Lietuvos ekonomikos matematiniai modeliai makroekonominiams procesams prognozuoti (santrauka)

Šiuo metu, įžengiant į žinių visuomenės erą, matematinių modelių svarba neabejotinai didėja. Akivaizdu, kad šie modeliai stimuliuos naują požiūrį į Lietuvos ekonomikos valdymą, didesnę ekonomikos mokslo ir ekonometrijos vaidmenį vyriausybės veikloje.

Projekto tikslas - sukurti veikiantį Lietuvos ekonomikos modelį ir pateikti pilną makromodelių, skirtų sprendimams priimti, sistemą. Projekte galima išskirti du svarbiausius tikslus:

• Pirmasis tikslas - sukurti taikomąjį bendrosios pusiausvyros Lietuvos modelį (TBPLM) socialinės apskaitos matricos (SAM) bazėje ir modeliuoti įvairius ekonomikos ir politikos poveikius (vidinius ir užsienio, nominalius ir realius), kurie ateityje galėtų įtakoti Lietuvos ekonomiką (pvz.,. mūsų eksporto paklausos užsienyje pokyčius, mokesčių politikos pasikeitmą įstojus į ES, didelio masto santaupų atstatymą ir kt.)
• Antrasis tikslas - sukurti daugiasektorinį makroekonometrinį Lietuvos ekonomikos modelį (MEM), skirtą trumpalaikėms prognozėms.

Sukūrus modelius, planuojama išbandyti juos sprendžiant tokias problemas:

1. Mokesčių politika; tarp kitų problemų ir progresyvinių mokesčių sistemos įtaka Lietuvos ekonomikai.
2. Sprendimai susiję su energetikos sektoriumi, tarp kitų problemų ir Ignalinos atomi-nės elektrinės uždarymo pasekmės.
3. Technologinės pažangos įtaka nacionalinei ekonomikai.
4. Darbo jėgos migracijos procesų įtaka.
5. Galimų vidinių investicijų įtaka ekonomikos augimui.
6. ES ekonominės politikos įtaka Lietuvos ekonomikai (efektyvaus ES struktūrinių fondų panaudojimo įvertinimas).
7. Kitų Lietuvos integracijos į ES pasekmių įtaka (migracijos analizė ir jos įtaka Lie-tuvos ekonomikai).
8. Socialinės politikos įtaka.
9. Kai kurių išorinių faktorių įtaka (pasaulio ekonomikos augimas ir prekybinių pokyčių (šokų) analizė).

Mes tikimės, kad galutinis viso projekto rezultatas bus reguliaraus prognozavimo sistemos įdiegimas plačiam ekonominių įvairių ekonomikos šakų kintamųjų elgesiui prognozuoti. Prognozavimo sistema įgalins atlikti esamos ekonomikos būklės monitoringą, prognozuoti ir įvertinti praėjusių prognozių tikslumą.

Lietuvai stojant į Europos sąjungą didėja Ekonomikos modelių svarba. Narystė ES reiškia tiesio-gines užsienio investicijas, infrastruktūros pasikeitimus, prekybos ir pramonės integraciją. Vy-riausybė neišvengiamai turės atsižvelgti į darbo jėgos migraciją, naujų technologijų atsiradimą, mokesčių ir muitų sistemos pasikeitimą. Vyriausybė ir kitos ekonominius sprendimus priimančios institucijos matematinius ekonomikos modelius galės naudoti dvejopai. Pirma, jie galės būti naudojami, nagrinėjant KAS-JEIGU scenarijus. Tai reiškia, kad politiniai sprendimai turėtų būti priimami remiantis bendrosios ekonomikos pusiausvyros modeliu (akivaizdu, kad Mažeikių naf-tos gamyklos ar Ignalinos elektrinės įtaka yra tiek įvairiapusiška, kad be LEMM į ją atsižvelgti būtų sunku). Antra, reguliariai pateikiamos pagrindinių viso ūkio ir atskirų sektorių parametrų prognozės yra būtinos planuojant finansus, vystant regioninę ir promonės politiką. Tolesnio atski-rų Lietuvos sektorių vystymo vertinimas yra būtinas, atsižvelgiant į ES struktūrinių fondų įsisavi-nimo būtinumą.

Šiuo metu Lietuvoje yra gana kompaktiška grupė žmonių ir institucijų, užsiimančių ekonomikos modeliavimu. Valstybės ekonomikos pusiausvyros modelis buvo kuriamas Ekonomikos institute ir Lietuvos banke (E.Vilkas, V. Geralavičius, R. Tamošiūnas, R. Kuodis, Ž. Kalinauskas). Be kitų uždavinių, buvo nagrinėjama Rusijos krizės įtaka, mokesčių ir pinigų politika, energetikos sekto-rius. Fragmentiški Lietuvos ūkio tyrimai buvo atlikti Lietuvos banke (R. Kuodis, R. Karaliūnas, I. Vetlov, Ž. Kalinauskas). Buvo atliekama infliacijos analizė, tiriami pinigų srautai, ir sudaromos BVP prognozės. Kai kurie ūkio aspektai buvo modeliuojami Lietuvos statistikos departamente (B. Kaminskienė, V. Klokova), Finasų ministerijoje (R. Kasperavičius) ir kitur. Statistikos depar-tamente buvo sukurti regresiniai ARMAX tipo modeliai skirti vartojimo kainų prognozei, o taip pat modeliai BVP komponentėms prognozuoti. Keletas makroekonometrinio Lietuvos ūkio mo-deliavimo darbų buvo atlikti R. Rudzkio kartu su jo studentais (V. Kvedaras, G. Vilutis, Ž. Kali-nauskas). Svarbi šios srities studija buvo Lietuvos vyriausybės Europos komiteto užsakyta kieky-binė Lietuvos ūkio prognozė Lietuvai įstojus į ES. Darbe buvo atlikta Lietuvos ūkio makroeko-nometrinių pokyčių vektorinė analizė (SVAR ir VECM modeliai). R. Rudzkis ir V. Kvedaras taip pat pateikė kai kurių ekonomikos sektorių indikatorių prognozę, o taip pat išnagrinėjo eksporto perspektyvas.

Visos paminėtos studijos buvo skirtos konkrečių uždavinių sprendimui.. Jų rezultatai, aišku, gali būti panaudoti kuriant bendrosios pusiausvyros ir makroekonometrinį Lietuvos ekonomikos mo-delius, tačiau reikia turėti galvoje, kad visos šios studijos buvo atliktos iki 2002 metų, t.y., perei-namosios ekonomikos laikotarpiu.

Kurdami šį makroekonometrinį modelį mes remsimės kitų šalių, turinčių panašius modelius, pa-tirtimi; be to atsižvelgsime į naujausius matematinės ekonomikos ir ekonometrikos pasiekimus (pasikeitimo analizė, kointegravimo teorija ir pan.). Paminėsime kelis konkrečius modelius: tai Airijos ekonomikos bendrasis pusiausvyrinis modelis IMAGE, makroekonometrinis Norvegijos ekonomikos modelis MODAG, Suomijos ekonomikos modelis BOF3, makroekonometrinis Dani-jos modelis ADAM, Olandijos modelis EUROMON, Vengrijos ekonomikos bendrasis pusiausvy-rinis modelis HUGE. Mūsų Baltijos kaimynė Estija prieš kelis metus su airių specialistų pagalba sukūrė savo ekonomikos modelį HERMIN HE4. Lenkija turi kelis modelius, tarp jų ilgalaikį modelį LAM, kuris buvo pritaikytas kelioms šalims su pereinamąja ekonomika.

Modelį sudarys dvi dalys: taikomasis bendrosios pusiausvyros modelis, skirtas ilgalaikėms prognozėms ir daugiasektorinis makroekonometrinis modelis, skirtas trumpalaikėms progno-zėms ir Lietuvos ekonomikos vytymosi analizei.

Šiuo metu tarp Lietuvos politikų ir ekonomistų dominuoja dalinės analizės metodas, todėl smar-kai nukenčia priimamų ekonominių sprendimų kokybė.Tokioje dinamiškoje aplinkoje Lietuvos ekonomikos analizei BPM praktiškai yra vienintelė alternatyva, jeigu tiriame ekonominės politi-kos pasekmes ir didelius stuktūrinius pokyčius (pvz., susijusius su naryste ES). Priklausomai nuo dalinių modeliavimo tikslų bendrosios pusiausvyros modelis apims 12-25 sek-torius, tarp jų 1) žemės ūkį; 2) pramonę; 3) paslaugas; 4) energetiką; 5) statybas; 6) transportą; 7) telekomunikacijas; 8) asmeninį vartojimą; 9) visuomeninius finansus; 10) užsienio prekybą.

Makroekonometrinį modelį sudarys apie 100-150 lygčių ir jis turės tokią bendrą blokinę struk-tūrą:

1. Gamyba ir kapitalas;
2. Vidinė paklausa;
3. Užsienio prekyba ir mokėjimo balansas;
4. Kainos;
5. Pajamos ir atlyginimai;
6. Užimtumas ir darbo jėga;
7. Finansiniai ir turto kintamieji;
8. Mokesčiai ir visuomeninis sektorius.

Ypatingas dėmesys bus skirtas mokesčiams ar finansams, kadangi jie labiausiai domina ekonomi-nės politikos sprendimus priimančias institucijas. Gali būti įtraukti ir papildomi blokai ; pvz. in-tegracija į EU gali sukelti intensyvesnį emigracijos-imigracijos procesą, ir specialus migracijos modelis bus išskirtas demografinio bloko sudėtyje. Preliminariai mes laikysimės pasiūlytosios struktūros.

Ekonometrine prasme bus taikoma moderni nestacionarių laiko eilučių modeliavimo teorija. Bus tikrinama ar ilgalaikėje priklausomybėje nėra kointegruotumo ir, jei reikės, bus atliekama dina-minių lygčių paklaidų korekcija. Nuo bendro-į atskirą modeliavimo principas bus naudojamas specifikuojant dinaminę modelio dalį, įskaitant ekstensyvų modelio adekvatumo ir kongruentiš-kumo testavimą. Ypatingas dėmesys bus skirtas parametrų stabilumui, kadangi duomenys (ketvir-tiniai duomenys nuo 1995 m) apima nemažai krizių ir tai gali sukelti tam tikrus parametrų ar net visų lygčių struktūrinius pokyčius.

Iš kitų laukiamų rezultatų paminėsime šiuos:

1. Išsamus modelio aprašymas.
2. Programa IBM PC, apimanti bendrosios pusiausvyros modelį.
3. Mokslinės publikacijos.
4. Pranešimai seminaruose ir ekonominio modeliavimo konferencijose
5. Prognozavimo sistemos aprašymas.