Rugsėjo mėnesį Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorija kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) vykdydamos projektą „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ organizavo trijų dienų kibernetinio saugumo renginį. Renginyje dalyvavo svečiai iš Albštato-Sigmaringeno taikomųjų mokslų universiteto (ASU), Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto (ViA), Talino technikos universiteto (TTU) bei Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU).
Autorės: Agnė Brilingaitė, Rimantė Andrijauskaitė, Austėja Bauraitė (Kibernetinio saugumo laboratorija, Informatikos institutas)
Vienas iš projekto „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ tikslų – įtraukti studentus į mokslines veiklas ir atskleisti kibernetinio saugumo srities iššūkius. Renginyje dalyvavo VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai iš Informacinių technologijų bei Kompiuterinio modeliavimo studijų programų, taip pat mainų studentai ir studentai iš Vokietijos partnerinės institucijos. Studentų iš Vokietijos vizitą finansavo projektas bei Erasmus+ programa.
LKA suteikė galimybę renginio dalyviams išmėginti lazerinio šaudymo poligoną, o po šios veiklos dalyviai išbandė interaktyvų kibernetinio saugumo scenarijų, susijusį su savalaikiu saugos vadovo informavimu apie kibernetinį incidentą. Scenarijų parengė ir dalyvių pademonstruotas kompetencijas pakomentavo LKA prof. dr. Aušrius Juozapavičius. Prof. dr. Olafas Maennelis (TTU) stebėjo, kaip dalyviai priima sprendimus, atsižvelgdami į pateiktus sistemų artifaktus bei aprašytas scenarijaus sąlygas. Pasak jo, sukurtas scenarijus atspindi galimus kibernetinio specialisto iššūkius, darant sprendimus pagal numatytas procedūras įvykus incidentui.
Renginio metu prof. dr. Stefanas Sütterlinas (ASU) atskleidė iššūkius, siejamus su vidinėmis grėsmėmis organizacijose, pavyzdžiui, dėl darbuotojo nepasitenkinimo darbu ar vadybos principais. Asoc. prof. dr. Ricardo G. Lugo (NTNU) pravedė aktyvią paskaitą apie komunikaciją kibernetinių operacijų centruose ir komunikacinius barjerus tarp IT ir ne IT personalo. Asoc. prof. dr. Ginta Majore (ViA) papasakojo apie skaitmeninius dvynius eko-kiber-fizinėse sistemose ir saugumo iššūkius jose: „Nutolę jutikliai siunčia informaciją, kuri parodo, kokius veiksmus turi atlikti operatorius, todėl svarbu atlikti tinkamas simuliacijas ir numatyti priemones jutikliams apsaugoti“.
„Baltijos ir Vokietijos Hoschulkontor finansavimo galimybė leido mums pritraukti papildomą ES/Erasmus finansavimą ir suteikė mūsų studentams unikalią galimybę susitikti su bendraamžiais, įgyti naujų techninių įgūdžių ir įgauti tarptautinės patirties. Tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus ir bus esminis ateinančioms kartoms. Tačiau tradicinis švietimas vis dar per daug orientuotas į lokalius klausimus ir nesuteikia pakankamai erdvės naujai patirčiai“, – projekto įgyvendinimo privalumus vardija prof. dr. Stefanas Sütterlinas. Ir toliau jis tęsia pabrėždamas, kad šis finansavimas ir mainai paskatino naujas partnerystes ir tęstinį bendradarbiavimą tiek studentų, tiek akademikų lygmeniu. „Tai buvo puiki galimybė tobulėti ir sukurti pagrindą ateities bendradarbiavimui švietimo ir mokslinių tyrimų srityse", – sako profesorius.
Projektas baigsis kitą mėnesį, todėl jame dalyvaujanti komanda apžvelgė pastarojo pusmečio veiklą. Prof. dr. Aušrius Juozapavičius džiaugiasi pasiektais rezultatais: „Buvo malonu apsilankyti Vokietijoje ir išgirsti, kaip studentai pristato jiems įdomias kibernetinio saugumo temas. Ne mažiau įdomūs buvo ir seminarai Lietuvoje, kai VU studentai pristatė savo tyrimus naujausiomis temomis. Esu tikras, kad abiejų šalių studentams buvo labai naudinga susitikti vieniems su kitais“.
Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas dr. Linas Bukauskas pabrėžia, kad tokie renginiai bendruomenei leidžia geriau suprasti universitete vykdomas mokslines veiklas, atskleidžia mokslinius dalykinės srities iššūkius, o studentams sudaro galimybę ugdyti bendrąsias tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas. „Džiaugiuosi, kad tokio tipo renginiuose aktyviai dalyvavo mūsų studentai, mainų studentai ir studentai iš Vokietijos. Manau, tai buvo unikalus šansas kartu aptarti naujausius kibernetinio saugumo iššūkius, pažeidžiamumus bei naująsias technologijas – nuo MS Teams GIFshell pažeidžiamumo iki pokvantinio šifravimo metodų”, – sako dr. L. Bukauskas.
Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Prieš 10 metų Europos Sąjunga paskelbė spalį kibernetinio saugumo mėnesiu. Akcijos tikslas – atkreipti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir šviesti visuomenę, siekiant tobulinti kibernetinio saugumo kompetencijas, pradedant kibernetine higiena.
2022-10-25