Praėjusių metų pabaigoje savo darbą pradėjusios naujos sudėties Vilniaus universiteto (VU) Tarybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė jaučiasi nuo pat pradžių aktyviai įsitraukusi į universiteto gyvenimą. Tarybos atsakomybei tekę naujojo rektoriaus rinkimai, o iki jų – susitikimai su kandidatais ir bendruomene leido gana greitai pajusti pulsą ir vyraujančias nuotaikas. Profesinė patirtis ir įprotis atsakingai ruoštis kiekvienai patikėtai veiklai padėjo išsigryninti pagrindines nuostatas – tai pasitikėjimas, bendradarbiavimas, skaidrumas.
VU Tarybos pirmininke išrinkta dr. E. Radzevičienė – moderniųjų biotechnologijų bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorė, MITA biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių ekspertų tarybos narė. Ji yra studijavusi ir dirbusi trijuose universitetuose trijose valstybėse: VU, Maskvos M. Lomonosovo universitete ir Niujorko valstybiniame universitete. Visas šis laikotarpis, kaip pati prisimena, buvo labai intensyvus mokslinio darbo požiūriu ir padėjo pagrindus suvokti, kas yra universitetas.
Kokį Tarybos ir savo, kaip pirmininkės, vaidmenį matote šiandienos VU?
Visų pirma, reiktų priminti patiems sau, kas yra VU Taryba. Jos vaidmenį matau ieškodama analogijos didelių organizacijų struktūrose ir VU Statuto 37 straipsnyje – tai priežiūros organas, kuris atsako už pagrindinių strateginių krypčių ir įsipareigojimų bendruomenei bei visuomenei vykdymą. Čia išskirčiau tris pagrindines kryptis. Pirmiausia – turime užtikrinti aukštos kokybės mokslą. Antra, universitetas turi ugdyti visapusiškai išsilavinusias asmenybes, potencialius lyderius ir taip užtikrinti visuomenės pažangą. Trečia kryptis – universiteto, kaip ekspertų bendruomenės, misija. VU turi būti ekspertine institucija, kuri teikia kompetentingą nuomonę kontroversiškomis temomis tiek fizinių mokslų srityse, tiek įvairiais socialinės tikrovės klausimais.
Taryba nėra operatyvinio kasdienio valdymo organas, jos ne ta paskirtis ir ji tam neturi resursų. Tačiau Taryba jokiu būdu nėra tik pasyvi jai teikiamų dokumentų tvirtintoja – Statuto 38 straipsnis aiškiai implikuoja, kad Taryba turi iniciatyvos teisę savo kompetencijos srityje. Statute yra įtvirtinta trijų valdymo organų (Tarybos, Senato ir rektoriaus) vienovė bei tarpusavio atsakomybė, kuri, mano nuomone, užtikrina valdžios pusiausvyrą ir yra labai svarbi siekiant organizacijos veiklos skaidrumo, autonomijos, tyrimų bei minties laisvės.
Bet gyvenimas visuomet yra įvairesnis, nei galima aprašyti teisinių dokumentų straipsniais, todėl mes savo darbu nuolatos kuriame tam tikras praktikas, kurios teisines formuluotes užpildo konkrečiu turiniu.
Taigi vienas pagrindinių tikslų, kuriuos aš kėliau sau, kai sutikau kandidatuoti į VU Tarybos pirmininkės poziciją – konstruktyvus dialogas tarp visų trijų VU valdymo šakų, dalykiškas ir korektiškas bendradarbiavimas siekiant sukurti kuo daugiau naudos VU bendruomenei ir visuomenei.
Būtent pasitikėjimas, konstruktyvus bendradarbiavimas, skaidrumo didinimas ir būtų tai, kuo aš siūlyčiau grįsti santykius tarp visų trijų valdymo organų. Gerai parengti klausimai, teikiami VU Tarybai svarstyti, labai padėtų suprasti, kokios buvo priežastys ir argumentai priimant tą ar kitą siūlomą sprendimą, kiek tai siejasi su VU strategija, ir paspartintų mūsų darbą.
O konstruktyvus dialogas su valstybės vadovais – kokį čia matote savo kaip pirmininkės ir VU Tarybos vaidmenį?
Aš manau, kad čia VU Taryba ir aš galėtume įsitraukti tiek, kiek tikrai būtume reikalingi. Jeigu rektorius matys situacijas, kai Tarybos pirmininko ar kitų Tarybos narių įsitraukimas būtų naudingas, mes visada atsiliepsime. Aš tikrai remsiu bendradarbiavimą tarp Tarybos narių ir rektorato, skatinsiu jį ir padėsiu.
Per rinkimų laikotarpį Jūs turėjote dar papildomų galimybių susipažinti su VU ir jo bendruomene. Kokias VU stiprybes matote ar norėtumėte išskirti šiandien?
Iš tiesų buvo laiko geriau susipažinti su VU vykdytomis reformomis iš vidaus. Manau, kad didžiausias praėjusių penkerių metų rektoriaus ir jo komandos nuopelnas – nuoširdus VU posūkis į mokslą. Tai yra didžioji stiprybė, nes, mano nuomone, visi VU strateginės misijos elementai yra priklausomi nuo aukšto mokslinio lygio. Kada galime, kaip universitetas, kurti pasaulinio lygio mokslą, tai neišvengiamai tampame savo srities ekspertu. Be to, universitetas tampa traukos centru patiems stipriausiems jauniems žmonėms, iš kurių ateityje ir formuosis mano minėti lyderiai, kurie prisidės prie visuomenės pažangos. Noriu pabrėžti, kad mokslo sąvoka apima tiek fizinius, tiek ir socialinius tyrimus, nes plačios pasaulėžiūros bei vertybių formavimas žmogui neįmanomas be humanitarinės srities studijų.
Laiku buvo vykdytos ir kitos universiteto reformos. Man, kaip verslo žmogui, malonu matyti, kad jos vyko: pritaikyti visuotinai priimti biudžeto formavimo principai, įvesta skaidri atlygio sistema, priimta pamatuojamais kriterijais paremta strategija. Taip pat mačiau pastangas kurti bendrą universiteto organizacinę kultūrą, įvaizdį ir reputaciją visuomenėje. Tai iš tiesų dabar jau baigiančio kadenciją rektoriaus nuopelnas, kad jis ryžosi diegti šias permainas. O mes visi suprantam, kad gyventi permainų metu yra sunku, bet be jų neįmanoma jokia pažanga. Pasaulis keičiasi labai greitai, ir universitetas turi keistis kartu. Ne deklaratyviai, o iš tiesų.
O kokie didžiausi artimiausi iššūkiai laukia universiteto ir VU Tarybos?
Turbūt didžiausius iššūkius šiandien matyčiau du. Pirmasis – tai tarptautiškumo didinimas. Kartu su galimybėmis kviesti užsienio studentus ir dėstyti anglų kalba gal verta pagalvoti apie jungtines, mišrias studentų grupes, kur tarptautiškumas ir kultūrinė įvairovė būtų tikrasis pliusas universitetui ir jauniems žmonėms.
Kitas dalykas – tai tarpdiscipliniškumas, sulaužant vidinius barjerus tarp kamieninių padalinių ir sukuriant studentui galimybę pačiam formuoti dvigubą karjerą ar platesnį tarpdisciplininį išsilavinimą. Tam tikras pastangas aš jau matau ir VU.
Beje, šiais laikais vis daugiau brandžių žmonių siekia antro išsilavinimo srityje, nesusijusioje su jų pirmojo diplomo sritimi, tad matau dideles galimybes VU ir mokymosi visą gyvenimą srityje.
VU linkėčiau būti inovatyviam ir pritaikyti geriausias kitų universitetų praktikas, įtraukius dėstymo būdus ir naujus formatus. Tik eidami koja kojon su pasauliu, naujausiais tyrimais, nevengdami atviros, kritinį mąstymą skatinančios diskusijos su studentais, užuot „kimšę“ jiems į galvas žinias, mes galėsime būti įdomūs jaunajai kartai kaip vieta, kurią ji pasirenka studijoms.
Kokį universitetą Jūs norėtumėte matyti jau baigiantis šios kadencijos Tarybos darbui po penkerių metų?
Aš žvelgčiau į ilgesnę nei penkerių metų perspektyvą, nes organizacinė transformacija – tai ilgas procesas ir pokyčio rezultatai per penkerius metus dar nevisiškai pasijus. Kalbant ekonomikos terminais, aš mėgstu galvoti apie vadinamąjį „ilgąjį laikotarpį“, bent jau dešimties metų. Norėčiau šį universitetą matyti tokį, kurį mūsų visų vaikai ir anūkai pasirinktų studijuoti ir liktų Lietuvoje.
Mes turime suprasti, kad dabartiniai vaikai turi visai kitokias galimybes, palyginti su tuo, ką turėjo mūsų karta, o mes gyvename visai kitokiame pasauly. Tad jokios deklaracijos šių vaikų neįtikins pasirinkti to, kuo jie netiki. Turime jau dabar daryti realius pokyčius žvelgdami į ateitį.
Dar palinkėčiau VU išlaikyti tą aukštą kartelę. Jeigu sakome: „Iš čia kylama į žvaigždes“, tai iš tikrųjų linkiu išlaikyti tą siekį, vertybes ir nepasiduoti jokiems konjunktūriniams dalykams. Tikrai tapti nacionaliniu universitetu, jei ne pavadinimu, tai savo esme.
O ko linkėtumėte naujai išrinktam rektoriui?
Būsimajam rektoriui linkiu nesustoti, tęsti reformas ir sėkmingai įgyvendinti savo programos pagrindinį punktą: konstruktyvus dialogas su bendruomene, bendruomenės sutelkimas ir įtraukimas į pokyčius. Linkiu toliau stiprinti unikalų VU identitetą ir tarptautinę reputaciją.