Pašto ženklas „Jono Kubiliaus 100-osios gimimo metinės“. Lietuvos pašto nuotr.
2021 m. liepos 27 d. sukanka šimtas metų pasaulinio garso matematikui, akademikui ir visuomenės veikėjui, todėl Lietuvos paštas šiai garbingai sukakčiai paminėti 20 tūkst. vienetų tiražu išleido proginį pašto ženklą bei voką „Jono Kubiliaus 100-osios gimimo metinės“. Pašto ženkle įamžintas garsiausias Lietuvos matematikas, vienas iš tikimybinės skaičių teorijos pradininkų pasaulyje ir su didele pagarba mūsų šalyje menamas ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius.
Jonas Kubilius (1921.07.27 – 2011.10.30) gimė Fermų kaime (Eržvilko vlsč., Tauragės apskr.). Mokslais tėviškėje prasidėjo būsimo akademiko kelias, nuvedęs Joną Kubilių į pasaulinio mokslo aukštumas.
1940–1943 m. ir 1945–1946 m. metais Jonas Kubilius studijavo Vilniaus universitete. Antrasis Pasaulinis karas kuriam laikui nutraukė jo studijas, todėl Jonas Kubilius sugrįžo į tėviškę dirbti mokytoju (1944–1945 m.).
Baigęs universitetą 1946 m. Jonas Kubilius iškart pradėjo jame dėstyti. Taip prasidėjo svarbi ir prasminga J. Kubiliaus veikla – jaunosios kartos mokymas bei ugdymas – trukusi iki pat 2005 metų. 1958 metais, jam tapus Vilniaus universiteto rektoriumi, prof. J. Kubiliui teko derinti mokslininko siekius su atsakingomis rektoriaus pareigomis. Tuomet jis beveik 33-ejus metus sunkiai ir nuosekliai kūrė lietuvišką universitetą – vienintelį tokį sovietinėje aplinkoje – švietimo ir ugdymo židinį, kur dalykai buvo dėstomi tautine kalba.
Ilgametė Seimo narė ir jo pirmininkė Irena Degutienė yra pasakiusi, kad rektoriaus veiklą mano esant „išraiškingiausiu Jono Kubiliaus darbu Lietuvai“. Profesoriui Jonui Kubiliui vadovaujant Vilniaus universitetas iškovojo teisę ugdyti šalies inteligentiją gimtąja kalba. Tokia teisė buvo iškovota dideliu moksliniu autoritetu ir stipriu charakteriu. Prof. Jonas Kubilius visada atkakliai ir nuosekliai siekė įprasminti Vilniaus universitetą, kaip vieną iš seniausių Europos mokslo židinių. Rektorius Jonas Kubilius sukūrė Lietuvai universitetą tokį, kokį turime dabar. Jam vadovaujant buvo atkurtos pamirštos tradicijos, sukurtos naujos, o universiteto architektūrinis ansamblis tapo Vilniaus puošmena ir reprezentacine Lietuvos valstybės vieta. Rektoriaus J. Kubiliaus asmeninės drąsos ir pastangų dėka 1979 metais organizuotas universiteto 400 metų sukakties minėjimas tapo vienu iš reikšmingiausių Lietuvos įvykių.
Be darbo universitete prof. Jonas Kubilius aktyviai veikė kitose mokslinėse bendruomenėse: 1962–1992 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nariu, 1962 m. įkūrė Lietuvos matematikų draugiją ir tapo jos prezidentu. Savo mokslinėmis žiniomis profesorius dalijosi daugelyje pasaulio mokslo centrų. J. Kubilius buvo Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaru. 1992–1996 m. profesorius J. Kubilius buvo išrinktas į Seimą. 2000 m. Jonas Kubilius tapo visuomeninio Sambūrio „Patirtis“ pirmininku.
Profesorius Jonas Kubilius pelnė visuotinę pagarbą ne tik kaip mokslininkas ir Vilniaus universiteto rektorius, bet ir kaip didis Lietuvos patriotas: jo darbą Tėvynės labui aukštai įvertino ne tik Lietuvos prezidentai, bet ir tautiečiai, gimtojo krašto žmonės. Prof. Jonas Kubilius įvertintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino Komandoro kryžiumi (1993 m.), Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“ (2006 m.), Vilniaus miesto (2006 m.) ir Jurbarko rajono (2009 m.) garbės piliečio titulais.
Pašto ženklas, skirtas profesoriui Jonui Kubiliui, yra dar vienas būdas priminti žmonėms apie jo pasiekimus, nuveiktus darbus ir tarnystę gimtajai šaliai.