Kovo 2 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) iškilmingai apdovanoti 2022 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LMP komisijos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, komisijos pirmininko pavaduotoja prof. Jelena Stankevičienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Seimo ir LMA nariai, kiti svečiai.
Z. Dabkevičius pakvietė laureatus užimti vietas scenoje ir pasidžiaugė, kad šią iškilią dieną galime įvertinti Lietuvos mokslo laimėjimus. Visi darbai buvo aukšto lygio. Gauti ne tik reikšmingi mokslo rezultatai, bet ir patentai, parašytos monografijos. Mokslininkai sėkmingai lygiuojasi į tarptautinę mokslo bendruomenę. Be abejo, norint išskirtinių rezultatų, reikia modernių laboratorijų. Tam labai padėjo neseniai įkurti keli mokslo slėniai. LR Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria daug dėmesio, kad mokslininkams būtų sudarytos geros sąlygos. Ir toliau tikimasi tokio požiūrio. Z. Dabkevičius laureatams palinkėjo toliau vykdyti tyrimus, rengti jaunuosius mokslininkus.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė irgi džiaugėsi galėdama pasveikinti laureatus. Ji teigė gerai prisimenanti praėjusius metus, kai buvo ką tik prasidėjusi nežmogiška Rusijos invazija prieš Ukrainą. Visi buvome „įmesti“ į naują tikrovę. Nelabai žinojome, kokioje realybėje gyvename ir kokioje gyvensime. Metai praėjo, Ukraina išlieka nenugalėta. Kaunasi už savo laisvę, tautinę tapatybę. Ir už tas vertybes, kurios įkūnija Europos idėją. Šis karas atskleidžia, kad mokslo pasiekimai gali būti panaudoti ir destrukcijai. Politikai, deja, irgi neretai atideda į šalį bet kokius faktus ir faktais grįstą mąstymą. Tačiau tai turėtų dar labiau sustiprinti mūsų drąsą. Mokslas padeda suprasti pasaulį net tada, kai tai kelia nepatogių klausimų. Gyvename pasaulyje, kur daug iššūkių. Tenka nuolat spręsti sudėtingas problemas. Mokslo žmonės padeda orientuotis informacijos jūroje, atskirti tikrovę nuo pamėklių. Mokslo bendruomenė turi svarbią socialinę misiją – ginti mus nuo pagundos nemąstyti, nuo sąmokslo teorijų, mintančių mūsų baimėmis. Todėl turime kurti mokslinei kūrybai, diskusijoms palankią aplinką, skirti tam pakankamai investicijų. Šis įsipareigojimas įrašytas Vyriausybės programoje. Mūsų tikslas – kad Lietuva taptų talentams patraukiu centru. Lietuvos mokslo premijos leidžia pasidžiaugti tuo, kas jau sukurta. Svarbu, kad laureatai atstovauja ne tik gamtos, technologijų, bet ir humanitariniams bei socialiniams mokslams. Mokslas nėra baigtinis procesas, o nuolatinė kūryba, kur visos mokslo šakos gali brandinti vaisius. Lietuvos mokslo premijos – tai ir investicija į visos visuomenės ateitį. Mokslo pasaulis perkuria esamas sistemas, parodo kryptį. Baigdama Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė linkėjo laureatams tikėjimo, kad viskas įmanoma. Taip pat smalsulio, noro eiti į priekį ir vestis mus visus kartu.
Padėkojęs Ministrei Pirmininkei, LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius pakvietė laureatus nusifotografuoti su I. Šimonyte ir J. Šiugždiniene. Muzikinį kūrinį – J. S. Bacho preliudą marimba atliko perkusininkas Saulius Auglys-Stanevičius. Paskui LMP komisijos pirmininkas paskelbė autorius ir darbus, kviesdamas laureatus atsiimti diplomus. Komisijos primininko pavaduotoja J. Stankevičienė paskelbė laureatus, kuriuos sveikino ir diplomus įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Apdovanoti humanitarinių mokslų srities laureatė prof. Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos (2007–2021)“, socialinių mokslų srities laureatė prof. Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai (2007–2021)“, gamtos mokslų srities laureatas prof. Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose (2007–2021)“, gamtos mokslų srities laureatas akad. Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai (2007–2021)“, medicinos ir sveikatos mokslų srities ir žemės ūkio mokslų srities laureatai dr. Virginijus Feiza ir dr. Dalia Feizienėuž darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra (2007–2021)“ ir technologijos mokslų srities laureatas akad. Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms (2007–2021)“.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pasveikino laureatus, pelniusius iškiliausias mokslo premijas. Jos žodžiais tariant, džiugu, kad kasmet galime švęsti mokslą su laureatais. Mūsų tikslas vienas – kurti geresnį, pažangesnį pasaulį. Šiandien pasaulis atrodytų kitaip be mokslininkų ryžto ir atsidavimo. Krizių akivaizdoje irgi pirmiausia atsisukame į juos. Tačiau naujos idėjos, galinčios pakeisti mūsų suvokimą, neateina lengvai. Tam reikia daug bandymų, ištvermės. Ir tik finale džiaugiamės rezultatais. Ministrė kalboje itin pabrėžė jaunimo ir moterų svarbą moksle. Pastaraisiais metais ji turėjo daug susitikimų. Diskusija su jaunosiomis mokslininkėmis ją nuteikė pozityviai – ypač jų noras tęsti mokslininkės karjerą. Tačiau mokslininkių dar mažoka. Todėl reikėtų visiems įsipareigoti atvesti į mokslą kuo daugiau jaunimo. Kitas svarbus aspektas – visuomenės pasitikėjimas ir tikėjimas mokslu. Svarbu, kad visuomenė suprastų mokslą. Štai šiemet skaitant laureatų darbų pavadinimus ne visada lengva suprasti, ką jie reiškia. Galbūt kitąmet vertėtų dar populiariau paaiškinti žmonėms darbų esmę ir prasmę. Tai mūsų visų pareiga. Rektoriai taip pat turi skatinti mokslininkus aiškinti mokslo pasiekimų svarbą. Visuomenės ugdymas gyvybiškai svarbus. Juolab kad šiuo metu net 40 proc. žmonių linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Turime daugiau dėmesio skirti mokslui populiarinti. Ir trečias svarbus uždavinys – toliau Lietuvoje vystyti pasaulinio lygio mokslą. Vienas iš būdų tai atlikti – formuoti mokslui palankią aplinką. Atrodo, kad esame teisingame kelyje. Mokslo finansavimas auga. Tai svarbus pasiekimas, kurį leidžia įgyvendinti nacionalinis partijų susitarimas. 2022 m. valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslą. Šiemet dar papildomai bus skirta 70 mln. eurų. Pradės darbą mokslo ir inovacijų patarėjai Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose. Tai padės stiprinti ir mokslo institutus. Ir pasiekti, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis mokslu grįstais įrodymais. Šiemet startuos trys prioritetinės mokslo programos: lituanistikos, informatikos ir ugdymo mokslo (pastarajai skirta 20 mln. eurų). Stiprinama ir Lietuvos mokslo taryba (LMT). Netrukus bus paskirtas LMT vadovas. Tikimasi, kad LMT efektyviau įgyvendins mokslo politiką. Bus daugiau dėmesio skiriama jaunimui, mokslo tarptautiškumui. Baigdama kalbą ministrė palinkėjo mokslininkams sveikatos, ryžto, kantrybės, ugdant jaunąją kartą.
Padėkos kalboje Lietuvos mokslo premijos laureatė R. Šerpytytė pabrėžė, kad atpažinimas mokslo sferoje yra pats svarbiausias, pripažinimas seka vėliau. Komisija išskaitė tokiame filosofiniame kontekste dalykus, kurie gali būti tam tikru moksliniu rodikliu. Filosofija brėžia mąstymo ribas, kurias galima praktikuoti. Kai visuomenė atpažįsta tą ribą, atsiranda terminas, žodis pavadinti tam, kas yra. Turime ūgtelėjusį mąstymo kriterijų. Nihilizmą gal reikia pastatyti ant stipresnių teorinių pagrindų. Aptikti tendencijas, kurios reikalauja teorinio išvystymo. Kalbant populiariai, tai, kas buvo atpažįstama kaip tam tikra negalia, teko pastatyti ant tam tikrų teorinių pamatų ir atskleisti Vakarų filosofijos mąstymo struktūrą.
LMP laureatė D. Gailienė pabrėžė, kokia svarbi mokslininkui intuicija. Intuityviai iškilusios mintys yra vertingos. Bet norint gauti prestižines premijas, reikia ir mokslinės terpės, kurioje kas nors užaugtų. Vilniaus universitetas – ta vieta, kur renkasi patys gabiausi Lietuvos vaikai. Tada galima juos ugdyti. Ministrė Pirmininkė kalbėjo apie labai svarbius ir sunkius dalykus. Mūsų tyrinėjimų istorija yra laimės istorija. Kaip tik tiriame totalitarinio režimo, okupacijų ir transformacijų psichologinius padarinius. Tai galima tirti tik pasibaigus okupacijoms. Iš tų tyrimų netikėtai paaiškėjo, kad jaunajai kartai šios temos tapo labai aktualios. Jie pradėjo domėtis, kas mes esame, kodėl mūsų tėvai yra tokie. Tai, kas vyksta dabar, suteiks naujų duomenų mūsų tyrimams. Mane apima keistas egzistencinis jausmas. Galime daryti mokslą, save suprasti. Ir čia pat beveik nieko negalima padaryti, kad agresyvioji Rusijos Federacija nežudytų žmonių ir nesėtų blogio, kurio padarinius mes tyrinėjame.
Dar vienas laureatas L. Mažutis prisiminė, su kuo dažnai susiduria savo karjeroje. Tai rizika patirti nesėkmę. Jis karjeros pradžioje ėmė darbuotis Harvardo universitete, kur buvo daug gabių žmonių. Kadangi pradžia buvo sunki, jam ne kartą kilo abejonių, kad gal idėjos nieko vertos. Tik po trejų metų pavyko sukurti technologiją, kuri šiuo metu pirmauja pasaulyje. Įkurtos ir kelios bendrovės, startuoliai. Ši mikroskysčių technologija svarbi todėl, kad leidžia nustatyti atskirų ląstelių genų raišką. Visos mūsų kūno ląstelės turi tą patį genomą, bet ląstelių funkcijos skirtingos. Funkcijas lemia genų raiška. Todėl reikia tirti pavienes ląsteles, jų genomą ir epigenomą, norint suprasti jų veikimo skirtumus ir galbūt jas valdyti. Be LMT, MITA, akad. A. Janulaičio paramos tokie tyrimai būtų buvę neįmanomi.
Kitas laureatas K. Pileckas aiškino, kad jam pasisekė sukurti naują algoritmą, pagreitinantį skaičiavimus plonų vamzdelių sistemoje. Šis algoritmas leidžia modeliuoti kraujo tekėjimą. Metodą jau taiko medikai, planuodami širdies operacijas. Matematinis širdies modelis padeda chirurgams dar prieš operaciją pamatyti, kas yra širdies viduje, ir taip geriau pasiruošti operacijai. Modeliuoti kraujo tekėjimą svarbu, nes širdyje yra apendiksas. Priklausomai nuo jo geometrijos gali susidaryti trombas, kuris nukeliauja į smegenis. Tai praverčia ir diagnostikoje.
Laureatė D. Feizienė teigė, kad mes visi esame tik dalis gamtos. Dirvožemis – ta dalis, kuri mus maitina, padeda sukurti gerbūvį. Jis atlieka ir aplinkosauginę, ir socialinę funkcijas. Dabar ypač svarbu, kad dirvožemis būtų sveikas. Klimatas kinta, naujos moderniosios technologijos keičia dirvožemio funkcionalumą. Dėl klimato kinta drėgmės ir temperatūros režimai. Moderni technika suslegia dirvas. Intensyvios sėjomainos neužtikrina organinės anglies taupymo ir gerinimo. Todėl laureatų pora analizavo, kokiomis priemonėmis geriausia užtikrinti dirvožemio „sveikatą“. Tikima, kad į mokslininkų rekomendacijas atsižvelgs politikai ir kitos institucijos.
LMP premijos laureatas S. Grigalevičius papasakojo, kad jo grupė sintetina dideles aromatines sistemas, kurios dėl elektronų trūkumo ar pertekliaus įgyja elektroaktyvias savybes. Šios medžiagos tinka puslaidininkiniams prietaisams, tokiems kaip šviestukai. Naudojant jų kuriamus organinius puslaidininkius vietoj neorganinių, būtų galima gerokai atpiginti įvairius gaminius. Todėl kai ateityje parduotuvėse pasirodys ne LED, bet OLED lemputės, suprasite, kad šie tyrimai pasiteisino. Reaguodamas į ministrės pastabas apie jaunųjų mokslininkų skatinimą S. Grigalevičius pažymėjo, kad didžiąją sintezės darbų dalį organinės sintezės laboratorijoje atliko magistrantai ir doktorantai. Už šį sunkų darbą jaunieji mokslininkai apdovanoti įvairiomis premijomis: buvo skirtos devynios LMA premijos ir stipendijos, trys LR Prezidentų stipendijos, dvi Pasaulio mokslininkų federacijos stipendijos ir t. t. Laboratorijoje dirba ir „L‘Oréal“ premijos laureatė.
Iškilmes baigė maestro Saulius Auglys-Stanevičius, marimba atlikdamas savo variacijas lietuvių liaudies dainos „Teka saulė“ tema.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene,
Virginijos Valuckienės nuotraukos.
2023-03-03