema kuriama ir vykdoma daug projektų, teminių pamokų ir tai tampa kažkokiu mistiniu reiškiniu, kuris, atrodo, nevyksta. Tačiau patyčios – labai realus reiškinys, tik galbūt kartais pritrūksta realesnių pavyzdžių, su kuriais susiduria žmonės, minėtų priemonių, kurios padėtų atpažinti smurtą ir patyčias, švietimo šiomis temomis.“ Projekto dalyvė atkreipia dėmesį kad jau mokykloje svarbu mokyti ne tik kaip tvarkytis su pasekmėmis, bet ir vykdyti prevenciją. Pvz., populiarus pavyzdys, kai berniukai tampo mergaites už kasų, joms patariama jų nesirišti. O turėtų būti atvirkščiai, derėtų su skriaudėjais kalbėti apie pati veiksmą ir kokias pasekmes jis sukuria.
Stebėjimas ir nieko nedarymas – taip pat įsitraukimas
Projekto „Creative Emotional Journey“ dalyvės Augustina ir Anastasija vieningai tikina, kad smurto ir patyčių temos, kad ir kaip to nenorėtume, yra susijusios su kiekvienu iš mūsų. A. Volkova išskiria, kad šie dalykai itin atsiskleidė projekte susipažinus ne tik su torine medžiaga, bet ir su kitų dalyvių asmeniniais išgyvenimais: „Projekto metu turėjau galimybę susipažinti kokios įvairios gali būti smurto ir patyčių šaknys, taip pat kaip tai paliečia daug įvairių žmonių grupių. Kartu išgirdau ir kitų projekto dalyvių asmeninių patirčių, kas suteikia dar kitokį, artimesnį susipažinimą su tema, jos pajautimą, nes tada viskas pasidaro daug artimiau, nelieka tik kaip kažkas, ką esi skaitęs ar girdėjęs.“
Projekto dalyviai Justina, Anastasija, Augustina ir Normantas Italijoje | Asm. archyvo nuotr.
„Mano nuomone, akademinėje bendruomenėje yra sunkiau pastebėti smurto ir patyčių paveiktus asmenis. Visgi esame vyresni ir labiau pratę slėpti savo emocijas. O atvykus į naują aplinką norime susikurti naują gyvenimą. Tad neanalizuodami draugų elgsenos ir problemų, su kuriomis jie susiduria, nepastebėsime, ar jie patiria patyčias ar smurtą, ar ne,“ – mintimis dalijasi A. Petraitytė. Pasako jos, kalbant apie ženklus, kurie mums gali padėti tai įvertinti, kaip pagrindinius įvardintų akivaizdų nepasitikėjimą ir nusivylimą kitais žmonėmis, ryškų nenorą, kad būtų pažeistos asmeninės ribos, ir išreiškiamą nepatogumą tam įvykus. Projekto dalyvė pabrėžia, kad pastebėjus šiuos ženklus, negalime užtikrintai tvirtinti, jog žmogus patiria smurtą ir patyčias.
Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.
Projekto „Creative Emotional Journey“ metodologija ir atveria kelius, kaip pradėti kalbėtis. Pasak Augustinos, nors ir yra labai sunku kalbėtis – turime daugybę įvairių netradicinių būdų pradėti pokalbį lengviau. „Pagrindinis dalykas ką kiekvienas galime ir turime daryti – tai domėtis šia tema ir apie ją kalbėti. Smurto ar patyčių stebėjimas ir nieko nedarymas, tai taip pat įsitraukimas prie smurtaujančio. Net jei tiesiogiai negali padėti, visada yra kitų būdų, todėl ratas užsidaro – reikia domėtis ir kalbėtis, kad galėtume tai padaryt,“ – papildo ją Anastasija.
Projekto finaliniai renginiai – naujas etapas jo įveiklinimui
Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos nariai Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Lietuvoje kvietė į projekto finalinius renginius, kurių metu vyko ne tik metodologijos pristatymas, bet ir svečių pranešimai.
Akimirkos iš renginio Vilniuje | J. Auškelio nuotr.
Vilniuje renginys dalyvius sukvietė po Vilniaus universiteto rūmų skliautais pasiklausyti Justinos Krauledaitės pranešimo „Kaip kūrybiniai sprendimai padeda įveikti emocinius iššūkius?“ Dovilė Masalskienė iš̌ „Moterų̨ informacijos centro“ pristatė smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje situaciją, iniciatyvas ir organizacijas, į kurias galima kreiptis pagalbos. VU Bendruomenės psichologė Inga Abramavičienė pasakojo kaip kiekvienas galime padėti tiek sau, tiek artimajam atrasti vidines problemas. Pasibaigus pranešimams, dalyviai buvo pakviesti į apžvalginę ekskursiją po centrinį Vilniaus universiteto ansamblį.
Nors projekto turinio kūrimo etapas pasibaigė, dabar jo laukia naujas etapas – įsitvirtinimas organizacijose.
Daugiau apie projektą „Creative Emotional Journey“ ir jo metu sukurtas priemones galite sužinoti čia.
2023-03-02