Studentų darbai gali padaryti didžiulį perversmą medicinos pasaulyje. Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų magistrantas Jonas Brusokas kartu su savo vadovu Linu Petkevičiumi gruodžio mėnesį tarptautinėje konferencijoje pristatė mokslinį darbą apie rentgeno nuotraukų rekonstrukciją naudojant giliuosius neuroninius tinklus.
2018 m. gruodžio mėnesį Druskininkuose vyko Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto organizuojama konferencija „Data Analysis Methods for Software Systems” (DAMSS). Kasmetiniame renginyje mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio pristato metų pasiekimus ir tyrimus, susijusius su duomenų mokslu, informatika bei informatikos inžinerija.
J. Brusokas, sužinojęs, kad mokslinis vadovas j. asist. L. Petkevičius vykdo tyrimus bendradarbiaudamas su Nacionalinio vėžio instituto medicinos fizikais, susidomėjo šia sfera ir taip ėmėsi tiriamojo darbo, kurio tema: „Rentgeno nuotraukų rekonstrukcija naudojant giliuosius neuroninius tinklus“.
Šiuo tyrimu bandoma pasiūlyti sprendimą, įgalinantį mažesnės apšvitos naudojimą rentgeninių procedūrų metu. Darant kompiuterinę tomografiją, kuri yra viena iš rentgeninių tyrimų tipų, vienos procedūros metu žmogui gali tekti daugiau nei 20 kartų didesnis radiacijos kiekis, nei statistiškai per metus tenkantis radiacijos kiekis. Didelis apšvitos (radiacijos) kiekis gali nulemti ląstelių žūtį ar mutacijas, kurios siejamos su vėžio ir kitų ligų išsivystymu. Darant rentgenines procedūras su mažesne apšvita, gaunamose rentgeno nuotraukose atsiranda triukšmai bei artefaktai, kurie sumažina diagnostikos patikimumą.
Bandant sumažinti potencialų pavojų žmogaus sveikatai, tuo pačiu išlaikant diagnozės patikimumą, yra būtina naudoti triukšmo šalinimo metodus. Buvo pastebėta, jog dabar žinomi ir naudojami triukšmo šalinimo metodai šiam tikslui nėra efektyvūs. Šiame darbe bandoma sukurti gilųjį neuroninį tinklą, kuris galėtų rekonstruoti rentgeno nuotraukas, gautas naudojant mažą apšvitą.
Pasak J. Brusoko – tai yra viso mokslo tiriamojo darbo tikslas, o per konferenciją buvo pristatyta dalis reikiamų padaryti darbų. Magistrantas džiaugiasi, kad konferencijos dalyviai nebuvo abejingi: „Sulaukėme daug susidomėjimo iš kolegų – tiek studentų, tiek iš labiau patyrusių mokslininkų. Padiskutavome apie tyrimo rezultatus, pačią tematiką, apie potencialų tyrimo poveikį, apie tai, ar yra pagrįsta manyti, kad rezultatus galima pasiekti, apie panašius ar susijusius tyrimus ir potencialias tyrimų kryptis ateičiai“.
Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu migle.narkeviciute@mif.vu.lt.