Į Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubą, kuriame apie protą diskutavo ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkas, dirbtinio intelekto ekspertas doc. dr. Linas Petkevičius, susirinko pilna salė susidomėjusių klausytojų.
VU diskusijų klubo susitikimas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo gausiausias ir paskutinis šį sezoną
Gegužės 14 d. VU diskusijų klubas kartu su neuromokslininku, psichiatru, filosofu ir dirbtinio intelekto specialistu kvietė pažinti protą iš skirtingų perspektyvų: kaip biologinį procesą, subjektyvią patirtį, mąstymo struktūrą ir vis dažniau – kaip reiškinį, kurį siekiame atkurti pasitelkdami technologijas.
Iš skirtingų sričių įžvalgas atsinešę mokslininkai diskutavo, ar protas tėra neuronų aktyvumo rezultatas, kaip fiziniai procesai sukelia sąmonę, patirtį ar savęs suvokimą, o gal jis formuojasi per kalbą, santykius ir kultūrą.
Nėra aišku, kas yra protas, kol kas nors jo nepraranda
Protas dažnai suvokiamas kaip duotybė – jis leidžia mums mąstyti, jausti, spręsti ir kurti. Tačiau retai sustojame paklausti: kas iš tikrųjų yra protas ir kur jo ribos? Ar mes ir mūsų protas esame viena, ar vis dėlto esame atskiri?
Diskusijoje dalyvavęs doc. dr. Linas Petkevičius, VU MIF Informatikos instituto direktorius, tyrėjas, daugiau nei dešimtmetį dirbantis dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir giliųjų neuroninių tinklų srityje, į protą pažvelgė iš technologijų perspektyvos ir paaiškino, kaip agentinis dirbtinis intelektas gali priimti – žmogaus požiūriu – savarankiškus sprendimus.
Mokslininkas citavo Izraelio istoriką Yuvalį Noah Hararį, kuris kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume 2026 m. sausį kvietė pažvelgti į dirbtinį intelektą ne kaip į įrankį, o kaip į naujovišką migracijos fenomeną. Y. N. Harari pasitelkia migracijos metaforą tam, kad pokalbį iš techninio perkeltų į kultūrinį ir politinį lygmenis.
Prof. dr. K. Sabolius, doc. dr. Linas Petkevičius, prof. dr. Clausas Normannas, prof. dr. Igoris Branchi ir Ieva Šiugždaitė
Prof. dr. Clausas Normannas, psichiatras ir tyrėjas Freiburgo universitete, atkreipė dėmesį į tai, jog vokiečių kalboje sąvokos, kuri atitiktų anglišką žodį „mind“, nėra, o vartojami žodžiai, apibūdinantys sąmonę, pažinimą, mąstymą, suvokimą ir kitus proto aspektus kiekvienas atveria savitą prasmių lauką.
Prof. dr. Igoris Branchi, vyresnysis mokslo darbuotojas ir tyrimų grupės vadovas Elgesio mokslų ir psichikos sveikatos centre, Italijos sveikatos institute, protui apibūdinti pasitelkė virtuvės metaforą.
Filosofas ir rašytojas prof. dr. Kristupas Sabolius iš Vilniaus universiteto Filosofijos instituto aptarė vaizduotės fenomeną ir patikino, kad tiesioginio vertimo žodžiui „mind“ nėra ir lietuvių kalboje.
„Šiandien, kurdami sistemas, kurios imituoja mąstymo aspektus, dar labiau išryškiname šių klausimų sudėtingumą: ar galime suprasti protą bandydami jį atkurti? Ar dirbtinis intelektas priartina mus prie atsakymų, ar, priešingai – parodo, kiek daug dar nesuprantame?“, – klausė VU diskusijų klubo organizatoriai.
Diskusiją moderavo VU Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biofizikos doktorantė Ieva Šiugždaitė.
VU diskusijų klubo susitikimų vaizdo įrašai
2026-05-15