Tuo metu, kai Lietuvoje dramatiškai mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitete (VU) tęsti savo studijas kasmet pasirenka per 1300 būsimų magistrantų. Pasak specialistų, tokį studentų pasirinkimą lemia pamatuotas požiūris į savo karjeros galimybes, ekonominė nauda ir papildomų kompetencijų siekis, kuris sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje yra tiesiog būtinas.
Stoja gilinti profesinių žinių
Pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai renkasi magistrantūros studijas, pasak VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovės Linos Kižinienės, yra noras gilinti savo profesines žinias ir bendrąsias kompetencijas.
„Šiuo metu universitete turime beveik 2800 studentų, pirmakursių ir antrakursių, kurie pasirinko studijas vienoje iš 130 magistrantūros programų, norėdami pagilinti savo profesines žinias ir patobulinti bendrąsias kompetencijas. Kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, derinti įvairius požiūrius, dirbti besikeičiančiomis aplinkybėmis – tai kompetencijos, kurios gali būti ugdomos tik akademinėje aplinkoje ir disciplinų įvairovėje“, – teigia VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.
Antroji priežastis – ekonominė nauda. „Dėl globalizacijos, darbo jėgos judėjimo ir technologijų poveikio šiandienos darbo rinka tampa vis dinamiškesnė. Beveik visuotinai sutariama, kad ateityje daugybė šiandien egzistuojančių profesijų bus nebereikalingos arba lengvai pakeičiamos. Dėl šių priežasčių vis daugiau darbdavių vertina magistro laipsnį ir išsilavinimo suteikiamas kompetencijas, o siekiant įsidarbinti į kai kurias aukštesnes darbo pozicijas magistro laipsnis yra būtinas“, – tvirtina L. Kižinienė.
VU absolventai „paklausesni“
Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė pasakoja, kad VU studijų kokybė leidžia šio universiteto studentams išsiskirti iš kitų šalies aukštųjų mokyklų studentų.
„VU daugelyje specialybių yra užsitikrinęs lyderystę visoje Lietuvoje. Universitetas sutraukia geriausiai besimokantį šalies jaunimą. Nors panašios studijos yra siūlomos ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, matome, kad VU savo studijų kokybe jas lenkia“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
Pasak pašnekovės, kokybišką išsilavinimą ypač vertina darbdaviai. Pastebima, kad, galėdami rinktis iš kelių kandidatų, jie mieliau įdarbina VU absolventus nei konkuruojančių universitetų studentus.
„Matome, kad VU absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje. Jie eina vadovaujančias pareigas įvairiose šalies įmonėse, valstybinėse įstaigose ir didelėse bendrovėse. Natūralu, kad geriausi absolventai Lietuvoje sulaukia ir geriausių darbo pasiūlymų“, – sako pašnekovė.
Turintiems magistro laipsnį – geresnės darbo pozicijos
L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, siekiant eiti vadovaujančias pareigas, ypač svarbus ir vertinamas tampa magistro laipsnis, o darbinantis į kai kurias vietas jis yra netgi privalomas.
„Vadovų rinkoje tai yra normali praktika. Priklausomai nuo pareigybės lygio, magistro laipsnis yra laikomas privalumu. Kai kuriems specialistams, norintiems kilti karjeros laiptais, yra tiesiog būtina turėti aukštesnį žinių lygį patvirtinantį magistro diplomą“, – teigia specialistė.
Anot jos, pastaruoju metu darbo rinkoje yra pastebima ryški tendencija – vis daugiau dėmesio skiriama specializuotoms magistro studijoms.
„Tai reiškia, kad žmonės, kurie studijavo, pavyzdžiui, technologijas, gamtos mokslus, grįžta į universitetą ir renkasi verslo vadybos magistrantūros studijas. Dažniausiai tai yra susiję su norimais karjeros pokyčiais. Tie žmonės, kurie pasirenka studijuoti vadybą, savo karjeros kelyje siekia vadovo pozicijos, todėl net ir dirbdami gamtos ar technologijų srityje ir turėdami reikiamų profesinių žinių, privalo gilinti ir plėsti savo kompetencijas verslo vadybos srityje“, – aiškina L. Duksaitė-Iškauskienė.
Vadovų paieškomis užsiimanti specialistė sako, kad tie studentai, kurie jau nuo studijų pradžios pradeda domėtis darbo rinka, dažniausiai pasiekia aukščiausius karjeros laiptelius.
„Jie turi aiškų planą, žino, kur norėtų dirbti, kelia sau aukščiausius reikalavimus ir turi didelių lūkesčių. Kai studentai patys jaučiasi atsakingi už savo ateitį, jų karjera vystosi kur kas sklandžiau ir yra sėkmingesnė“, – tikina L. Duksaitė-Iškauskienė.
Aukštesnis laipsnis – didesnis užmokestis
L. Kižinienė sako, kad, remiantis objektyvios aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos sistemos duomenimis, magistrantūros studijas baigusių žmonių darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei absolventų, turinčių tik bakalauro diplomą.
„VU magistrantūros studijų programų absolventų vidutinės draudžiamosios mėnesinės pajamos praėjus 12 mėnesių nuo studijų baigimo yra didesnės, palyginti su bakalauro studijų programų absolventų užmokesčiu. Kai kuriais atvejais šis skirtumas gali siekti netgi iki 50 proc.“, – tvirtina VU atstovė.
Tai, kad akademinis laipsnis dažnai garantuoja didesnį darbo užmokestį, patvirtina ir L. Duksaitė-Iškauskienė.
„Tuos, kurie skiria daug dėmesio ne tik diplomui, bet ir akademinėms žinioms, darbdavys tikrai įvertins. Aukštesnis išsilavinimas – aukštesnė pozicija – didesnis darbo užmokestis. Magistro laipsnis – tai pridėtinė vertė, kuri atsiskleidžia didesnio darbo užmokesčio forma“, – sako „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė.
Studijuoti grįžta ir po ilgos pertraukos
L. Kižinienė pasakoja, kad per dvejus metus VU galima praplėsti jau turimą patirties bagažą ir jį papildyti naujomis žiniomis.
„Daugybė VU studentų jau baigdami bakalauro studijas turi motyvacijos ir žino, kurioje srityje nori gilinti profesines žinias. Šie studentai iškart renkasi sau tinkamą magistrantūros studijų programą“, – aiškina VU atstovė.
Tačiau nemaža dalis bakalauro studijas baigusių ir po jų mokslų netęsusių absolventų, pasak L. Kižinienės, pirmiausia nori įvertinti darbo rinką. Tokie studentai į universitetą sugrįžta po pertraukos ir tik tada tęsia mokslus pasirinktoje magistrantūros studijų programoje.
„Turime daug laisvos sielos studentų, kurie pabaigę bakalauro studijas pirmiausia nori eksperimentuoti, išbandyti save įvairiose veiklose bei srityse ir tik po to pasirinkti sau tinkamiausią. Tokie studentai, prieš pasirinkdami magistrantūros programą, save atranda darbo rinkoje ir tik vėliau grįžta į akademinį gyvenimą. Pavyzdžiui, studentai į universitetą sugrįžta po vienerių, dvejų ar net penkerių metų“, – sako VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.
Nesunkiai suderina darbą ir studijas
Vos daugiau nei 30 proc. VU studentų yra vilniečiai, todėl, kaip pasakoja L. Kižinienė, visai likusiai studentų daliai nuo pat pirmosios studijų dienos tenka pasirūpinti savo išlaikymu sostinėje.
„Šie studentai naudojasi įvairiais finansinės paramos šaltiniais: stipendijomis, valstybės remiamomis paskolomis (iki 1900 eurų per metus, skirtų gyvenimo išlaidoms). Vis dėlto neturintiems papildomos tėvų paramos darbo užmokestis yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – sako VU atstovė.
Apie 60 proc. visų VU studijuojančių magistrantūros studentų turi darbą, o nemaža dalis jų dirba pagal specialybę. Tam, kad šiems studentams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos derinti darbą su studijomis, VU studijų programų tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į jų gyvenimo ritmą.
„Suprantame studentų poreikius, todėl daugelio VU magistrantūros studijų programų paskaitų tvarkaraščiai yra lankstūs, o paskaitos vyksta antroje dienos pusėje. Studijų ir darbo derinimas parodo aukštą studentų motyvaciją įgyti žinių ir kompetencijų“, – teigia L. Kižinienė.