Kompiuteriai su galingomis grafinėmis plokštėmis dažniausiai naudojami kompiuteriniams žaidimams. Šiuo metu vis dažniau populiarėja jų pritaikymas ir moksle.
Šiuolaikinės grafinės plokštės turi specifinę architektūrą ir yra optimizuotos taip, kad labai greitai būtų galima atlikti matricinius skaičiavimus. Pavyzdžiui, kaip pasakoja MIF IT prodekanas Povilas Treigys, „Sprendžiant lygčių sistemas, jų sprendimą galime suvesti į matricų aritmetiką ir spręsti tam optimizuotoje aplinkoje – grafinėse plokštėse. Šiandien taip išpopuliarėjusių neuroninių tinklų (ypač giliųjų) matematiniai sprendimo principai buvo žinomi seniai – tai regresija. Problema atsiranda tada, kai regresijos metodus perkėlus į matricinius skaičiavimus turime taikyti didiesiems duomenims (duomenų kiekio, įvairovės ir kt. prasmėmis), juos apdoroti, siekiant išspręsti klasifikavimo, prognozavimo ar kitokius uždavinius. Tipiniu atveju tokių uždavinių, atsižvelgiant į pageidaujamą tikslumą, išspręsti nepavykdavo arba tai būdavo per brangu: jie reikalaudavo daug laiko ir resursų“.
VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas įsigijo 10 naujų kompiuterių su šia grafine plokšte. Kaip teigia VU MIF DMSTI direktorius prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, „Įsivertinome šių kompiuterių poreikį ir taip pat buvo žiūrima ir į ateitį – šie kompiuteriai dar ilgai bus modernūs. Jie bus naudojami mokslo tyrimams. Tyrimo rezultatai galėtų būti spausdinami moksliniuose žurnaluose ir tai padidintų mūsų mokslininkų matomumą pasaulyje. Šie kompiuteriai yra išskirtiniai savo architektūra. Modernūs branduolių procesoriai užtikrina skaičiavimų spartą, įskaitant ir lygiagrečiuosius skaičiavimus atskirais branduoliais, o grafinę plokštę galima naudoti ne tik apmokant dirbtinius neuroninius tinklus vaizdų analizės uždaviniams spręsti, bet ir trimatės grafikos modeliams efektyviai kurti bei blokų grandinių technologijoms tirti“, – pasakoja G. Dzemyda.