Ar tikrai galime pasitikėti viskuo, ką skaitome internete? Kasdien mus supa informacijos srautai, kuriais lengva manipuliuoti – formuoti mūsų nuomonę, daryti įtaką sprendimams, net keisti elgesį. Propaganda ir dezinformacija tampa galingais įrankiais, ypač kai jie pasitelkiami informaciniuose karuose. Ar galime su tuo kovoti? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkai teigia, kad taip, rašoma fakulteto pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Mokslininkų kuriamas projektas ATSPARA siekia išnaudoti dirbtinį intelektą ir hibridinius neuroninius tinklus, kad greitai ir efektyviai atpažintų propagandinių ir dezinformacinių pranešimų srautus lietuvių kalba ir tokiu būdu padėtų žmonėms ir suinteresuotoms institucijoms laiku užkardyti šio srauto plitimą bei poveikį.
„Dirbtinis intelektas tampa galingu įrankiu, kuris gali greitai ir tiksliai įvertinti informacijos patikimumą bei aptikti subtilius propagandos elementus. Tai leis ne tik žurnalistams ar medijų kompanijoms, bet ir plačiajai visuomenei apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos poveikio“, – sako projekto vadovas prof. dr. Darius Plikynas.
Projekto ATSPARA tikslas – sukurti pažangų sprendimų paramos įrankį, padedantį efektyviai aptikti propagandos ir dezinformacijos medijų naujienų portaluose bei socialinių tinklų pranešimuose.
Kokios grėsmės kyla Lietuvos informacinėje erdvėje?
„Šio tyrimo rėmuose svarbu pabrėžti, kad propaganda ir dezinformacija, nors ši dalis ir persidengia, tačiau nėra tapatūs reiškiniai. Propaganda, priešingai nei dezinformacija, gali pasireikšti ir teisinguose, ir klaidinguose teiginiuose, o jos tikslai gali būti arba žalingi, arba nekenksmingi (netgi geri). Propaganda nebūtinai turi meluoti – ji gali tiesiog apeliuoti į emocijas arba pateikti selektyviai atrinktus faktus. Tuo tarpu dezinformacija visada yra klaidinga ar netiksli informacija, sąmoningai sukurta ir skleidžiama siekiant suklaidinti. Ji informacinio karo kontekste tikslingai naudojama siekiant sukelti visuomenės cinizmą, netikrumą, apatiją, nepasitikėjimą ir paranoją“, – apie tyrimo svarbą pasakoja pagrindinė projekto vykdytoja dr. Gražina Korvel.
Anot projekto vadovo, prof. D. Plikyno, propaganda ir dezinformacija tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvos informacinėje erdvėje, keliančiu grėsmę ne tik visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida, bet ir šalies demokratiniams procesams. Masiškai skleidžiama klaidinanti informacija dažnai formuoja vadinamuosius „informacinius burbulus“, kuriuose žmonės gauna tik jų pažiūras patvirtinančią informaciją, ignoruodami priešingus faktus. Tai sukelia paradoksalius reiškinius, kaip antai, greta jau senokai stebimo visuomenių globalizacijos reiškinio kartu, tik mažesniu masteliu, vyksta ir visuomenių idėjinės fragmentacijos reiškiniai, kurie veda į radikalėjimą ir poliariškumą.
Darius Plikynas / Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos informacinės atakos, siekiančios skleisti nepasitikėjimą valstybe, dezinformaciją apie svarbius politinius sprendimus ar net kelti abejones šalies užsienio politikos kryptimis. Šie išpuoliai dažnai yra subtilūs ir paslėpti, todėl jų atpažinimas reikalauja tiek visuomenės informacinio raštingumo, tiek pažangių technologinių sprendimų.
Mašininio mokymosi algoritmai ir dirbtinio intelekto metodai gali būti efektyvus įrankis kovojant su dezinformacijos plitimu, leidžiantis greitai ir tiksliai identifikuoti melagingą informaciją bei užkirsti kelią jos poveikiui visuomenės nuomonėms ir elgesiui.
Dirbtinio intelekto sprendimai propagandos atpažinimui
ATSPARA projekto vienas iš svarbiausių uždavinių yra sukurti propagandos ir dezinformacijos tekstyną lietuvių kalbai ir mašininio mokymo pagalba sukurti viešai prieinamą įrankį, kuris leistų medijų kompanijoms, portalams ar tiesiog žmonėms automatizuotai įvertinti straipsnių, naujienų pranešimų ar tiesiog tekstų propagandos ir dezinformacijos lygį, naudojamų propagandos technikų paplitimą, dezinformacinius naratyvus (temas) bei galimo socialinio poveikio rodiklius.
Projekte pasitelkiami hibridiniai gilūs neuroniniai tinklai, kurie mokomi remiantis ekspertų atliekama pranešimų turinio analize. Šio proceso metu sukuriamas specialus tekstynas, leidžiantis mašininio mokymosi algoritmams mokytis atpažinti įvairias propagandos technikas. Taip dirbtinis intelektas tampa galingu įrankiu, galinčiu analizuoti didelius informacijos kiekius, įvertinti pranešimų patikimumą ir automatiškai identifikuoti galimai žalingus turinius.
Gražina Korvel / Asmeninio archyvo nuotr.
Propagandos ir dezinformacijos poveikis informacinio karo kontekste
Propagandos ir dezinformacijos poveikis stipriai suintensyvėjo informacinio karo kontekste, kai masiškai ir sistemingai naudojami medijų portalai, socialiniai tinklai bei botai. Tyrimai rodo, kad tokie srautai formuoja informacinius burbulus ir aido kameras, kurios indoktrinuoja, skaldo ir radikalizuoja visuomenę. Ypač tai skatina trečių šalių slapta organizuota veikla, ardanti visuomenės sanglaudą.
„VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) doktorantei Ievai Rizgelienei prieš porą metų kilo didelis noras ir idėja skirti savo disertaciją šiai tematikai. Kaip jos vadovas, palaikiau šią iniciatyvą ir ėmiausi organizuoti finansavimą projektui, kad suburti daugiau patyrusių mokslininkų ir išvystyti tyrimus šia linkme“, – pasakoja prof. dr. D. Plikynas.
Mokslininkas atskleidžia, kad iš pradžių net ir institute gan skeptiškai žiūrėta į tokio tyrimo idėją: „Matematikams ir informatikams kliuvo tyrimo objekto pavadinime esantis žodis „propaganda“, kuris yra sunkiai tiksliai apibrėžiamas ir subjektyviai vertinamas“.
Asociatyvi nuotr.
Pasak projekto vadovo, tenka pralaužti ledus, kad net ir VU MIF DMSTI kolegos įžvelgtų naujas galimybes sudėtingų socialinių reiškinių tyrimams mašininio mokymo metodais. Pasaulinė šios srities tyrimų sisteminė apžvalga parodė, kad melagienos, propagandos ir dezinformacijos tematika per pastarąjį dešimtmetį beveik eksponentiškai auga.
Į tyrimus įtraukiama ne tik pranešimų tekstų, bet ir garsinės bei vaizdinės analizės. Be to, modernūs propagandos ir dezinformacijos atpažinimo modeliai greta pranešimo turinio analizės apima ir šaltinių, bei sklaidos botų tinklų veiklos analizę, sklidimo socialiniuose tinkluose trajektorijų analizę ir socialinio poveikio analizę.
„Visa tai padeda tiksliau ir greičiau aptikti propagandos ir dezinformacijos srautus bei laiku juos užkardyti, taip sumažinant neigiamą poveikį visuomenės sanglaudai“, – pasakoja ATSPARA projekto vadovas.
Šis įrankis veiks su hibridinių neuroninių tinklų pagalba, kurie apdoroja didelius duomenų kiekius, mokydamiesi iš ekspertų atliekamų turinio analizės rezultatų. Mašininis mokymasis gali būti efektyvi priemonė, padedanti atpažinti melagingą turinį bei užkirsti kelią jo plitimui, taip sumažinant neigiamą poveikį visuomenės vertybėms ir politiniams procesams.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-VIS-23-8 iš valstybės biudžeto lėšų pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.