Sidebar

VU Matematikos ir informatikos Informacinių sistemų inžinerijos studentas Rapolas Kairys studijų mainams pasirinko tolimąją Aziją. Vaikinas semestrą praleido Sofijos universitete (Sophia University), esančiame Japonijos sostinėje Tokijuje. Pagrindinis tokio pasirinkimo motyvas – R. Kairys nuo vaikystės buvo japoniškos kultūros gerbėjas. Vaikinas atviras – studijos Vilniaus universitete jam pasirodė kur kas stipresnės, o užsieniečiai dėstytojai sužavėjo labiau nei japonai. Apie studijų skirtumus, kasdienį japonų gyvenimą ir ką patartų besiruošiantiems į mainus – pokalbyje su studentu.

2023 09 15 Studentai880x571

Rapolas su studijų draugais. R. Kairio nuotr.

Rapolai, kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Japoniją?

Buvau labai sužavėtas miesto proporcijomis, Lietuva ir Vilnius tada pasirodė tokie maži. Kalbos, kultūros ir rašymo sistemos skirtumai buvo užgožiantys, jaučiausi visiškai pasimetęs, tačiau naujumo, laisvės ir svajonės įgyvendinimo jausmai pilnai tai atsvėrė.

Kas motyvavo vykti į mainus būtent šioje šalyje?

Nuo vaikystės Japonija mane žavėjo savo kultūra ir estetika. Kalnuose tarp miškų pasislėpę senoviniai kaimeliai, šventyklos su zen sodais, raudoni Torii vartai bei futuristiška miestų architektūra mane labai intrigavo, norėjau tuo pasigrožėti savo akimis. Kultūra, sukūrusi tokį kraštovaizdį buvo uždariusi savo sienas virš 200 m. Japonija pilna tokių vaizdų dėl savo unikalumo: žmonės turi daug pagarbos gamtai, darbui, vieni kitiems bei daug dėmesio skiria detalėms, dėl to visur, kur eini yra švaru, žmonės mandagūs ir malonūs, šalis bendrai labai gerai sutvarkyta.

Taip pat buvau didelis japoniškos interneto kultūros entuziastas – pasaulyje jau plačiai žinomos japoniškos animacijos „anime“, komiksų „manga“, žaidimų, muzikos.

Ar prieš atvykdamas turėjote nusistatymų ar įsivaizdavimų apie Japoniją, jos kultūrą? Jeigu taip, kokių? Kaip šalies matymas pasikeitė joje pabuvus?

Taip, apie Japoniją buvau girdėjęs labai daug, įsivaizdavau tai kaip futuristinę šalį, turinčią labai savitą ir niekur kitur nematytą kultūrą bei gyvenimo būdą. Daug šio požiūrio sudarė pačių japonų kurta animacija, kurioje dažnai matomas kasdienis žmonių gyvenimas ir kraštovaizdžiai. Atvykus čia supratau, kad žmonės, nors ir labai skiriasi nuo europiečių vis tiek yra žmonės: dalinasi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais kaip ir visi pasaulyje. Dabar šalį mažiau romantizuoju ir suprantu, kad japonai irgi tiesiog gyvena savo paprastus gyvenimus.

Kuo skiriasi studijos Europoje ir Azijoje?

Vilniaus universitete studijos pasirodė žymiai stipresnės negu studijos Japonijoje. Mainuose kursų medžiagos buvo mažiau ir ji buvo dėstoma lėčiau. Daugumoje paskaitų būdavo didelėse grupėse su mažai bendravimo tarp dėstytojų ir studentų. Visa medžiaga pateikiama skaidrėse ir dėstytojai ją pristatydavo paskaitų metu, buvo mažai teorinių žinių praktinio pritaikymo.

Ar galėtumėte palyginti studijas su MIF studijų dalykų turiniu, literatūra, praktikos/teorijos santykiu ir pan.?

2023 09 15 Japonija880x570

R. Kairio nuotr.

MIF pateikiama žymiai daugiau medžiagos per paskaitas ir tą medžiagą dažniausiai reikia pritaikyti per pratybas. Japonijoje atrodė, kad, jei noriu išmokti ką nors aukštesniame lygyje, reikia skaityti papildomą literatūrą, jei klausyčiau tik paskaitų, suvokimas būtų paviršutinis. Taip pat Japonijoje praktika buvo tik atliekant namų darbus, didžiąją laiko dalį per paskaitas būdavo tiesiog pateikiama teorija.

Palyginkite dėstytojus Japonijos universitete su MIF dėstytojais: dėstymo tempu, grįžtamojo ryšio teikimu, aiškumu ir pan.

Manau, kad MIF dėstytojai labiau kompetentingi ir tikisi iš studentų aukštesnio lygio. Dėsto aiškiau ir pateikia daugiau medžiagos per tą patį laiką. Japonijoje viena iš problemų buvo, kad japonai dėstytojai nekalba sklandžia anglų kalba ir neaiškiai taria žodžius, todėl kartais būdavo sunku suprasti, ką jie sako. Situaciją dar pasunkino tai, kad dėstytojų buvo prašoma dėvėti veido kaukes paskaitų metu, todėl suprasti, ką jie sako būdavo dar sunkiau. Taip pat dažniausiai per paskaitas jie tiesiog kalbėdavo ir nebūdavo jokio bendravimo su studentais, kas turėdavo klausimų ateidavo pas dėstytojus po paskaitos. Užsieniečiai dėstytojai Japonijoje man patiko žymiai labiau, jie daugiau bendraudavo su studentais, jautėsi aukštesnė kompetencija, buvo pateikiama labiau praktiškai pritaikoma medžiaga.

Kita vertus, lyginti MIF ir Japonijos universiteto dėstytojus nėra visiškai sąžininga, nes Lietuvoje yra kursas, kuris specializuojasi į vieną sritį ir dėstytojai žino studentų lygį. Japonijoje studentai gali rinktis iš kelių šimtų kursų iš skirtingų fakultetų, tad susirenka labai daug skirtingų kompetencijų turinčių studentų. Dėl to dėstytojai dėsto lėčiau ir paprasčiau.

Pasidalinkite, ar pavyko patobulinti kalbos žinias, kaip bendravote su kolegomis?

Japonijoje daugiausiai naudojau anglų kalbą tiek paskaitų metu, tiek bendraudamas su draugais. Po tiek praktikos kalbos įgūdžiai labai patobulėjo, angliškai galiu kalbėti visiškai negalvodamas. Taip pat patobulinau ir savo japonų kalbos žinias. Pradžioje buvo sunku susikalbėti parduotuvėse, tačiau mainų pabaigoje keliavau po Japoniją tranzuodamas ir galėjau palaikyti įdomius pokalbius su pavežėjais japonų kalba.

Ką galėtumėte patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo: gyvenamosios vietos paieškos, transporto, maisto ir pan.?

Pasiruoškite daugiau pinigų negu planuojate! Aš visiškai apsiskaičiavau planuojant kelionę ir dėl to buvo labai apribotos mano keliavimo galimybės. Japonijoje mainų studentams sunku susirasti darbą be vietinės kalbos žinių, tad geriau daugiau pasitaupyti prieš važiuojant. Jei yra galimybė, rekomenduočiau gyventi universiteto bendrabutyje, tai yra pigiausias variantas, kuris kartu padeda susirasti draugų bei integruotis naujoje šalyje. Transporto kainos yra nepalyginamos su Lietuvos, kelis kartus brangesnės. Daug keliaujant po miestą, per dieną galima išleisti apie 5 eurus, todėl dažnai rinkdavausi elektrinių dviračių nuomą, kuri veikia panašiai kaip „Bolt“ paspirtukai, tik kainuoja žymiai mažiau – 30 minučių kaina yra 1 euras. Taip pat pats universitetas padeda studentams nusipirkti nuolatinį traukinio bilietą, kuris galioja važiuojant maršrutą iki universiteto ir kainuoja žymiai mažiau negu mokant už transportą atskirai kiekvieną kartą. Maisto kainos Japonijoje panašios į kainas Lietuvoje, tačiau pavalgyti restoranuose dažnai būna pigiau – labai skanaus japoniško maisto galima rasti ir už 4-5 eurus.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-15