Sidebar

 

linas petkevicius 1 copy copy

VU MIF docentas L. Petkevičius, asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie dirbtinį intelektą (DI), vieni jo baiminasi, kiti priešingai – teigia, kad išnaudoti jo siūlomas galimybes tiesiog būtina. Kai kuriuos švietimo pasaulio atstovus neramina faktas, kad dabar vietoj moksleivių ar studentų žinių ir gebėjimų turės vertinti dirbtinio intelekto išmonę, mat ne paslaptis, kad neretas jaunuolis nevengia pasinaudoti DI. Konkrečiau – bene populiariausio jo įrankio, pokalbių roboto „ChatGPT“ pagalba. Kiek realūs nuogąstavimai, kad ateityje mokslinių darbo rašymas nebeteks prasmės, nes juos vietoj studentų parengs dirbtinis intelektas?

„ChatGPT“ – švietimo sistemos draugas ar priešas?

Dirbtiniam intelektui tapus prieinamu masėms, jo naudojimas darbe ar mokymosi procese netruko išpopuliarėti. Vis dėlto ši dirbtinio intelekto programa nėra tobula – ji gali pateikti netikslius atsakymus, suklaidinti. Todėl iš „ChatGPT“ gaunamą informaciją būtina tikrinti ir ja aklai nepasitikėti. Ne paslaptis, kad „ChatGPT“ dėl savo patogumo, prieinamumo ir greičio tapo itin naudojamas tarp moksleivių ir studentų.

Žinomas faktas, kad kai kurie studentai įsigudrino ne tik eilines užduotis, bet net ir baigiamuosius mokslo darbus rašyti su „ChatGPT“ pagalba, o kartais tiesiog leisti programai jį parengti už juos. Ne taip seniai Rusijoje nuaidėjo istorija, kai studentas mokslinį darbą parašyta „ChatGPT“ pristatė kaip savo. Istorijos pabaiga? Universiteto vadovybė darbą studentui nusprendė įskaityti ir problemų dėl jo autorystės nekelti. Kitose šalyse į tai žiūrima daug griežčiau – štai Italija nusprendė uždrausti naudotis šia dirbtinio intelekto programa.

 Mokslinius darbus už mus rašys robotai?

Ar iš tiesų DI mokslinių darbų rašymą pavertė tokiu paprastu, kad netolimoje ateityje jis nebeteks prasmės? VU MIF docento Lino Petkevičiaus teigimu, viskas ne taip paprasta. Anot mokslininko, tiesa, kad „ChatGPT“ gali sugeneruoti tikroviškai atrodantį, generalizuotą tekstą socialinių mokslų srities temomis ir netgi pateikti matematikos ir informatikos formules ar algoritmus, tačiau studentai aklai pasitikintys DI gebėjimais gali skaudžiai nusivilti. Ypač rašantieji darbą nauja, dar menkai ištirta tema, tada „ChatGPT“ sugeneruotas tekstas bus tik statistinis ir labai tikėtina nekorektiškas ir neteisingas“, – sako L. Petkevičius. „ChatGPT“ tekstai srityse, kurios nebuvo panaudotos kuriant modelį (pvz., nauji moksliniai tyrimai) yra pernelyg abstraktūs, juose gali būti palikta krūva faktinių klaidų ir netikslumų, jau nekalbant apie akademinės etikos pažeidimus. Dirbtinis intelektas yra tik įrankis, galintis padėti. „ChatGPT“ kaip ir „Grammarly“ ar kitos kalbos tikrinimo programos gali pagreitinti rašto darbų rašymą, kai darbo temos kontekstas, mokslinė apžvalga jau žinomi, tačiau už mus korektiško ir visapusiško darbo neparašys“, – įsitikinęs ekspertas.

Dalis studentų įsitikinę – darbą padarys su „ChatGPT“ pagalba, menkai pakoreguos, o pričiupti nebus – neva neįmanoma atpažinti darbas rašytas žmogaus ar dirbtinio intelekto. Ekspertų teigimu, tai vis dar yra problema, tačiau įrankių skirtų DI, tarp jų ir „ChatGPT“ atpažinti daugėja, mokosi ir patys dėstytojai. Tekstas rašytas DI dažnai pasižymi ilgais sakiniais, žodžių pasikartojimais, abstrakčiomis, nieko nepasakančiomis mintimis. Doc. L. Petkevičius teigia, jog bendros visų universitetų naudojamos DI atpažinimo programos nėra, tačiau patys dėstytojai savo darbe jau naudoja ne vieną dirbtinio intelekto atpažinimo įrankį. Dar vienas būdas patikrinti, ar tekstas rašytas „ChatGPT“ yra paprasčiausiai paklausti pačios programos. Tiesa, šis metodas nėra visiškai patikimas, nes dėl gaunamų užklausų gausos net ir pateikus ne šio dirbtinio intelekto modelio generuotą tekstą galima gauti teigiamą atsakymą.

Dirbtinio intelekto ateitis švietimo pasaulyje

arseny togulev MECKPoKJYjM unsplash 1 380x250

„Unsplash“ nuotr. Arseny Togulev

Dirbtinio intelekto naudojimas kasdieniniame gyvenime, mokslo ar darbo procesuose tik įsibėgėja. Akivaizdu, kad švietimo sistemai reikia ieškoti būdų, kaip integruoti dirbtinį intelektą į mokymosi procesą ir išnaudoti jo privalumus. VU MIF docentas L. Petkevičius atskleidė, jog Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai jau sukūrė interaktyvią mokyklinės programos versiją, kuri taiko pokalbių robotus ir leidžia mokiniui interaktyviai bendrauti, klausinėti ir daug kartų perspręsti uždavinius, kol jie išmokstami. Taigi, pamažu prie DI naudojimo žmonės bus pratinami nuo mažens ir augs bei tobulės kartu su juo. Anot eksperto, tai, kaip toks dirbtinio intelekto integravimas į mokymosi procesą pasiseks, turės didelės įtakos tolimesnei švietimo sistemos krypčiai.

Kaip teigia L. Petkevičius, dirbtinio intelekto pažanga reiškia, kad vis daugiau dalykų toje pačioje platformoje galėsime išmokti patys, savarankiškai, o tai leis universitetuose mokytis vis sudėtingesnių konceptų, kas pakels mokymosi proceso lygį ir kokybę. Mokslininkas įsitikinęs, kad ateityje DI bus integruotas į kone kiekvieną universitetų studijų programą: „Tikėtina, jog kursams turėsime savo pokalbių robotus, kurie turės prieigą prie jo medžiagos ir studentai galės visų bendrinių ir kurso klausimų paklausti pokalbių robotų”. Tiesa, mokymosi medžiagos pateikimo pokyčiai, anot eksperto, užtruks, mat naujosios technologijos eina priekin švietimo sistemos: „Universiteto dėstomos žinios kinta, atnaujinamos ir didinamos su visomis technologinėmis naujienomis, kurios vysto naujus mokslinus atradimus“, – sako doc. L. Petkevičius.