Sidebar

„Neturim teisės pavargti – jeigu nesustabdysim ten, stabdysim čia“, – apie paramos Ukrainai svarbą sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas Vytautas Stepas, kuris kartu su savo žmona Rimante Stepiene įkūrė paramos fondą „Mušk maskvėną sotus“.

2023 04 13 V Stepas880x586

VU MIF prodekanas V. Stepas

Fondo pavadinimas atspindi veiklos esmę – V. Stepas su žmona ir trim vaikais kariams pakuoja maisto davinius, kurie ypatingi savo neįprastu turiniu. Vietoj sauso davinio jie renka maistą, kuris paįvairina karių racioną ir, kaip tikisi šeima, bent kažkiek pakelia kovotojams nuotaiką. Už paaukotus pinigus fondas perka ir fronte reikalingą techniką. Ukrainai jau yra paaukoję greitąją, visureigį, racijas su priedais, keletą lazerinių tolimačių, drono valdiklį, generatorių, 8 dyzelinius šildytuvus, vaistų ir kitų reikalingų daiktų bei technikos. Šeima neketina sustoti ir kviečia kolegas ir bendruomenės narius prisidėti prie paramos Ukrainai ir kovos už mūsų visų laisvę remiant fondą „Mušk maskvėną sotus“.

Kalbamės su V. Stepu apie fondo veiklą, pavadinimo atsiradimą, neblėstančią motyvaciją ir pareigos jausmą.

2023 04 13 R Stepiene880x660

Fondo „Mušk maskvėną sotus“ bendraįkūrėja R. Stepienė

Vytautai, daugelis fakultete Jus atpažįsta iš karinio stiliaus aprangos su lietuviškos simbolikos motyvais. Dabar aktyviai prisidedate prie paramos Ukrainai. Iš kur kyla toks atsidavimas ir patriotiškumas?

Verta pažymėti, kad aš pats esu nemažai metų praleidęs kariuomenėje ir puikiai įsivaizduoju kario buitį. Kai VU Matematikos ir informatikos fakultete studijavau bakalauro pakopoje, jau po pirmo kurso prisijungiau prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir tarnavau penkerius metus. Buvau labai įsitraukęs, vieną vasarą turėjau vos tris laisvas nuo tarnybos dienas. Kadangi įsivaizduoju kario buitį, žinau poreikį, suprantu, ko reikia fronte.

Iš kur atsirado entuziazmas tarnybai, toks stiprus patriotizmo jausmas?

Man atrodo, kad tarnauti Tėvynei – prievolė ir savaime suprantamas dalykas. Turbūt tą įskiepijo aplinka, kurioje augau, tėvai. Niekada to nesiejau su karjera, visada traktavau kaip pareigos atlikimą.

Nuo ko prasidėjo paramos rinkimas Ukrainai?

Ukraina mano gyvenime atsirado 2014 m. Po Maidano įvykių užsimezgė ryšiai su ukrainiečiais, keletą kartų buvau nuvykęs į Ukrainą. Važiavau dėl asmeninių ryšių, turiu ten draugų, todėl jau ir tada vežiau jiems nedidelę paramą. Tuo metu, kai pažįstami ko nors paprašydavo, stengdavausi surinkti ir perduoti.

Natūralu, kad 2022 m., vėl prasidėjus itin aktyviems karo veiksmams, su šeima galvojome, kuo galime būti naudingi ir kaip prisidėti. Klausinėjome pažįstamų, ko jiems reikia. Vieni pirmųjų dalykų, kuriuos parūpinome, buvo termovizoriai. Jų reikėjo pačioje karo pradžioje.

Dabar net negaliu pasakyti, kaip prasidėjo viskas su maisto dėžutėmis. Jas sukomplektavę išsiuntėme ir taip įvyko, kad jos labai pasiteisino. Gavome daug gerų atsiliepimų, kad jos itin reikalingos.

Daug kas yra siunčiama pagal poreikį. Kaip jau minėjau, pradžioje buvo termovizoriai, po to automobiliai, generatoriai, šildytuvai. Kai kurie dalykai yra sezoniniai, kitų reikia visada. Žinodami poreikius, nuolat jiems renkame pinigus, o lygiagrečiai pakuojame ir maisto dėžutes.

Finansiniu požiūriu maisto dėžutės nėra brangiausias dalykas. Bet jos tapo mūsų atpažįstamumo ženklu. Jų esame suruošę ir išsiuntę per 1000.

Kitas dalykas – maisto dėžučių paruošimas reikalauja daug darbo. Droną ar mašiną pakanka nupirkti ir išsiųsti, o čia reikia važiuoti, supirkti produktus, kai kas jų atveža, tada rūšiuojam ir pakuojam. Visas procesas reikalauja daug pastangų ir laiko.

2023 04 13 Maisto dezute880x746

Maisto dėžučių pakavimas R. ir V. Stepų namuose

Kaip kilo pavadinimas „Mušk maskvėną sotus“?

Pavadinimas atėjo iš pačios Ukrainos žmonių lūpų. Kolegos, kurie vežioja paramą ir perduoda maisto dėžutes tiems, kuriems jų reikia, papasakojo, kad kažkas jas užvadino „Мочи москал ситим“, kas išvertus į lietuvių kalbą ir reiškia „Mušk maskvėną sotus“. Iš to išsivystė ir visa veikla – nuolat pakuojame dėžutes, renkame paramą ir perkame kitus reikalingus dalykus.

Paramą renkate nuo pat karo pradžios. Kas labiausiai motyvuoja?

Kai 2022 m. Ukrainoje atsinaujino karo veiksmai, žmona laukėsi ir mes galvojome, kad kai gims trečias vaikas, nebetęsime šios veiklos. Po vaiko gimimo pirmąjį mėnesį buvome nustoję rinkti paramą, bet įsivažiavę į pasikeitusį šeimos gyvenimą vėl pradėjome. Motyvavo ir atsiliepimai, ir klausimai, ar dar laukti maisto dėžučių. Iš pradžių fondo nesteigėme, viską darėme asmenine iniciatyva. O šių metų pradžioje atsirado poreikis ir įsteigti juridinį asmenį.

Ypač motyvuoja ir įkvepia nesustoti karių bei žmonių, kurie gauna mūsų paramą, atsiliepimai, padėkos.

Dar žmonės stebisi, kiek galime padaryti. Neseniai buvo atvykę ukrainiečiai, kurie patys atvažiuoja susirinkti paramos ir veža ją į frontą, jie buvo nustebę, kad mes su šeima pakuojam dėžutes, įsivaizdavo, kad atvažiuos jų paimti iš kokio fabriko. Ukrainiečiai stebisi ir džiaugiasi paramos kiekiu iš Lietuvos.

Deja, šiuo metu bet kuris fondas gali pasakyti, kad parama mąžta. Aš visada pagalvoju apie karius fronte – jie niekada nepavargsta. Tad mes, šiltai ir saugiai sėdėdami savo namuose, neturim teisės pavargti. Visi puikiai suprantame, kad jeigu nesustabdysime ten, stabdysime čia. Man atrodo, kad visų mūsų interesas yra juos sustabdyti ten.

Kaip atrodo darbas su fondu? Iš kur ateina poreikis ir kaip pasiekiate tuos, kuriems parama reikalinga?

Yra žmonės, kurie nuolat važinėja į Ukrainą. Poreikis ateina tiek mums patiems bendraujant su ukrainiečiais, tiek iš žmonių, kurie vežioja paramą ir bendrauja su vietiniais. Socialiniuose tinkluose skelbiame, ko reikia. Vieni žmonės perveda paramą, kiti veža maisto produktus ir tai daro reguliariai. Mes su žmona pakuojame ir siunčiame.

Neseniai pats vykote į Ukrainą. Kuo dabar ten gyvena žmonės?

Gal pradėsiu nuo to, kad į Ukrainą buvau nuvykęs ir 2022 m. Buvo balandis, karas aktyviai vyko apie pusantro mėnesio. Teko keliauti laidoti draugo, kuris žuvo fronte. Man atmintyje įstrigo scena, kai lydėjome laidotuvių procesiją. Ėjome pro žaidimų aikštelę, kurioje žaidė gal penki vaikai. Pamatę procesiją, jie atsistojo ir pradėjo giedoti Ukrainos himną. Savo padrikais balseliais, gal ne visai tvarkingai, bet labai nuoširdžiai. Tai buvo labai didelis emocinis užtaisas.

Nuotaikos nuo karo pradžios iki dabar šalies viduje nepasikeitusios: ukrainiečiams klausimų dėl to, ką jie daro, nekyla. Priešas aiškus, dėl to, kad jie laimės karą, abejonių nėra – jie tai žino.

Kita vertus, kai buvau karo pradžioje laidoti draugo, to miesto kapinėse, karių laukelyje, tai buvo šeštas kapas. Dabar ten – šimtai kapų. Karių kapavietės nukaišytos vėliavomis ir tokį vaizdą tenka matyti visų gyvenviečių kapinėse. Aukų ten daug, linksmumo mažai, bet pasiryžimo netrūksta, nuovargio nematyti.

2023 04 13 Kapines Ukrainoje880x536

Kapinės Ukrainoje

Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti su parama? Ko šiuo metu labiausiai reikia?

Visų pirma, galima pervesti pinigų į fondo sąskaitą. Kas nori, gali aukoti daiktais, maistu. Galima atnešti į 112 kabinetą VU Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko gatvėje.

Tiems, kurie nori remti maisto produktais, svarbu suprasti, kad galime siųsti ne bet ką. Į maisto dėžutes mes pakuojame dešras, duoniukus, trapučius, konservuotą mėsą ir žuvį, įvairias konservuotas daržoves ir vaisius, kondensuotą saldintą pieną, medų, užpilamas sriubas ir košes, šokoladą, batonėlius, saldainius, arbatą, kavą, cukrų, sausą kurą, degtukus, riešutus ir džiovintus vaisius, įvairius sausainius, energetinius gėrimus, sultinius, drėgnas servetėles.

Taip pat siunčiame ir higienos rinkinius, kuriuos sudaro dantų pasta, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, maži rankšluosčiai, muilas, šampūnas, dušo želė, servetėlės, drėgnos servetėlės, kremai, vazelinai, dezodorantai, moteriški įklotai, paketai ir tamponai.

Visada laukiam ir tokių daiktų kaip kojinės, miegmaišiai, vaistai, išorinės baterijos, termodrabužiai ir visa kita, kas tik galėtų praversti kariams ir civiliams. Taip pat reikalingi daiktai vaikams: higienos reikmenys, tyrelės, pieno mišiniai, mažos dovanėlės.

Kviečiame prisidėti prie kovos už laisvę ir paremti paramos fondo „Mušk maskvėną sotus“ veiklas.

Banko sąskaita norintiems paremti pinigais:

Paramos fondas „Mušk maskvėną sotus“

LT787300010176173059

Norinčių remti daiktais laukiame:

VU Matematikos ir informatikos fakultetas, 112 kab., Naugarduko g. 24, Vilnius

Prekes galima pristatyti tiesiai į namus, kuriuose yra pakuojamos maisto dėžutės, siunčiant paštomatu arba iškvietus „Barborą“. Jeigu turite, ką perduoti, susisiekite su V. Stepu.

2023-04-13

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos