Sidebar

Varėniškis VU mokslininkas Gintautas Tamulevičius: „Matematikos ir informatikos studijos – raktas į ateities perspektyviausias profesijas“

2020 01 24 G. Tamulevicius 250x366Lapkričio mėnesį Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje lankėsi doc. dr. Gintautas Tamulevičius – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas, mokslininkas ir tyrėjas. Moksleiviams dėstytojas papasakojo apie bendravimą su robotais: reikalingus resursus, kylančias problemas, skirtumus tarp žmogiškojo ir mašininio kalbos supratimo bei generavimo, lietuvių kalbos specifikos lemiamus sunkumus. Pasakojimas iliustruotas šiuo metu vykdomais projekto „LIEPA-2“ bandymų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip su robotais bendrauja vaikai, atsakinėja į robotų pateikiamus klausimus.

Gintautas mokėsi Varėnos antrojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Varėnos „Ryto“ progimnazija). Mokykloje labiausiai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija, o labiausiai norėjosi išbandyti techninius užsiėmimus. „Pirmiausia susidomėjau kartingų būreliu, bet nepavyko jo rasti grupių surinkimo dieną. Po to bandžiau patekti į radiotechnikos būrelį, bet taip pat nepavyko į jį užsirašyti. Galų gale užsirašiau į aviamodeliavimo būrelį, kuriame buvo orientuojamasi į lengvų, bemotorių lėktuvėlių konstravimą iš medžio ir popieriaus. Taip pat labai mėgau skaityti, knygas ryte rijau vieną po kitos. Su amžiumi atėjo ir pomėgis muzikai, kurio laiko trūkumas ir užimtumas nesugebėjo išstumti iš mano gyvenimo“.

Po mokyklos Gintautas pasirinko bakalauro elektronikos inžinerijos studijas VGTU ir vėliau – magistro. „Elektronikos pasaulis domino savo galimybėmis (kaip tik tuo metu augo skaitmeninės technikos lygis ir kiekis, pradėjo plisti asmeniniai kompiuteriai, vystytis internetas)“, – išskiria Gintautas. Magistro studijų metu G. Tamulevičius pradėjo dirbti VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute, įsitraukė į lietuvių šnekos atpažinimo tyrimo darbus. Vėliau sulaukė pasiūlymo studijuoti doktorantūroje.

Kodėl Gintautas pasirinko mokslininko kelią? „Visų pirma sužavėjo pats darbas, apjungiantis tiek kūrybinį procesą, tiek itin techniškus dalykus (algoritmus, programavimą), tiek įvairaus formato akademinį bendravimą (diskusijos, konferencijos, straipsnių publikavimas ir recenzavimas, projektinės veiklos). Tai darbas, suteikiantis minties bei veiksmų (nors ir sąlyginę) laisvę. Taip pat svarbus ir dėstymas. Darbas su studentais kelia vis naujus iššūkius – kiekviena jaunimo karta atsineša savo įpročius, pomėgius, su kiekviena karta atsiranda naujos technologijos. Ir visi šie iššūkiai neleidžia kaip specialistui sustoti augti – taikaisi prie naujų aplinkybių, giliniesi į naujas technologijas, tobulini bendravimo ir komunikavimo įgūdžius. Svarbu paminėti, kad akademinėje aplinkoje sutikau daug itin įdomių asmenybių, mokslininkų, dėstytojų, kurių pavyzdys žavi ir įkvepia, bendravimas su jais ne tik suteikia malonumo, bet ir praplečia mano akiratį, pasaulio suvokimą. Tokias pažintis ir bendravimą taip pat laikau labai svarbia akademinio pasaulio dalimi. Viso to visuma – darbas akademinėje aplinkoje, kuris įtraukia ir nepaleidžia“, – dalinasi savo patirtimi Gintautas.

Šiuo metu Gintautas dirba šnekos signalo analizės srityje – ties šnekos atpažinimo, akustinės balso analizės klinikiniais tikslais, šnekos emocijų identifikavimo uždaviniais. Visų minėtųjų uždavinių esmė – kaip akustiniame signale „perskaityti“ tai, kas buvo pasakyta, kokios emocijos valdė kalbantįjį, ar kokie pakitimai balse gali būti vertinami kaip klinikiniai požymiai. Toks signalo „skaitymas“ remiasi skaitmeninto signalo (t.y. signalo, konvertuoto į skaičių seką) analize ir atitinkamos informacijos išskyrimu. Tam tenka panaudoti sudėtingus matematinius metodus, kurti algoritmus.

Bendravimas su robotais – kuo jis ypatingas ir kaip mums robotai galės pagelbėti ateityje? „Visa žmogaus techninė veikla yra nukreipta į žmogaus gebėjimų, įgūdžių ir veiklos imitavimą techninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, automobiliais imituojame žmogaus judėjimą). Ne išimtis ir bendravimas – nuo pat inžinerinių mokslų atsiradimo svajota apie mašinų, technikos įrenginių gebėjimą išsaugoti ir atkurti, imituoti žmogaus kalbą. Verbalinis bendravimas laikomas pačia natūraliausia žmogiškojo bendravimo forma, todėl  bendravimas su robotais yra įsivaizduojamas būtent taip. Reikalavimai bendravimui su į žmogų panašiu humanoidiniu robotu bus dar aukštesni, mes tikėsimės „žmogiško“ bendravimo, kuriam būdingas emocionalumas, didelis intuicijos elementas bendravime, platus tono ir tembro kitimo diapazonas, daugelio skirtingų balsų tikimybė. Tokio bendravimo įgyvendinimas yra ir bus didelis iššūkis inžinieriams. Robotų vaidmuo mūsų visuomenėje tik augs. Išsivysčiusioms visuomenėms yra būdingas vidutinio amžiaus didėjimas (t.y. visuomenės narių senėjimas), susvetimėjimas, vienišų asmenų skaičiaus augimas. Todėl pagrindinis robotų vaidmuo mūsų visuomenėje numatomas socialinės paskirties – bendravimas, pagalba vyresnio amžiaus visuomenės nariams. Robotai bendraus su vienišais asmenimis, taip padės jiems išlaikyti socialinius įgūdžius bei patenkinti bendravimo poreikį, padės senyviems žmonėms atlikti kasdienius, jėgos reikalaujančius veiksmus (pvz., išeiti į kiemą), suteikti moralinę paramą ir pan. Kitas svarbus robotų vaidmuo ateities visuomenėje – elementarių darbų atlikimas. Monotoniškos, aiškiai apibrėžtos ir kūrybiškumo nereikalaujančios užduotys galės būti atliekamos robotų ar robotizuotų sistemų. Tai padės sumažinti kai kurių paslaugų kainas, pagreitinti ar supaprastinti užduočių atlikimą. Jau dabar Japonijoje yra steigiami viešbučiai, kavinės, kuriuose visas aptarnaujančio personalo funkcijas atlieka humanoidiniai robotai ir tokių pavyzdžių tik daugės“, – pasakoja Gintautas Tamulevičius.

Matematikos ir informatikos studijos – raktas į ateities perspektyviausias profesijas. „Apie matematiką, kaip universalią kalbą, visų mokslų pagrindą pasakoti jau neverta – visi tą suvokia ir žino. Ant šios universalios kalbos yra formalizuotas ir abstraktus žmonijos mąstymas, visi žmonijos techniniai pasiekimai ir mokslai. Informatika (kurią pavadinčiau matematikos dukterimi) mūsų gyvenime taip pat tapo neatsiejama dalimi. Mes jau neįsivaizduojame gyvenimo be elektroninio pašto ir laiškų, interneto naujienų tinklalapio, socialinio tinklo, elektroninės bankininkystės. Dar daugiau, informatika skverbiasi į kitas mūsų gyvenimo sritis: matome atsirandančius kompiuterizuotus įrankius, robotus, dirbtinį intelektą medicinoje, transporte, gamyboje, versle. Sparčiausiai augančios technologijos remiasi dirbtiniu intelektu, robotika, duomenų analitika. Visos šios sritys reikalauja gilių matematikos ir informatikos žinių. Taigi tiek matematikos, tiek informatikos studijos iš esmės yra raktas į ateities perspektyviausias profesijas, tiek esančias, tiek būsimas. Šias studijas baigę specialistai galės dirbti tiek pramonėje, tiek versle, tiek akademinėje srityje. Šių specialistų vaidmuo visuomenėje, kurios gyvenime vis dažniau dalyvaus robotai, kurioje technologijos užims vis didesnį vaidmenį, o švietimas ir mokslas taps pagrindiniu pažangos garantu – bus milžiniškas“.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos