A. Medžiūno teigimu, nėra civilizacijos, nėra genties, kuri neskaičiuotų. Kuo civilizacija yra aukštesnė, tuo sudėtingesnę matematiką ji naudoja savo kasdieniame gyvenime. E. Kurausko nuotr.
Už kiekvieno naujo atradimo, keičiančio mūsų pasaulio suvokimą, slypi matematika, už kiekvieno naujo technologinio sprendimo, verčiančio žmoniją judėti pirmyn, slepiasi kritinis bei analitinis mąstymas ir mokėjimas spręsti problemas. Paprasčiau sakant, už viso to yra matematika ir ekonometrija. O jaunimas, šiandien dar tik studijuojantis šias specialybes Vilniaus universitete, rytoj taps vedliais, kurie mus ves vis įdomesniu naujų technologijų ir atradimų keliu.
Matematika – visų mokslų motina ir tarnaitė
Sakoma, kad matematika yra varomoji žmonijos pažangos dalis ir, jei ne matematika, žmonija vis dar būtų kūrenusi laužus ir gyvenusi urvuose. „Nėra civilizacijos, nėra genties, kuri neskaičiuotų. Kuo civilizacija yra aukštesnė, tuo sudėtingesnę matematiką ji naudoja savo kasdieniame gyvenime. Kasdienis gyvenimas yra vien matematika, be jos net ryžių gerai išvirti neįmanoma, jau nekalbant apie technologijas“, – sako Vilniaus universiteto matematikos srities doktorantas Aidas Medžiūnas.
Matematinių sprendimų reikia visur: tiek valdant internetinius duomenų srautus, tiek akcijų biržoje, tiek kuriant dirbtinį intelektą, tiek internetinėse prekybos platformose, ir net paprasčiausiose programėlėse, kuriose užsisakai lėktuvų bilietus ar koreguoji nuotraukas. Pavyzdžiui, net programėlėse, su kuriomis žaidžia tiek vaikai, tiek suaugę ir kurios ant žmogaus veido uždeda kačiuko ar šuniuko ausis ir akis, yra gausybė matematinių sprendimų, jau nekalbant apie kasdien naudojamą internetinę bankininkystę.
„Tikriausiai retas pagalvoja, kad iš pirminių skaičių savybių galima sukurti absoliučiai, bent iki kvantinio kompiuterio atsiradimo, patikimą kodavimo sistemą, kuri leidžia saugiai jungtis prie internetinės bankininkystės. Kai žmogus jungiasi prie internetinės bankininkystės, trečioji šalis gali perimti jo duomenis. Tačiau net jei ir perims, nieko tokio. Žmogaus pinigai vis tiek bus saugūs, nes yra matematikos teorija, kuri sako, jog gali prireikti „visatos laiko“, kad būtų galima iškoduoti tuos duomenis. Vartotojai yra saugūs ne dėl to, kad „kietas“ šifras, o dėl to, kad reikės per daug laiko, kad būtų galima iškoduoti siunčiamą duomenų srautą. Na, o visa matematikos mokslo romantika yra ta, kad internetinės bankininkystės atsiradimą nulėmė dar senovės graikų pradėti pirminių skaičių tyrinėjimai“, – įdomų faktą pamini A. Medžiūnas.
Įrankis daugeliui mokslo sričių
Pasak pašnekovo, matematika yra įrankis daugeliui mokslo sričių. Matematinius įrankius naudoja tiek mokslininkai – lingvistai, fizikai, chemikai, biologai ir kiti, tiek verslo atstovai, pavyzdžiui, finansininkai. Matematikos mokslininkai per amžius sukūrė didžiulį tokių įrankių lobyną, kurį žmonijai tiesiog tereikia pasiimti ir pritaikyti. „Bet kada ir kaip tų įrankių prisireiks, niekas nežino, net geriausi pasaulio futurologai negali atspėti, kada ir kaip ateityje bus panaudoti matematikų atradimai“, – šypsosi doktorantas.
Tačiau ir be aiškiaregių ar futurologų spėlionių aišku, kad matematikos specialistai ir mokslininkai bus svarbūs ir ateityje, nes reikės spręsti įvairias technologines ar įvairių sričių mokslines problemas.
„Matematikas geba įžvelgti abstrakcijas, kuriose galima atrasti loginius dėsningumus, ir iš to padaryti išvadas. Iš šalies atrodo, kas čia sudėtingo – informacijos apdorojimas ar elektros judėjimas, ar NASA duomenų siuntimas, tačiau būtent matematikai sėdi ir galvoja, kaip tai padaryti ir kaip efektyviau išspręsti kilusias problemas“, – tikina A. Medžiūnas ir priduria, kad įdomus paradoksas – nors matematika yra naudojama net pažangiausiose technologijose, mokslininko darbo įrankis tėra tušinukas ir popieriaus lapas, nes svarbiausia yra mąstymas.
Kam reikalinga ekonometrija šiuolaikiniame pasaulyje?
Be matematikos nebūtų pasaulio technologijos pažangos, o be ekonometrijos specialistų savo įmonės sėkmės neįsivaizduotų verslo atstovai – nei bankai, nei startuoliai, nei kitos įmonės. Ekonometrijos specialistas turi ne tik statistikos, bet ir ekonomikos žinių, todėl supranta aplink vykstančius ekonominius procesus, duomenis gali interpretuoti atsižvelgdamas į tuos procesus. Todėl kiekvienai įmonei, kuri analizuoja savo veiklą, apdoroja duomenis, kuria ateities planus, toks specialistas yra būtinas.
„Ekonometrijos studijos duoda ne tik daug matematikos, statistikos žinių, bet ir ugdo analitinius gebėjimus, kritinį mąstymą, išmoko atsirinkti reikiamą informaciją“, – sako Vilniaus universiteto ekonometrijos studijų absolventė Laura Jankovskytė, šiuo metu sėkmingai besidarbuojanti marketingo srityje.
Pasak L. Jankovskytės, kiekvienai įmonei, kuri savo veikloje susiduria su duomenimis, reikalingas ekonometrijos specialistas. E. Kurausko nuotr.
Pasak L. Jankovskytės, sparčiai tobulėjant technologijoms darosi įdomu pažvelgti į ateitį, kaip bus toliau. Įmonės nori surasti formulę, kuri padėtų išlaikyti sėkmę. Valstybės nori matyti įvairius ateities rodiklius, kurie parodo, kaip mes gyvensime. O ekonometrijos specialistas yra tas žmogus, kuris gali pažvelgti į ateitį ir pasakyti, ko galime tikėtis toliau. Pašnekovė prognozuoja, kad būtent todėl šių specialistų poreikis yra toks didelis ir ateityje ne tik nemažės, o dar labiau augs. Jų nepakeis net dirbtinis intelektas.
„Mano nuomone, dirbtinis intelektas dar negali pakeisti žmogaus jausmo faktoriaus – žmogus dažnai gali nujausti, įsivaizduoti tam tikrus procesus, kurie gali turėti įtakos duomenims ar kitiems procesams. Todėl dirbtinį intelektą įvardyčiau kaip įrankį, kuris gali padėti ekonometrijos specialistui. Dažnai ekonometriniai modeliai, jų pritaikymas reikalauja mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto pagalbos, todėl sujungus šias sritis galime gauti įdomius ir naudingus rezultatus“, – teigia pašnekovė.
Specialistus graibsto bankai ir verslo įmonės
Darbdavių atstovai tikina, kad matematikos ar ekonometrijos specialistui šiandien darbą susirasti nekyla jokių problemų, atvirkščiai, gerų šių specialistų net trūksta. Pasak L. Jankovskytės, tokia situacija nuostabos nekelia, nes kiekvienai įmonei, kuri savo veikloje susiduria su duomenimis, reikalingas ekonometrijos specialistas. Be to, ekonometrijos studijų absolventai tampa puikiais analitikais ar programuotojais, kurie šiuo metu darbo rinkoje yra vieni paklausiausių. Tiesa, pašnekovė pabrėžia, kad ekonometrijos specialistas išmoksta programavimo pagrindus, tačiau tam, kad dirbtų programuotoju, reikia įgyti šiek tiek daugiau žinių.
Jai antrina ir A. Medžiūnas. Anot doktoranto, studentas, baigęs matematikos ir matematikos taikymų studijas, taip pat nėra siauros srities specialistas. Šių studijų absolventas moka mažiausiai 2–3 programavimo kalbas, nors šių kalbų mokėjimas nėra studijų tikslas. Toks specialistas nėra profesionalus programuotojas, tačiau jis yra tas inžinierius, kuris ne tik suras reikalingą matematinę teoriją, bet ir ją pritaikys arba sukurs naują teoriją. Dėl to tokie žmonės yra visų komandų, dirbančių su technologijomis, centras.
„Matematikos ir jos taikymo studijų bakalaurai jau po dvejų studijų metų moka susirasti informaciją, ją perprasti, ištirti, apdoroti ir kurti naują informaciją. Tai labai reikalingi įgūdžiai. Todėl mūsų absolventus kaip analitikus ar net programuotojus graibstyte graibsto bankai ar verslo įmonės“, – pabrėžia A. Medžiūnas.
Na, o Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentai, nesusigundę verslo pasaulio vilionėmis, gali pasukti ne mažiau įdomiu mokslininko keliu. Pasak A. Medžiūno, save gali realizuoti ne tik atlikdamas tyrimus ir publikuodamas straipsnius apie atradimus, bet ir dėstydamas, susipažindamas su pasaulio mokslininkų bendruomene. Nes Lietuvos matematikos mokykla yra viena stipriausių Europoje, o Tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija yra viena svarbiausių ir didžiausių visoje Europoje.