Katedra Naujienos Mokslas Studijos Studentai Doktorantai LEMM EFDRA
   

LEMM

Santrauka
Projekto tikslai ir uždaviniai
Parsisiųsti LEMM
aprašymą .doc formatu

Projekto tikslai ir uždaviniai

Projekto tikslas - sukurti veikiantį Lietuvos ekonomikos modelį ir pateikti pilną makromodelių, skirtų sprendimams priimti, sistemą. Projekte galima išskirti du svarbiausius tikslus:

  • Pirmasis tikslas - sukurti taikomąjį bendrosios pusiausvyros Lietuvos modelį (TBPLM) socialinės apskaitos matricos (SAM) bazėje ir modeliuoti įvairius ekonomikos ir politikos poveikius (vidinius ir užsienio, nominalius ir realius), kurie ateityje galėtų įtakoti Lietuvos ekonomiką (pvz.,. mūsų eksporto paklausos užsienyje pokyčius, mokesčių politikos pasikeitmą įstojus į ES, didelio masto santaupų atstatymą ir kt.)
  • Antrasis tikslas - sukurti daugiasektorinį makroekonometrinį Lietuvos ekonomikos modelį (MEM), skirtą trumpalaikėms prognozėms.

Taikomojo modeliavimo metodologiją ir modelių struktūrą iš esmės nulemia modelio tikslai. Svarbiausios dvi modelio taikymo sritys yra ekonominės politikos analizė ir prognozavimas. Su-konstruoti bendrą visaapimantį modelį yra labai sunku. Todėl iškyla poreikis projektą skaidyti į mažesnius projektus (sub-projektus). Taikomasis bendrosios pusiausvyros modelis labiau susijęs su daugiasektorine ekonominės politikos analize (tokia kaip mokesčių sistema, užsienio prekyba) ir sprendimais įtakojančiais gamybą. Makroekonometrinis modelis visų pirma yra skirtas trumpa-laikėms didelio skaičiaus makroekonominių kintamųjų pagal gamybos šakas prognozėms daryti. Kurdami šį makroekonometrinį modelį mes remsimės kitų šalių, turinčių panašius modelius, pa-tirtimi; be to atsižvelgsime į naujausius matematinės ekonomikos ir ekonometrikos pasiekimus (pasikeitimo analizė, kointegravimo teorija ir pan.). Modelyje bus atsižvelgta į tokius specifinius Lietuvos ekonomikos bruožus: 1) Didelė pramonės įtaka Lietuvos ekonomikai ir ypač stipri įvairių pramonės šakų priklauso-mybė nuo eksporto į skirtingus regionus (ES, CE, NVS, Baltijos šalis, JAV); pramonės pri-klausomybė nuo tiesioginių užsienio investicijų. 2) Didelė pramonės sudedamoji dalis BVP ir stipri šios veiklos rūšies parametrų priklausomybė nuo NVS šalių ekonomikų dinamikos; didelis transporto paslaugų eksportas; 3) Svarbi Lietuvos žemės ūkio įtaka ekonomikai (stiprios tradicijos, sąlyginai didelis šio sekto-riaus darbuotojų skaičius, žemas investicijų lygis) ir stiprios sąsajos su maisto pramone - di-džiausia Lietuvos gamybine šaka. 4) Lietuvos energetikos sektoriaus specifika - Ignalinos atominė elektrinė, perteklinės energijos eksporto perspektyvos. 5) Greitas statybų sektoriaus augimas ir geros šio sektoriaus perspektyvos, atsižvelgiant į augan-čias materialines investicijas (įstojimo į ES pasekmė); palankios statybinių paslaugų eksporto į ES ir NVS perspektyvos. 6) Geros informacinių technologijų sektoriaus perspektyvos, atsižvelgiant į aukštą specialistų kvalifikaciją ir jų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje (snatykinai maži atlyginimai, inf-rastruktūra tinkanti paslaugų eksportui - internetas, greitasis paštas, elektroninis paštas); pa-lankūs mokesčiai.

Sukūrus modelius, planuojama išbandyti juos sprendžiant tokias problemas: 1. Mokesčių politika; tarp kitų problemų ir progresyvinių mokesčių sistemos įtaka Lietuvos ekonomikai. 2. Sprendimai susiję su energetikos sektoriumi, tarp kitų problemų ir Ignalinos atomi-nės elektrinės uždarymo pasekmės. 3. Technologinės pažangos įtaka nacionalinei ekonomikai. 4. Darbo jėgos migracijos procesų įtaka. 5. Galimų vidinių investicijų įtaka ekonomikos augimui. 6. ES ekonominės politikos įtaka Lietuvos ekonomikai (efektyvaus ES struktūrinių fondų panaudojimo įvertinimas). 7. Kitų Lietuvos integracijos į ES pasekmių įtaka (migracijos analizė ir jos įtaka Lie-tuvos ekonomikai). 8. Socialinės politikos įtaka. 9. Kai kurių išorinių faktorių įtaka (pasaulio ekonomikos augimas ir prekybinių pokyčių (šokų) analizė) .

Mes tikimės, kad galutinis viso projekto rezultatas bus reguliaraus prognozavimo sistemos įdiegimas plačiam ekonominių įvairių ekonomikos šakų kintamųjų elgesiui prognozuoti. Prognozavimo sistema įgalins atlikti esamos ekonomikos būklės monitoringą, prognozuoti ir įvertinti praėjusių prognozių tikslumą.

Šis projektas pretenduoja į paramą, numatytą Lietuvos vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 "Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirti-nimo" pagal kryptį 1.2.2 "Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje".

Šiuo metu, kai mes artėjame prie naujos žinių visuomenės eros, matematinių modelių svarba nea-bejotinai didėja. Akivaizdu, kad šie modeliai stimuliuos naują požiūrį į Lietuvos ekonomikos val-dymą, didesnę ekonomikos mokslo ir ekonometrijos vaidmenį vyriausybės veikloje.

Pasinaudosime šia proga ir pacituosime 2003 m. sausio mėn. 10 d. Lietuvos respublikos vyriau-sybės Mokslo ir technologijų komisijos posėdyje Lietuvos vyriausybės premjero A. Brazausko pateiktą pasiūlymą "suburti specialistų grupę, kuri rengtų valstybės raidos ekonominį modelį".

   

Adresas: Matematinės analizės katedra, VU Matematikos ir Informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius. Tel: 219 30 85