2022 m. birželio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, skyrė 15 stipendijų geriausiems jauniesiems humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių mokslininkams.
Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir technologijų instituto (DMSTI) mokslo darbuotojai dr. Gerdai Anai Melnik-Leroy stipendija skirta už vykdomus tyrimus tema „Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“.
Tyrimų tikslas – skatinti tarpdisciplininę socialinių ir tiksliųjų mokslų sąveiką
Pasak dr. G. A. Melnik-Leroy, tyrimo tematika aktuali pasaulyje aktyviai besivystančių, o Lietuvoje tik užsimezgančių kognityvinių mokslų kontekste: „Remsiuosi viena esminių prielaidų, jog žmogaus smegenys veikia tarsi kompiuterio procesorius, kuris gauna informaciją, ją apdoroja, kaupia, keičia ir perduoda. Visgi žmogaus kognityviniai mechanizmai pasižymi ypatingu kompleksiškumu, kuris gali pasireikšti kraštutinumais: tam tikruose kontekstuose informacija apdorojama sistemingai klaidingai, o kituose kontekstuose ar tiriamosiose grupėse, atvirkščiai, itin tiksliai.“
Šiame tyrime mokslininkė eksperimentiškai nagrinėja paminėtus kraštutinumus per du aspektus: skaitinės ir kalbinės informacijos apdorojimą. Pagrindinis tikslas – eksperimentiškai tirti šias nestandartines informacijos apdorojimo apraiškas, siekiant geriau suprasti, kokie kognityviniai mechanizmai atsakingi už skirtingų tipų informacijos apdorojimą bei kaip jie (galimai) skiriasi įvairiose populiacijose.
„Svarbu pabrėžti, jog atliekamais tyrimais sieksiu toliau skatinti tarpdisciplininę socialinių ir tiksliųjų mokslų sąveiką. Pirmoje tyrimo dalyje koncentruosiuosi ties skaitinės informacijos apdorojimu bei dirbsiu su duomenų mokslo problematika. Antrojoje dalyje nagrinėsiu kalbinę informaciją per neuroniniais tinklais sintezuotos šnekos suvokimą,“ – apie tyrimo tikslus pasakoja dr. G. A. Melnik-Leroy.
Tyrimo aspektai aktualūs dabartinėje visuomenėje
Tyrimas „Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“ svarbus tiek teorine, tiek praktine prasme siekiant geriau suprasti, kaip žmogaus smegenys suvokia ir apdoroja gaunamą informaciją, iš kur kyla apdorojimo klaidos, ar itin tikslus apdorojimas bei kokią įtaką tai gali turėti elgesiui. Iš praktinės pusės tyrimo rezultatai bus naudingi duomenų mokslo bei skaitmeninių šnekos technologijų specialistams.
„Pirmasis, skaitinis, tyrimo aspektas aktualus dabartinėje visuomenėje, kuri vis dažniau susiduria su itin gausiu duomenų mastu pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse – nuo ekonomikos, iki klimato kaitos ir Covid-19 pandemijos“, – pastebi dr. G. A. Melnik-Leroy, – „deja, plačiajai visuomenei būdingos didelės statistikos supratimo ir grafikų interpretavimo spragos, o tai stiprina polinkį į kognityvinius nuokrypius (angl. cognitive biases). Naujausi tyrimai rodo, kad klaidingas duomenų suvokimas dėl kognityvinių nuokrypių veikia vyriausybių ir piliečių elgesį bei rizikos suvokimą, o tai turi didžiulių padarinių gyventojams, jų sveikatai ir ekonomikai. Taigi itin svarbu tirti skaitinės informacijos interpretavimą, siekiant prisitaikyti prie šiuolaikinės duomenų valdomos visuomenės (angl. data-driven society) iššūkių. Tyrimu sieksiu išsiaiškinti, kaip žmonės interpretuoja viešojoje erdvėje pristatomą skaitinę informaciją, kaip tai veikia jų elgesį bei kaip galima išvengti esminių suvokimo klaidų.“
Dr. G. A. Melnik-Leroy, tęsdama pradėtus tyrimus apie kognityvinių nuokrypių poveikį sprendimų priėmimui, planuoja atlikti kontroliuojamą eksperimentą, kuriuo tirs nuo kokių faktorių priklauso jautrumas skaitiniams kognityviniams nuokrypiams: „Po šio tyrimo ketinu toliau tęsti pastarąją temą ir tirti kognityvinių nuokrypių mažinimo (angl. debiasing) technikų efektyvumą įvairiose grupėse ir sąlygose. Žmonės turi išmokti suprasti valdžios ir žiniasklaidos pateikiamus esminius duomenis bei kritiškiau vertinti viešojoje erdvėje, taip pat ir socialiniuose tinkluose platinamą informaciją. Iš teorinės pusės, šių tyrimų rezultatai bus naudingi siekiant modeliuoti skaitinės informacijos suvokimą ir jo nuokrypius.“
Koncentracija į aklųjų gebėjimą suvokti kalbinę informaciją
Antrasis, kalbinis, tyrimo aspektas koncentruosis į ypatingą aklųjų gebėjimą suvokti kalbinę informaciją. „Remsiuosi ankstesniu, kartu su DMSTI kolegomis Gediminu Navicku ir dr. Povilu Treigiu atliktu psichoakustiniu eksperimentiniu tyrimu, kuriame parodėme, jog aklieji yra žymiai jautresni sintezuotos šnekos kokybės skirtumams nei regintieji,“ – apie tolimesnę tyrimų eigą pasakoja dr. G. A. Melnik-Leroy.
Pasak dr. G. A. Melnik-Leroy, neuromokslų ir neurofiziologijos tyrimai yra pateikę svarių įrodymų, jog esant visiškam aklumui, smegenyse atsiranda krosmodalinis plastiškumas, o vizualinis korteksas perima dalį garsinės kalbinės informacijos apdorojimo funkcijų: „Visgi dar nėra aišku, kokiuose apdorojimo lygmenyse šis aklųjų pranašumas pasireiškia. Ši tematika perspektyvi tiek moksline, tiek praktine prasme. Tyrėjams kalbinės informacijos suvokimas neregių populiacijoje yra itin nauja sritis, kurioje dar daug neatsakytų klausimų. Svarbu pabrėžti, kad geriau supratus, kaip informacija apdorojama neregių smegenyse, bus svariai prisidėta prie fundamentinių kognityvinės psichologijos ir psicholingvistikos mokslų bei bendražmogiškų kognityvinių mechanizmų supratimo“.
Tyrimo planai – giliau ir metodologiškai kitaip pažvelgti į sintezuotos šnekos kokybę
Naujausiais metodais (neuroskaičiavimų pagalba) sintezuotos šnekos suvokimas taip pat nauja ir perspektyvi tema. „Deja, daugelis tyrimų, vertinančių tokio tipo sintezuotos šnekos kokybę, yra atliekami informatikų ir inžinierių, neturinčių reikiamų psichologijos ir psicholingvistikos žinių. Dauguma jų vertina tik tam tikrus techninius aspektus, o ne patį šnekos suvokimą. Todėl šis tyrimas leis giliau ir metodologiškai kitaip pažvelgti į sintezuotos šnekos kokybę. Tyrimas turės taikomosios naudos. Identifikavus sintezuotos šnekos trūkumus, kuriems yra jautrios skirtingos populiacijos, bus galima tobulinti būtent šiuos sintezuotos šnekos aspektus. Tai svarbu siekiant atsižvelgti į skirtingus skirtingų grupių poreikius ir visuomenei efektyviai pritaikyti šias naujas technologijas. Šio tyrimo metu bus bendradarbiaujama su DMSTI mokslininkais, aklųjų bibliotekomis ir bendruomenėmis,“ – tolimesnę tyrimų eigą apibendrina dr. G. A. Melnik-Leroy.