Lietuvos jaunųjų informatikų komanda liepos 27 d. – rugpjūčio 3 d. Sukrėje (Bolivijoje) vykusioje 37-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) pelnė bronzos medalį ir pagyrimo raštą.
Bronzos medalį iškovojo Vilniaus licėjaus mokinys Faustas Surplys, o pagyrimo raštu apdovanotas Prezidento Antano Smetonos gimnazijos abiturientas Marijonas Salvijus Keturakis. Abu dalyviai olimpiadai ruošėsi savarankiškai.
Šiemet IOI dalyvavo 330 mokinių iš 84 šalių. Lietuvos rezultatai – vidutinėje pozicijoje, panašiai kaip Vokietijos, Belgijos, Austrijos ar Švedijos komandų, tačiau geresni nei Latvijos ir Estijos.
Olimpiados vertė moksleiviams
Pasak Lietuvos komandos vadovės, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) daktarės Jūratės Skūpienės, į tarptautines olimpiadas patenkantys mokiniai dažniausiai jau būna laimėję ne vieną šalies konkursą ir aiškiai apsisprendę rinktis informatikos studijas. Dalyvavimas suteikia ne tik akademinės patirties, bet ir vertingą bendruomenę: pažintis su bendraamžiais iš kitų šalių, platesnį supratimą apie studijų programas bei karjeros galimybes.
Į olimpiadas dažnai sugrįžta ir buvę dalyviai – kaip vadovai ar organizacinio komiteto nariai. Jie dalijasi patirtimi, įkvepia jaunuosius informatikus ir užtikrina tęstinumą. „Natūralu, kad mokiniai renkasi sritį, kurioje jiems sekasi – pasiekimai olimpiadose tampa ženklu, jog laukia sėkminga akademinė ir profesinė ateitis“, – teigia J. Skūpienė.
Dirbtinio intelekto vaidmuo
Šių metų IOI daug dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas (DI) – nuo sąžiningo dalyvavimo nacionalinėse olimpiadose užtikrinimo iki DI panaudojimo pačių varžybų organizavimui.
„Viena iš komandų vadovų užduočių yra uždavinių vertimas į nacionalines kalbas. Vertimams draudžiama naudotis internetinėmis DI vertimo programomis. Šiemet IOI techninis komitetas integravo „DeepL Translate“ į užduočių vertimo sistemą ir ją vadovai galėjo naudoti vertimams“, – sako J. Skūpienė.
IOI dalyvavo ir kelios DI įmonės. „OpenAI“ paskelbė, kad jų sistema pasiekė rezultatą, atitinkantį aukso medalį – užėmė 6 vietą lyginant su IOI dalyvavusiais mokiniais. Be to, vis labiau populiarėja tarptautinė mokinių DI olimpiada, kurioje jau dalyvauja daugiau nei 80 šalių, nors Lietuva dar neprisijungė.
Tarptautinė konferencija
Kartu su Lietuvos komanda į Sukrę vyko ir VU MIF profesorė Valentina Dagienė, jau du dešimtmečius organizuojanti tarptautinę konferenciją, skirtą informatikos talentų ugdymui. Šiemet vykusi 19-oji konferencija subūrė daugiau nei šimtą dalyvių iš beveik visų šalių, taip pat pranešėjus iš „OpenAI“ ir „Global Talent“ fondo. Konferencijos straipsniai publikuojami atvirai prieinamame leidinyje „Olympiads in Informatics“.
Pasirengimas ir iššūkiai
Sėkmę olimpiadose lemia ne tik žinios, bet ir psichologinė ištvermė, gebėjimas valdyti laiką bei priimti sprendimus. Pasak V. Dagienės, šiais metais IOI susirinko stiprūs varžovai, o uždaviniai buvo nestandartiniai – tiek formatu, tiek tuo, kad reikalavo daug kūrybinio mąstymo: „Gebėjimo spręsti nestandartinius ir netikėtus uždavinius mūsų mokiniams reikėtų dar pasimokyti.“
Tačiau Lietuvoje vis dar nedaug abiturientų renkasi matematikos ar informatikos kryptis. Pasak V. Dagienės, viena priežasčių – išankstinės nuostatos, ypač tarp merginų, kad šie mokslai „ne joms“: „Trūksta patrauklių taikymo pavyzdžių ir charizmatiškų mokytojų. Didelė problema išlieka ir informatikos mokytojų trūkumas – ypač mažesniuose miesteliuose. Sprendimas galėtų būti mokytojų rengimas, kad jie galėtų dėstyti tiek matematiką, tiek informatiką.“
Mokytojo profesijos prestižas
Profesorė teigia, kad nors Lietuvos mokyklose informatikai skiriama nemažai valandų, yra atnaujinta bendroji programa, tačiau išlieka didelė problema – trūksta mokytojų, ypač mažuose miesteliuose, o nedidelėse mokyklose informatikos specialistui dažnai neužtenka pamokų krūvio. Pašnekovės nuomone, geriausia išeitis būtų rengti mokytojus, galinčius dėstyti tiek matematiką, tiek informatiką – šios sritys glaudžiai susijusios, remiasi bendrais principais ir atradimais.
Žvelgiant į ateitį, V. Dagienė pabrėžia, kad svarbiausia – pritraukti studentų, kurie norėtų tapti mokytojais ir turėtų tam tinkamų savybių. „Mokytojo specialybė turi tapti prestižine – ne tik žodžiais, bet ir realybėje jaučiant visuomenės pagarbą bei paramą“, – sako ji. Tam būtinas nuoseklus darbas visais lygmenimis, įtraukiant ministeriją, universitetus ir mokyklas.
Skirtingos šalių strategijos
Abi pašnekovės sutaria, kad olimpiados yra tikrų talentų „elitas“. Tačiau šalių strategijos skiriasi: kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Kinija, itin daug investuoja į olimpiadininkų rengimą, o kitur – pavyzdžiui, Danijoje ar Norvegijoje – mokiniai ruošiasi savarankiškai.
Lietuva yra tarpinėje pozicijoje: prisideda prie talentų atradimo ir pasirengimo, tačiau daug mokiniai ruošiasi olimpiadoms ir savarankiškai. Puikus būdas atrasti talentus, kuriems įdomu spręsti informatikos užduotis, yra informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“, į kurį kviečiami dalyvauti visi mokiniai nuo pirmos iki dvyliktos klasės. „Bebro“ konkursas – tarptautinis, kasmet dalyvauja per 80 šalių.
Pasak J. Skūpienės, itin svarbus yra mokytojų ir šeimos palaikymas. Progimnazijoms atsiskyrus nuo gimnazijų jaunesniems mokiniams tapo sunkiau įsitraukti į olimpiadas, nes progimnazijose dirba mažiau olimpiadininkų ruošimu užsiimančių mokytojų. Dėl to ypatingą reikšmę įgijo Europos jaunių informatikos olimpiada (EJOI), suteikianti progimnazijų mokiniams galimybę varžytis tarptautiniu mastu. „EJOI motyvuoja jaunuosius olimpiadininkus – patekti į IOI dar besimokant progimnazijoje beveik neįmanoma, tačiau EJOI pasiekiama ir ši patirtis įkvepia tolesniam keliui“, – pabrėžia J. Skūpienė.
J. Skūpienės iniciatyva VU MIF jau devintus metus organizuoja Lietuvos komandos dalyvavimą, o ilgamečiai rėmėjai „Bentley Systems“ finansuoja komandos kelionę į EJOI. Vasarą apie penkiolika stipriausių mokinių kviečiami į fakulteto rengiamą stovyklą, kurioje patirtimi dalijasi buvę tarptautinių olimpiadų dalyviai ir prizininkai.
Perspektyvos
Informacinių technologijų (IT) sritis sparčiai keičiasi – vis daugiau užduočių perima dirbtinis intelektas. Todėl natūraliai kyla klausimų: kokių specialistų reikės ateityje, ar nepritrūks darbo vietų programuotojams? Pasak J. Skūpienės, šių metų IOI diskusijose išryškėjo, kad buvę olimpiadininkai dėl savo perspektyvų neabejoja – jie jaučiasi pasirengę sėkmingai dirbti technologijų virsmo laikotarpiu.
Lietuvos jaunieji informatikai, nepaisant iššūkių, tvirtai skinasi kelią tarptautinėje arenoje. Olimpiados ne tik ugdo žinias, bet ir atveria platesnį požiūrį į studijas, karjerą bei ateities technologijas. Nors šiemet pelnytas tik vienas medalis, patirtis ir bendruomenė tampa pagrindu ilgalaikei sėkmei. Tai įrodo, kad investicijos į jaunųjų talentų ugdymą yra viena svarbiausių sąlygų Lietuvos pažangai technologijų srityje.