Sidebar

Matematikos ir informatikos fakultete – Senato rinkimai

2019 01 31 MIF Senato rinkimai656x250

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) prasideda nauji rinkimai į atsiradusią laisvą Vilniaus universiteto Senato nario (-ės) vietą.
Tokia padėtis susidarė Senato narei dr. Jurgitai Markevičiūtei pradėjus eiti VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės pareigas.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo vasario 1 d. iki vasario 25 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi:

  • rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu);
  • kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Senato rinkimai VU Matematikos ir informatikos fakultete planuojami balandžio 3 d. 9:00 val. – balandžio 5 d. 15:00 val. Balsuojama bus padalinio komisijos nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama vėliau).

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu ir Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Juos vykdys padalinio rinkimų komisija.

ABSOLVENTAMS: kviečiame atvykti pasirašyti dokumentų

Šių metų vasario 11 d. Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventams bus teikiami bakalauro arba magistrantūros studijų diplomai. Iki teikimo ceremonijos, absolventai privalo pasirašyti registracijos žurnale.

Studijų skyrius visus, kurie baigia studijas š. m. sausio mėn., kviečia vasario 5-8 dienomis atvykti į 106 kabinetą, Naugarduko g. 24, Vilniuje, pasirašyti į registracijos žurnalą.

Priėmimo valandos:

  • pirmadieniais – ketvirtadieniais: 9.00 - 16.00 val.
  • penktadieniais: 9.00 - 15.00 val.
  • pietų pertrauka: 12.00 - 12.45 val.

Jeigu neplanuojate dalyvauti šventėje, būtinai apie tai informuokite Studijų skyriaus atstoves telefonu:  (8 5) 219 3055.

Iškilminga diplomų teikimo ceremonija vyks vasario 11 d. nuo 15 iki 17 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12). Ceremonijoje dalyvaus ir susirinkusius sveikins Rektorato ir Fakulteto atstovai bei garbingi svečiai.

STUDIJOS: neuroniniai tinklai ir robotai

Matematikos ir informatikos fakulteto studentų mokslinis gyvenimas labai įdomus. Dažnai temos yra išskirtinės, reikalaujančios daug darbo, padaromos įžvalgos. Kviečiame dalintis savo ir kolegų darbų pristatymais.

Šiandien pristatome Justino Valatkevičiaus kursinį darbą, kurio tema „Neuroninių tinklų panaudojimas autonominiam besimokančiam robotui”. Darbo vadovas yra prof. Aistis Raudys. Atrandama vis daugiau sričių, kuriose robotai gali pasitarnauti žmonėms. Pritaikymo sritys yra įvairios, pradedant nuo elementarių buitinių paslaugų iki branduolinės energetikos ir kosminių tyrinėjimų su nuotolinio valdymo robotukais.

Šio tikslo įgyvendinimui J. Valatkevičius nagrinėja jau žinomus autonominio mokymosi algoritmus, bando realizuoti tuos algoritmus programavimo priemonėmis, susipažinti su simuliacijų aplinka, naudojant skirtingus algoritmus apmokyti kelis robotus ir palyginti, kuris algoritmas yra tinkamesnis.

Studentas sukūrė net demonstracinį filmuką.

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Šimtojo gimtadienio proga apdovanota Zigmo Žemaičio gimnazija

2019 01 22 Žemaičio gimnazija1Žymaus Lietuvos matematiko ir švietėjo vardu pavadinta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija paminėjo įspūdingą sukaktį – šimtąjį gimtadienį. Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) jau daug metų palaiko glaudžius ryšius su šia gimnazija, tad praėjusį šeštadienį, sausio 19 dieną, vyko į Švenčionis pasveikinti bendruomenės narių.

Iškilmingo minėjimo metu MIF kartu su Lietuvos matematikų draugija (LMD) gimnazijai įteikė aukščiausią LMD apdovanojimą – Z. Žemaičio medalį. Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Z. Žemaičio (1884-1969) medalis sukurtas minint jo 100 metų gimimo sukaktį. Apdovanojamas skiriamas už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai.2019 01 22 Žemaičio gimnazija2

Iškilmingame šimtmečio minėjime dalyvavo prof. Remigijus Leipus, prof. Vygantas Paulauskas, prof. Feliksas Ivanauskas, doc. Edmundas Mazėtis, prof. Eugenijus Stankus, Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus koordinatorė Vitolda Verikaitė. Profesoriai savo vaizdingomis kalbomis sveikino Z. Žemaičio gimnaziją, linkėdami ir toliau puoselėti gimnazijos – lietuvybės židinio – mentalitetą ir tradicijas, ruošti stiprius matematikus, garsinant Z. Žemaičio vardą.

2019 01 22 Žemaičio gimnazija3XX a. pradžioje švenčioniškiai turėjo svajonę – įkurti gimnaziją, kurioje pamokos vyktų gimtąja kalba ir gyventojų vaikai galėtų siekti žinių. 1919 m. sausio 9 dieną gimnazija atvėrė duris moksleiviams.  Direktoriumi tapo gimnazijos įkūrėjas prof. Z. Žemaitis. 1969 metais mokykla paminėjo savo veiklos 50-metį. Šventėje dalyvavo ir jos įkūrėjas, pirmasis direktorius prof. Zigmas Žemaitis. Po metų, 1970-aisiais, mokyklai suteiktas Zigmo Žemaičio vardas.

Nuotraukų autorius Virgilijus Cicėnas

2019 01 22 Žemaičio gimnazija4

MIF matematiko vardu pavadinta konstanta

2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ ( angl. Mathematical constants) tomas. Monografijos, kurią išleido „Cambridge University Press“, autorius – Masačusetso Technologijos Instituto matematikas Stevenas R. Finchas. Vienas šios knygos skyrius skirtas glaudžiai susijusių matematinių konstantų sekai, kurios dabar yra vadinamos „Minkovskio-Alkausko konstantomis“. Giedrius Alkauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) vyresn. mokslo darbuotojas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius.

Hermanas Minkovskis (1864-1909) – vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės vokiečių matematikų, gimęs Aleksote, Kaune, žydų šeimoje.  Jis – skaičių geometrijos (Minkovskio teorema apie iškilą aibę), reliatyvumo (Minkovskio erdvėlaikis) teorijų vienas iš pagrindinių kūrėjų, parašęs daug reikšmingų darbų iš skaičių teorijos ir matematinės fizikos. Taip pat – Alberto Einšteino mokytojas Ciuricho Federaliniame Institute (ETH).

H. Minkovskis 1904 metais apibrėžė labai svarbią funkciją, kuri dabar yra vadinama Minkovskio „klaustuko“ funkcija. Tai yra fundamentalus objektas dinaminių sistemų, grandininių trupmenų, modulinių formų ir fraktalų teorijose.

Giedrius Alkauskas 1996 metais baigė KTU gimnaziją, o dabar Vilniaus Universiteto MIF vyresnysis mokslo darbuotojas bei KTU matematikos profesorius. Savo daktaro disertaciją „Integral transforms of the Minkowski question mark function“, kuri apginta 2008 m. Notingemo universitete, paskyrė vien šiam objektui. Minkovskio funkcijos momentai (laipsninės funkcijos integralai) ir yra Minkovskio-Alkausko konstantos. 

„Minkovskio „klaustuko“ funkcija yra fraktalas. Bet tai ne egzotiškas, specifinis, kaip dauguma fraktalų, o fundamentalus, gilus matematikos objektas, kuriame susijungia Rymano ir Selbergo dzeta funkcijos, pernešimo operatoriai, struktūrinės konstantos, geometrinis chaosas, dinaminės sistemos ir modulinės formos“, – savo tyrimus pristato KTU profesorius.

Pasak G. Alkausko, būti paminėtam šalia H. Minkovskio – didelė garbė.

„Labai džiaugiuosi, jog šios funkcijos momentų pavadinime taip įamžintas iš Kauno kilęs žymus vokiečių matematikas. Gimiau Anykščiuose, bet, sutapimas, mokyklą baigiau irgi Kaune. Kartą 1997 metais, būdamas pirmame kurse, vykau iš Vilniaus aplankyti Aleksotą, ir būtent Minkovskių gatvę (matematiko brolis Oskaras Minkovskis irgi buvo žymus mokslininkas, diabeto tyrėjas). Tik tuomet negalėjau žinoti, jog po 10 metų rašysiu disertaciją apie Hermano atrastą objektą“, – įspūdžiais dalijasi G. Alkauskas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, jog didelės, giluminės dalies apie šią funkciją mes iki šiol nežinome. Dar nėra atrasta šių konstantų vidinė aritmetinė struktūra, nors jose, konstantose, kaip kokiame DNR, yra užkoduota didelė dalis grandininių trupmenų dinamikos informacijos. Iššifruoti šį kodą – labai sunkus uždavinys!“.

Profesorius žada šiais metais pabaigti svarbiausią savo straipsnį apie šią funkciją. „Darbe nustatomas kanoninis ryšys tarp skirtingų pasaulių: modulinių formų ir Minkovskio klaustuko funkcijos. Taip yra parodoma, jog šie du pasauliai yra ne tik paraleliniai, analogiški, bet ir tvirtai sujungti vidiniais ryšiais. O ryšys su modulinėmis formomis visada garantuoja, jog esi skaičių teorijos tyrimų epicentre, – aiškina G. Alkauskas.

Institutas džiaugiasi jaunu kolektyvu

Auganti ir kurianti visuomenė prasideda nuo šeimos. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) vadovybė švenčių proga pasveikino savo darbuotojų vaikus.

2019 01 07 Jauniausias institutas

Instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, prof. Gintautas Dzemyda savo metiniame pranešime pastebėjo, jog DMSTI kolektyvas yra bene jauniausias Vilniaus universitete. „Džiugu, kad mūsų kolektyve, kurį sudaro septyniasdešimt aštuoni darbuotojai, dovanas įteikėme net keturiasdešimt vienai atžalai. Šis skaičius parodo, kad mūsų kolegos jauni. Praėjusiais, 2018-iaisiais metais, darbuotojų šeimose gimė trys vaikai”, – pasakoja prof. G. Dzemyda.

Kalėdų išvakarėse DMSTI tėvelius aplankė Kalėdų senelis. Vaikams jis dovanojo penkiolikos eurų vertės knygyno dovanų čekius.

Fakultete svečiavosi dr. S. Letzter iš Šveicarijos

Sausio 3 dieną Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) svečiavosi pasaulyje gerai žinoma matematikė dr. Shoham Letzter.

2019 01 04 S Letzter2 tekstui

Aktyvi mokslo darbuotoja, studijas baigusi Kembridžo universitete, šiuo metu dėsto Ciuriche, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos universitete, geriau žinomame kaip ETH Zurich. Tai yra viena iš didžiausių ir prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Europoje.

Dr. S. Letzter jau antrąjį kartą skaitė paskaitą MIF Kombinatorikos ir grafų teorijos seminare. Šį kartą ji pasakojo apie naują įrodytą hipotezę, kuri sieja grafo viršūnių laipsnius su maksimalaus indukuoto dvidalio pografio viršūnių laipsniais tuo atveju, kai grafas neturi trikampių.

MIF Kombinatorikos ir grafų seminarų ciklas yra reguliarus mokslo renginys, kuriame paskaitas skaito Vilniaus matematikai ir svečiai. Seminarų ciklas sulaukia nemažai užsienio svečių. Prieš dvi savaites pranešimą skaitė dr. Matas Šileikis, šiuo metu dirbantis Prahos Informatikos institute. Ankstesniais metais pranešimus yra skaitę Tomasz Luczak (Poznanės universitetas), Daniel Roy (Toronto universitetas), Jarek Gryczuk (Varšuvos technikos universitetas) ir kiti. 

Seminaro paskaitų klausyti yra kviečiami visi besidomintys. Prof. Mindaugas Bloznelis džiaugiasi, kad ir šį kartą kartu su fakulteto profesoriais seminare dalyvavo ir studentai: „Tai buvo unikali galimybė diskutuoti su išskirtine matematikos pasaulio asmenybe dr. Shoham Letzter ”.   

Norinčius daugiau sužinoti apie MIF Kombinatorikos ir grafų seminarus, kviečiame prisijunti prie grupės „Vilniaus diskrečios matematikos seminaras” socialiniame tinkle „Facebook”.

Lietuvos jaunųjų matematikų suvažiavime apdovanoti geriausi doktorantų straipsnių autoriai

Gruodžio 28 d. vyko 7-asis Lietuvos jaunųjų matematikų suvažiavimas, į kurį susirinko virš devyniasdešimt dalyvių: mokslininkai iš akademinio pasaulio bei praktikai iš matematikai imlių industrijų. Renginys vyko modernioje aplinkoje – Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre. Jo metu apdovanoti geriausi doktorantų straipsnių autoriai.

2019 01 02 L Jaun Mat Suvaz 7 tekstui

Suvažiavime pranešimus skaitė diskrečiosios matematikos – grafų teorijos – specialistas, dr. Aistis Atminas. Iš industrijos pusės, finansų ir investavimo matematikos kryptį pristatė Aurelijus Burda („Klarus Capital LTD”) ir Darius Grinvaldas („Danske Bank”), o duomenų mokslą – Vaidotas Zemlys-Balevičius („Euromonitor International”).​

Jaunųjų matematikų suvažiavimo tikslas – susibūrus stipriems specialistams pasidalinti žiniomis, pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai.

Geriausius 2018 m. matematikos doktorantų straipsnių autorius išrinko Lietuvos matematikų draugija. Jais tapo VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantai: Gediminas Bagdonas, už straipsnį „A Class of Bivariate Copula Mappings, publikuotą žurnale „Fuzzy Sets and Systems” (bendraautorius doc. dr. M. Manstavičius), ir Gražvydas Šemetulskis, parengęs straipsnį „Optimal Littlewood-Offord Inequalities in Groups”, publikuotą žurnale „Combinatorica” (bendraautorius dr. T. Juškevičius).

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos