VU partnerystės profesorius dr. Vytautas Ašeris. Asmeninio archyvo nuotr.
„Visuomet reikia žiūrėti plačiau – darbas yra tik trečdalis mūsų gyvenimo. Kitas trečdalis – asmeninis gyvenimas, dar kitas – miegas. Jeigu asmeninis gyvenimas prastas, miegas prastas, darbe tikrai nebus gerai“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (VU MIF) partnerystės profesorius, „Vinted“ inžinerijos direktorius dr. Vytautas Ašeris. Anot eksperto, egzistuoja trys pagrindiniai veiksniai, padedantys žmogui tapti produktyvesniu, tačiau jis pripažįsta – dienos pabaigoje viską susumuoja ne pliusiukai darbų sąraše, o jausmas.
„Netrukdyk, aš labai užsiėmęs“
Dr. V. Ašerio teigimu, labai dažnai galvodami apie produktyvumą žmonės mąsto, jog reikia dirbti daugiau, o ne efektyviau.
„Man produktyvumas yra apie tai, kaip padaryti daugiau, dirbant mažiau. Nesinori, kad žmogus dirbtų ilgiau. Atvirkščiai – norisi, kad dirbtų trumpiau, bet efektyviau. Produktyvumas yra apie efektyvumą“, – įsitikinęs VU partnerystės profesorius.
Kalbėdamas apie profesinį produktyvumą, pašnekovas įsitikinęs, jog svarbiausias dalykas – paties žmogaus suvokimas, ar tai, ką jis daro yra efektyvu, ar ne.
„Įsivaizduokite, žmogus stumia kampuotą ratą. Kitas prieina ir sako – „o gal geriau stumk apvalų?“. Ir gauna atsakymą – „netrukdyk, aš labai užsiėmęs“. Čia yra geriausias nesuvokimo apie savo efektyvumą pavyzdys“, – pavyzdį pateikia ekspertas.
Tobulėjimo formulė: 70, 20 ir 10
Visgi savo aplinkoje, matydamas tobulėti norinčius žmones, dr. V. Ašeris dažnai pastebi blogų pavyzdžių. Anot jo, svarbiausia tobulėjimo formulė atsiremia į tris skaičius: 70, 20 ir 10.
„Sakykime, norite išmokti naują programavimo kalbą. 10 procentų laiko reikia skirti teorijai – literatūros skaitymui, paskaitoms, konferencijoms. 20 procentų – darbui su kitais: konsultacijoms, pasitarimams, darbų peržiūrai. Likę 70 procentų – įdėtas darbas ir nuolatinė praktika”, – sako jis.
Darbas. Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Pašnekovas prisimena kadaise turėjęs laiką pralenkusį vairavimo instruktorių: „Kaip mes mokydavomės vairuoti: 70 proc. sudarydavo praktika, 10 proc. – teorijos paskaitos. 20 proc. mano minėto darbo su kitais daugelis vairavimo instruktorių neturėjo, o štai mano – turėjo. Niekada pas jį mašinoje nevažiuodavau vienas – visada važiuodavo dar keli mokiniai ir kartu mokydavomės vieni iš kitų klaidų.”
Anot eksperto, dažnai žmonės susifokusuoja į nedaug prasmės teikiančius tikslus, pavyzdžiui, perskaityti penkias knygas per mėnesį apie dalyką, kurį nori išmokti.
„Aš manau, kad tai yra variklio kaukinimas ant laisvo bėgio. Jeigu tu skiri laiką tik teorijai, bet nepritaikai tų žinių pats asmeniškai arba su kažkuo komandoje, tai ir gaunasi šnipštas“.
Mityba, minkštieji dalykai ir skaitmenizacija
Dr. V. Ašeris įsitikinęs, jog norint dirbti produktyviai, svarbu rūpintis ir kitais savo gyvenimo aspektais, ypač – sveikata. Ekspertas sako, kad yra trys pagrindiniai punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: mityba, minkštieji dalykai ir skaitmenizacija.
„Mityba. Pagrindinius patarimus turbūt žinome visi – vitaminų vartojimas, smarkiai perdirbtų produktų atsisakymas, vandens vartojimas. Kiekvienas organizmas yra individualus, tačiau kelios bazinės taisyklės tinka visiems: valgykite daugiau maisto iš savo geografinės platumos, nes organizmas jį geriau priima. Valgykite kuo spalvingesnį maistą – per dieną lėkštėje turi „susirinkti“ visos vaivorykštės spalvos. Norint laikytis specifinių ar radikalių dietų, būtina atlikti tyrimus ir įvertinti, ar būtent tokia dieta jūsų organizmui padės, ar tik nualins. Smulkesni patarimai – valandą prieš miegą suvalgius kivi, jis paruoš organizmą geresniam miegui. Užmigti padeda ir kanapių arbata“, – pataria „Vinted“ inžinerijos direktorius.
Mityba. Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Ekspertas įvardina ir pagrindinius minkštuosius dalykus – tai miegas, meditacija ir sportas: „Taip pat smarkiai populiarėja ir įvairūs kūno perkrovimo metodai, pavyzdžiui, temperatūriniai šokai ar plūduriavimas. Silicio slėnyje išbandomi ir neįprastesni metodai, pavyzdžiui, dopamino dieta. Paprastai kalbant, dvi valandas per dieną nedarai nieko, kas suteikia organizmui laimės, todėl likusios 22 valandos jau būna žymiai laimingesnės ir produktyvesnės. Taip pat vėl sugrįžta hipnozės mada. Žmonės dėl produktyvumo išbando viską.”
Kalbėdamas apie skaitmenizaciją, dr. V. Ašeris pamini įvairius ir kiekvienam prieinamus sveikatos sekimo metodus – telefonus, pulso matuoklius, išmaniuosius žiedus. Ekspertas atskleidžia, kad yra bandęs ir nuolatinį kardiogramos matavimo įrenginį.
„Leidi prietaisui matuoti tavo kardiogramą, o tuo pačiu vedi dienoraštį, ką tą dieną veiki. Vėliau dienoraštį palygini su kardiogramos duomenimis. Tuomet labai gerai pastebi, kas tave nervina, o kur jautiesi gerai. Lengva pasidaryti išvadas“, – sako jis.
Paprašytas išskirti labiausiai asmeniškai pasiteisinusius produktyvumo įpročius, ekspertas įvardina kanapių arbatą prieš miegą ir kavą ryte, kaip nuolatinius mityboje vartojamus dalykus, bei skrupulingą savo paties užduočių suvedimą ir tvarkymą bei tuščios elektroninio pašto dėžutės politiką (angl. zero inbox policy).
„Pagal ką nusprendžiu, ar buvo produktyvi diena? Sakyčiau, tai jausminis dalykas. Dažniausiai tas sprendimas vyksta nesąmoningai, pakeliui namo ar namuose, sulaukus klausimo „kaip praėjo tavo diena?“. Atsakyme paprastai slypi „jaučiuosi“: „jaučiuosi daug padaręs“ arba „jaučiuosi prašvaistęs laiką“. Žmonės, juk mes ne robotai“, – atsako VU partnerystės profesorius.