Projekto kodas: S-BMT-21-6 (LT08-2-LMT-K-01-051)
Projekto vadovė: Dr. Agnė Brilingaitė
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-01-01 – 2023-12-31
Pagrindinis projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Projekto partneriai: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Norvegijos technologijų ir mokslo universitetas (Norvegija), Ostfoldo universiteto koledžas (Norvegija), Rygos technikos universitetas (Latvija), Talino technikos universitetas (Estija), Lichtenšteino universitetas, Vidžemės kolegija (Latvija)
Projekto santrauka:
Aukštos kvalifikacijos kibernetinio saugumo specialistų poreikis yra akivaizdus visose pasaulio valstybėse. Baltijos regiono šalys, esančios ypatingoje geopolitinėje aplinkoje, pabrėžia kibernetinio saugumo prioritetus. Kibernetiniai nusikaltimai gali paveikti visus ekonomikos sektorius. Daugiau nei 90 procentų kibernetinių incidentų žmogus yra arba netiesioginis kibernetinio nusikaltimo vykdytojas (auka), arba specialistas, ginantis infrastruktūras bei turintis pakankamai dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. Mokslinių tyrimų, kurie tinkamai įvertintų asmenines žmogaus savybes ir vaidmenį kibernetinio nusikaltimo vykdymo grandinėje, yra labai mažai.
Šiuo projektu steigiama tarptautinė daugiakryptė mokslinių tyrimų grupė, kuri tirs žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinio nusikaltimo grandinės etapuose. Lietuva, Latvija, Estija ir jų partneriai iš Norvegijos bei Lichtenšteino analizuos kibernetinio saugumo specialistų elgseną streso sąlygomis, susiedami kompiuterių mokslo technologijas, psichologiją ir žmogaus genomo duomenis. Projektu siekiama sukurti mokslu grįstą daugiakryptę metodiką, kuri padėtų įvertinti kibernetinio saugumo specialisto bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei rizikas kompetencijų ugdymo procese. Ši metodika bus kuriama remiantis realių tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų dalyvių elgsenos tyrimu. Rizikos vertinimo, testavimo ir edukaciniai metodikos komponentai bus patikrinti dirbant su informatikos krypties studentais. Duomenų analizės ir dirbtinės intelektikos metodai bus naudojami apdorojant ir interpretuojant daugiamačius duomenis.
Projekto metu sukurtas metodų ir įrankių rinkinys apims programinius analitinius sprendimus analizuoti duomenis, įsivertinimo ir analizės pagal socialinės elgsenos modelį, rekomendacijas su rizikos vertinimu pagal genomo žymenis, tinkintą genomo testavimo masyvą, kompetencijų bei visų savybių jungtinės rizikos vertinimą.
Projekto tikslai:
Pagrindinis projekto tikslas yra tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal galimas tris perspektyvas: biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročius ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias.
Projektas remiasi hipoteze, kad įmanoma nustatyti kompetencijas, reikalingas kibernetinio saugumo specialistui spręsti kibernetinius nusikaltimus, apginti infrastruktūrą arba atsispirti kibernetiniam smurtui, o nustačius pasiūlyti kibernetinio saugumo specialistui racionalų kompetencijų gerinimo kelią. Nagrinėjant darbines veiklas kritinėse infrastruktūrose arba ypatingos svarbos sistemų palaikymo valdymą, nėra egzistuojančių įrankių, kurie įgalintų žmogaus silpnybių vertinimą ir atitinkamas neatsiejamas rizikas, arba tiriamieji objektai nėra moksliškai pagrįsti.
Numatomi rezultatai: a) pagrindinių veiklos indikatorių nustatymas individualaus arba komandinio lygmens treniruotėse/pratybose, siekiant sukurti įrodymais pagrįstą visapusišką kibernetinių kompetencijų vertinimą; b) metodų, skirtų vertinti ir numatyti žmogaus veiklą individualiose užduotyse ir sprendimų priėmimo bendradarbiaujant kibernetinės erdvės aplinkose, sukūrimas; c) specializuotų įrankių, skirtų tobulinti žmogaus veiklą besimokant susidoroti su iššūkiais stresinėse situacijose, kurios reikalauja technologinių žinių, sukūrimas.
Finansavimas:
Projektas Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas (orig. Advancing Human Performance in Cybersecurity) finansuojamas beveik 1 milijono eurų Baltijos mokslo tyrimų programos dotacija iš Europos ekonominės erdvės (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų. Baltijos mokslinių tyrimų programos tikslai yra konsoliduoti Baltijos valstybių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos mokslo potencialą. stiprinti regioninį bendradarbiavimą regiono šalims aktualiuose mokslo tyrimuose, užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos.
Projekto rezultatų talpykla: https://cs.vu.lt/projects/ADVANCES
Projekto informacija partnerių svetainėse:
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Partnerio puslapis lietuvių kalba | anglų kalba.
Rygos technikos universitetas. Partnerio puslapis latvių kalba | anglų kalba.
Vidžemės kolegija. Partnerio puslapis latvių kalba | anglų kalba.
Talino technikos universitetas. Partnerio puslapis estų kalba | anglų kalba.
Norvegijos technologijų ir mokslo universitetas. Partnerio puslapis norvegų kalba | anglų kalba.
Ostfoldo universiteto koledžas. Partnerio puslapis norvegų kalba | anglų kalba.
Lichtenšteino universitetas. Partnerio puslapis vokiečių kalba| anglų kalba.