Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uostas (Tech Hub) paskelbė baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus. Iš viso konkurse pateikti 69 bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Juos apžvelgė dešimties ekspertų komisija ir keturiose kategorijose išrinko po tris nugalėtojus. Pirmąsias vietas užėmusių darbų autoriai gaus 300 eurų vienkartines stipendijas, o antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojams bus įteikti garbės raštai.
Sveikiname baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus – Tadą Vaitiekūną, Augustą Mikulėną, Roką Gipiškį!
????2 vieta (kategorija “Technologijos visuomenės raidai”) – Tadas Vaitiekūnas „Censorship resistance in permissionless blockchains using overlay protocols“ / „Atsparumas cenzūrai viešose blokų grandinėse naudojant dvisluoksnę architektūrą“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)
????2 vieta (kategorija “Inovacijos gyvenimui”) – Augustas Mikulėnas „PECS“ sistemų programėlių skirtų autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams panaudojamumas“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)
????3 vieta (“Inovacijos gyvenimui”) – Rokas Gipiškis „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)
Papildomas prizas perspektyviems gyvybės mokslų inovacijų srities darbams – pagalba su darbų komercinimu:
????Elzbieta Budginaite – „Neuroninių tinklų taikymas ląstelių branduolių aptikimui ir klasifikavimui hematoksilinu-eozinu dažytuose histologiniuose vaizduose“ (Magistro darbas, Medicinos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras)
????Rokas Gipiškis – „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)
Stipendijos už geriausius baigiamuosius darbus skirtos dviem Gyvybės mokslų centro studentėms – Rimantei Žedaveinytei kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“ ir Žydrūnei Deksnytei kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“. Kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ nugalėjo Teisės fakulteto studentas Paulius Mockevičius, o geriausiu tarpdisciplininiu darbu išrinktas Medicinos fakulteto studentės Eglės Marijos Jonaitytės mokslinis darbas.
Gyvybės mokslų centro studentės Ž. Deksnytės darbas „Poliuretano degradacijos biotechnologiniais metodais tyrimas“ svarbus sprendžiant itin aktualią problemą – plastikų ir mikroplastikų taršą, kadangi kasmet poliuretano (PU) poreikis ir gamyba auga, o PU atliekos tik iš dalies perdirbamos mechaniniu ir cheminiu metodais, dalis atliekų yra deginamos išsiskiriant toksiškiems junginiams. Mergina įvertino galimybes perdirbti poliuretaną ekologiškesniu metodu – biodegradacija.
„Tai mikroorganizmų ir jų išskiriamų fermentų vykdomas skaidymas, kuris vyksta žemesnėje temperatūroje, be cheminių katalizatorių. Susidariusius skilimo produktus būtų galima panaudoti naujų, pridėtinę vertę turinčių produktų gamybai“, – sako autorė.
R. Žedaveinytės darbe „CRISPR-Cas12f nukleazės pritaikymas genomo redagavimui“ analizuota baltymo CRISPR-Cas12f taikymo galimybė genomo redagavimo procese. „Šis fermentas pranašesnis už kitus dažniausiai naudojamus fermentus, kadangi yra dvigubai mažesnis, jį pasitelkiant būtų galima ne tik efektyviau atlikti fundamentinius molekulinės biologijos tyrimus, bet ir praplėsti CRISPR-Cas nukleazių taikymo terapijoje galimybes“, – sako R. Žedaveinytė.
Teisės fakulteto studento P. Mockevičiaus darbe „Dirbtinis intelektas ir autorių teisė“ analizuojamas dirbtinio intelekto poveikis autorių teisės vystymuisi, vertinamos jos tolesnės raidos galimybės. Darbas išsiskiria tarpdiscipliniškumu – jame susiejamos ne tik teisės informatikos, bet ir neuromokslų, psichologijos, filosofijos, politikos, sociologijos žinios. Po sėkmingo gynimo autorius sulaukė teisininkų ir startuolių kūrėjų prašymų pasidalyti išvadomis.
Medicinos fakulteto studentės E. M. Jonaitytės moksliniame darbe „Trimačių kompozitinių polilaktinės rūgšties ir biostiklo 45S5 karkasų poveikis naujo kaulo formavimuisi tyrime in vivo“ ieškoma sprendimo kaulinio defekto, nepakankamo kaulo kiekio problemai spręsti. „Bandymas sukurti trimatį karkasą kaulo augmentacijos procedūroms ir atrasti tinkamiausią medžiagų derinį yra intriguojantis, todėl tampa viena iš populiariausių ir aktualiausių temų mokslinėse konferencijose ir straipsniuose“, – sako autorė.
Antrųjų ir trečiųjų vietų nugalėtojai taip pat pateikė darbus įvairiomis technologinėmis, tarpdisciplininėmis temomis, ieškojo sprendimų įvairioms aktualioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tadas Vaitiekūnas pateikė sprendimą, kaip užtikrinti lygias teises visiems blokų grandinės naudotojams. Augustas Mikulėnas sukūrė skaitmeninę komunikacijos sistemos versiją, padedančią autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams komunikuoti su aplinkiniu pasauliu. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentė Gabija Nogrockytė analizavo robotizacijos poveikį Lietuvos darbo rinkai.
Konkurse sulaukta darbų net iš 11 VU padalinių, daugiausia iš Gyvybės mokslų centro (12), Chemijos ir geomokslų fakulteto (9), Matematikos ir informatikos fakulteto (9), Fizikos fakulteto (8) ir Teisės fakulteto (7). Darbus taip pat pateikė bakalauro ir magistrantūros studentai iš Komunikacijos fakulteto (6), Medicinos fakulteto (5), Filosofijos fakulteto (4), Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (4), Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (3) ir Verslo mokyklos (2).
Daugiausia studentų darbų – net 33 varžėsi kategorijoje „Geriausias tarpdisciplininis darbas“, 21 – kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“, taip pat 11 – kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“. Dar 4 magistro ir bakalauro baigiamieji darbai pateikti kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“.
Iš viso už geriausius darbus stipendijomis ir garbės raštais bus apdovanota 13 studentų. Visi prizines vietas laimėję baigiamųjų darbų autoriai bus apdovanoti renginyje 2020 m. rugsėjo 30 d. Visą nugalėtojų sąrašą ir jų baigiamųjų darbų temas galite rasti čia.