2008 met� baland�io 21 d. Algirdui Nagelei b�t� sukak� 75 metai. Gaila, ta�iau dabar tegalime aplankyti jo kap� Kair�n� kapin�se. Vis� savo gyvenim� docentas A. Nagel� atidav� Vilniaus universitetui. Jis dirbo Matematin�s analiz�s katedros, Matematikos metodikos katedros docentu, v�liau Matematin�s analiz�s katedros ved�ju. Buvo Vilniaus universiteto skai�iavimo centro moksliniu vadovu, ilgus metus - Matematikos fakulteto prodekanu. Pa�inojusieji docent� Algird� Nagel�, atsimena j� buvus nuo�ird�iu, s��iningu, linksmai bendravusiu �mogumi. Studentams jis buvo vienu i� geriausi� d�stytoj�, skai�iusi� paskaitas �domiai, neskubant, ta�iau su ypatinga ugnele. Docento A. Nagel�s para�ytos knygos yra nuoseklios, ai�kios ir nepriekai�tingai tikslios.

A. Sk�po nuotraukoje - A. Nagel� ir Vyt. Paulauskas. 2008 m. baland�io 28 d. susirink� Lietuvos matematik� muziejuje, mes ir pa�ym�jome �i� gra�i� sukakt�. O menan�i� Algird� Nagel� buvo tikrai nema�ai. Prisiminimais pasidalino kurso draugai, bendradarbiai, buv� studentai ir, �inoma, jo artimieji, paslap�iomis nubrauk� a�ar�. Per�i�r�jome nuotrauk�, �am�inusi� �vairias Algirdo Nagel�s gyvenimo akimirkas, albumus.
Skirst�m�s kupini prisiminim� ir m�stydami apie gyvenimo prasm�, apie tai, k� paliekame i�eidami.

Eugenijus Stankus 2008 05 08

2006 m. vasario 1 d. KTU pamin�tos �imtosios �ymaus pedagogo matematiko prof. Jono Matulionio gimimo metin�s. Min�jimas prad�tas 8 val. �v. Mi�iomis Kauno j�zuit� �v. Pranci�kaus Ksavero ba�ny�ioje. Po �v. Mi�i� buvo aplankytas prof. J. Matulionio kapas Petra�i�n� kapin�se. 11 val. gausus min�jimo dalyvi� b�rys susirinko � KTU Aul�. Dalyvavo visas KTU rektoratas, KTU fakultet� dekanai, KTU, VU, KMU, L��U, VDU matematikai, buv� prof. J. Matulionio mokiniai ir studentai, jo dukra J�rat� su �eima, jo gimin�s. Dalyvavo ir Raseini� Kalno vidurin�s mokyklos, kurios mokytoju, inspektoriumi bei direktoriumi dirbo J. Matulionis, mokytojai ir mokiniai, KTU Fundamentali�j� moksl� fakulteto studentai, studijuojantys matematik�. I�sam� prane�im� apie prof. J. Matulionio gyvenim� ir veikl� padar� KTU prof. V. Pekarskas, apie J. Matulion�, kaipo fakulteto vadov�, papasakojo KTU prof. R. Krivickas. Auditorija labai �iltai sutiko prof. Jono Kubiliaus, irgi buvusio J. Matulionio mokiniu, prisiminimus apie Raseini� gimnazijoje praleistus metus. Dar kalb�jo n� vienas buv�s J. Matulionio mokinys ir studentas. Visi jie min�jo jo reiklum�, papasakojo n� vien� linksm� epizod�, susijusi su J. Matulioniu, kartu jie visi pabr��� jo geranori�kum�, bendraujant su �mon�mis.

Jonas Matulionis gim� 1906 02 01 Maskvoje. 1910 m. kartu su t�vais gr��o � Lietuv� ir apsigyveno Antakalni� kaime netoli Utenos. 1924 m., baig�s Utenos progimnazij�, su 30 lit� ki�en�je, p�s�iomis i��jo mokytis � Panev��io gimnazij�, kuri� baig� 1926 m. Tais pa�iais metais jis �stojo mokytis � Lietuvos universiteto Matematikos � gamtos fakulteto Matematikos skyri�. Studij� metais jis sunkiai vert�si, tod�l i�klaus�s universiteto kurs�, bet neapgyn�s diplominio darbo, nutar� laikinai nutraukti studijas ir ie�koti darbo. 1931 m. J. Matulionis buvo priimtas dirbti � Lietuvos bank�, Panev��io skyri�. Dirbdamas �� darb�, jis gal�jo sugr��inti studij� metais atsiradusias skolas, ta�iau darbas banke jam netiko, tod�l J. Matulionis savo pareig� atsisak�.

1933 m. lapkri�io 10 d. �vietimo ministro �sakymu jis skiriamas Raseini� gimnazijos jaunesniuoju matematikos mokytoju. 1934 m. J. Matulionis apgyn� diplomin� darb� �Hioldero ir Cezaro vidurkiai� (vadovas � O. Folkas). 1936 m. J. Matulionis jo paties pra�ymu perkeliamas dirbti � Vilkavi�kio gimnazij�. 1938 m. jis skiriamas Raseini� gimnazijos inspektoriumi. J. Matulionis buvo labai r�pestingas inspektorius. U� reiklum� mokiniai jam surado taikli� pravard� � �cerberis�, tarsi pabr��dami, kad pagrindin� inspektoriaus pareiga � visk� budriai pri�i�r�ti. 1940 m. J. Matulionis skiriamas �ios gimnazijos direktoriumi. I� direktoriaus pareig� J. Matulionis buvo atleistas 1941 m. liepos m�n. ir paskirtas dirbti Kauno 8-sios gimnazijos matematikos mokytoju. Nuo 1941 m. rugpj��io m�n. lygiagre�iai jis dirbo ir VDU Matematikos katedroje asistentu. 1942 m. lapkri�io m�n. jis pasipra�� atleid�iamas i� gimnazijos mokytojo pareig� ir per�jo dirbti � VDU Matematikos katedr� vyr. asistentu. Nuo tol visas J. Matulionio gyvenimas siejamas su auk�t�ja mokykla, kurioje jis dirbo 50 met� �vairiose pareigose. Vokie�i� okupacijos metais jis dirbo VDU tol, kol universitet� u�dar� okupacin� vald�ia.

J. Matulionis 1945 m. vasario m�n. skiriamas Kauno valstybinio Vytauto Did�iojo universiteto (taip universitetas bus vadinamas iki 1946 06 07.) Matematikos katedros ved�ju. Kadangi beveik visas �ios katedros personalas 1944 m. pasitrauk� � Vakarus, tai J. Matulioniui reik�jo i� naujo sukomplektuoti katedr�, kurioje net iki 1950 m. dirbo tik 3 � 4 d�stytojai. 1948 m. J. Matulioniui suteikiamas docento vardas, pedagogikos daktaro disertacij� jis apgyn� 1962 m. 1950 m., likvidavus Kauno valstybin� universitet�, jo vietoje �kuriami du institutai � KMI ir KPI. J. Matulionis skiriamas KPI Auk�tosios matematikos katedros ved�ju. �iose pareigose jis dirbo iki 1962 m., kol Auk�to�sios matematikos katedra padalijama � dvi katedras � Bendrosios matematikos ir Taikomosios matematikos. J. Matulionis skiriamas Bendrosios matematikos katedros ved�ju ir �iose pareigose jis i�dirbo iki 1968 m. liepos m�n. Lygiagre�iai J. Matulionis nuo 1951 m. iki 1962 m. dirbo Elektrotechnikos fakulteto dekanu, o nuo 1964 m. iki 1976 m. � Radioelektronikos fakulteto prodekanu. V�liau katedroje dirbo docentu, o nuo 1990 m. dirbo e. prof. pareigose. 1991 m. J. Matulionis i��jo � pensij�. Mir� 1993 m. bir�elio 8 d. Palaidotas Kaune, Petra�i�n� kapin�se.

1948 m. J. Matulionis prad�jo ra�yti dvitom� �Auk�tosios matematikos� vadov�l�, kurio pirmoji laida i�leista 1950 m. Tai didel�s apimties, arti 80 sp. lank�, dviej� tom� veikalas. 1954 m. i��jo 2-oji laida,1959 m.� 3-oji laida ir po ilgesn�s pertraukos 1966 ir 1968 metais bendru, �iandien sunkiai �sivaizduojamu, 32000 egz. tira�u i��jo 4-oji laida. J. Matulionio knyga pokaryje du de�imtme�ius buvo vienintelis auk�tosios matematikos vadov�lis gimt�ja kalba, skirtas auk�t�j� technikos mokykl� studentams. Vadov�lis buvo labai populiarus tarp KPI student�, i� jo mok�si ne viena b�sim�j� in�inieri� karta. U� �i� knyg� J. Matulioniui 1972 m. buvo paskirta Respublikin� mokslo premija. J. Matulionis KPI dirbo sud�tingu laikme�iu, ypa� pirmaisiais pokario de�imtme�iais. Bet ir tuomet jis i�liko doras ir s��iningas. Dar jam gyvam esant, KTU matematikai, pagerbdami profesori�, 1990 m. jo vardu pavadino jaun�j� matematik� konkurs�, � kur� kiekvienais metais susirenka �imtai mokini� i� visos Lietuvos. T�kstan�iai absolvent�, besidarbuojan�i� T�vyn�s labui, � tai gyvas paminklas, tai daugiau nei skamb�s apdovanojimai sud�tingame laikmetyje.

V. Pekarskas 2006 02 28

2005 met� pabaigoje VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Eugenijus Stankus pasiek� 60 met� am�iaus rib� ir - su �prastine kiek drovoka �ypsena - j� per�eng�.
Eugenijus Stankus yra puikus matematikas, d�stytojas ir mokytojas... Jis yra matematikos vadov�li� autorius, vadovauja Matematikos metodikos katedrai, yra vienas i� Lietuvos jaun�j� matematik� mokyklos darbo organizatori�...
Eugenijus yra tiesiog �iltas ir kuklus �mogus. Kaip �prasta atkakliems �emai�iams, jis niekada nemeta prad�t� darb�. Vienas svarbiausi�j� - Lietuvos jaun�j� matematik� mokykla. Tai darbas kitiems, tai veikla, kad kiti augt�. Atlygis u� j� - �iltas �odis, �moni� d�kingumas.
A�i�, Eugenijau!

Vilius Stak�nas 2005 12 16

60 - tok� am�iaus slenkst� 2005 metais pasiek� profesorius Feliksas Ivanauskas.
Matematik� bendruomen� gerai �ino: profesoriaus mokslin� ir organizacin� veikla daugia�ak�, �vairialyp�...
Ar profesorius kalb�t� apie mokslo, ar kasdienio gyvenimo reikalus, pa�nekovui susidaro �sp�dis, kad niekur neskubama, o tuo pa�iu metu ir negai�tama nei minut�s. Tai �moni�, kurie tvirtai tiki savo pasirinkimu, bruo�as.
I�kilmingas VU Matematikos ir informatikos fakulteto Tarybos pos�dis 2005 met� lapkri�io 4 dien� suteik� ger� prog� ap�velgti profesoriaus gyvenimo keli�.
Gyvenimas t�siasi ir po �e�iasde�imtme�io. Tikime, kad jo dovanos profesoriui Feliksui Ivanauskui ir profesoriaus dovanos gyvenimui kaupsis ir kaupsis...

Vilius Stak�nas 2005 11 15

Lapkri�io 7 d. � Lietuvos matematik� muziej� susirinko vilnie�iu aini� klubo nariai ir fakulteto darbuotojai pamin�ti Vilnijos kult�rininko, Vytauto Did�iojo gimnazijos mokytojo, artisto, Vilniaus universiteto Fizikos�matematikos bei Matematikos�mechanikos fakultet� vyr. d�stytojo PRANO �EMAI�IO 100-sias gimimo metines.
Lapkri�io 6 d. 12 val. Vis� �vent�j� ba�ny�ioje buvo aukojamos �v. Mi�ios. Po �v. Mi�i� aplankytas kapas ir pad�tos g�l�s.
Pran� �emait� prisimin� buv� bendradarbiai doc. H. Jasi�nas, prof. J. Kubilius, fakulteto sekretor� Genovait� An�yt�-An�ien�. Muzikolog� J�rat� Burkait� ap�velg� visuomenin� veikl�, darb� �Vaidilos� teatre. �Dzinguliukus� skait� architekt� Dainora Juchnevi�i�t�-Vaivadien�. Atsiminimus pasakojo dailinink� Irena �emaityt�-Geniu�ien�, �dukra muzikos mokytoja Pranci�ka Audron� �emaityt�-Agurkien�. Popiet�je dalyvavo liaudi�kos muzikos ansamblio �Kanklelis� daininink�s ir kanklinink�s, vadovaujamos Daivos �i�inskien�s.
Matematiko, pedagogo Prano �emai�io did�ioji gyvenimo dalis susijusi su Vilniumi ir Vilniaus universitetu.
Pr. �emaitis gim� 1905 m. rugs�jo 7(20) d. Sal� dvare Kamaj� vals�. E�er�n� apskr. kume�i� �eimoje.
Pirmojo pasaulinio karo metais jis pateko � Vilni�, kur lietuvi� labdaryb�s organizacij� �elpiamas, mok�si ir baig� gimnazij�. V�liau Vilniaus Stepono Batoro universitete studijavo matematik�. D�l susiklos�iusi� istorini� aplinkybi�, Universiteto baigimo diplom� Pr. �emaitis gavo tik 1940 m. Studijuodamas, 1935�1936 m. m. mok� matematikos Vilniaus Vytauto Did�iojo gimnazijos mokinius.
Tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. buvo pakviestas asistentu � Vilniaus universiteto Fizikos�matematikos fakulteto Astronomijos katedr�. V�liau buvo Matematin�s analiz�s bei Geometrijos ir auk�tosios matematikos katedr� vyr. d�stytojas. Vir� 20 met�, iki i��jimo � pensij�, d�st� auk�t�j� matematik� biologams ir ekonomistams. Su Petru Rum�u pareng� vadov�l� �Trumpas auk�tosios matematikos kursas�(du leidimai).
Pirmais pokario metais d�st� matematik� ir astronomij� Vilniaus universiteto suorganizuotuose Darbinink� ir valstie�i� parengiamuosiuose kursuose, 1946 m. buvo j� direktorius.
Toks buvo darb�taus, reiklaus, s��iningo pedagogo ind�lis ugdant Lietuvos jaunim�.
Lenk� okupacijos metais buvo aktyvus Vilniaus kra�to lietuvi� visuomen�s narys. Ypa� rei�k�si Vilniaus lietuvi� student� s�jungos veikloje. �ios s�jungos dramos sekcijos spektakliuose atsiskleid� Pr. �emai�io artistiniai gabumai.
Drauge su studij� kolegomis Juozu Kanopka, Aldona Liobyte, Maryte Leme�yte, Vladu Jurk�nu ir kitais vaidino tolimiausiuose Vilniaus kra�to kaimuose, skleisdami lietuvi�k� �od�. Vadovaujami mokytojo Antano Krutulio reng� choro koncertus, kuriuose skamb�jo lietuvi�kos dainos. Pr. �emaitis kelis metus buvo Vilniaus �Vaidilos� teatro aktorius. Jo vaidmenys � kunigas Saul�nas P. Vai�i�no dramoje �Sudrumstoji ramyb�, Barani Domoko� L. Fiodoro pjes�je �Brandos atestatas� ir kt. � buvo ne pirmaeiliai, ta�iau ry�k�s.
Vilnie�i� ir koleg� tarpe Pr. �emaitis buvo nepamainomas linksm� kuplet� � �dzinguliuk�� autorius ir skaitovas.
Savo pedagoginiu darbu, visuomenine veikla, vaidyba �Vaidilos� teatre, linksmais �dzinguliukais�, nepaprastai patrauklios dvasios asmenyb� � Pr. �emaitis para�� �simintinus Lietuvos kult�ros istorijos puslapius.
Pr. �emaitis mir� 1972 m. vasario 13 d. Palaidotas Ras� kapin�se.

J�rat� Burokait�, Vita Verikait�, Pranci�ka Audron� �emaityt�Agurkien�

�.m. spalio m�n. 25 d. mir� ilgametis Vilniaus Pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Stasys Grigelionis. Stasys Grigelionis gim� 1931 m. kovo m�n. 25 d. Linkuvos vals�iuje, Ici�n� kaime valstie�i� �eimoje. 1939 m. prad�jo lankyti pradin� mokykl� ir j� baig�s mok�si Pasvalio Krekenavos ir Joni�k�lio gimnazijose. 1950 m. baig�s Joni�k�lio gimnazij� Stasys Grigelionis �stojo � Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto Matematikos specialyb�. 1955 m. fakultet� baig� su pagyrimu ir pagal paskyrim� du metus dirbo Trak� vidurin�je mokykloje matematikos mokytoju. 1957 �1960 m. jis mok�si VU aspirant�roje ir kartu dirbo asistentu Pedagoginio instituto elementarin�s matematikos katedroje. Nuo 1960 m. S.Grigelionis dirbo VPU vyr. d�stytoju Matematin�s analiz�s katedroje. 1973 m. apgyn� fizikos - matematikos moksl� kandidatin� disertacij�. 1975 m. jam suteiktas docento mokslinis vardas. 1984-1991 m. - jis dirbo Matematikos d�stymo metodikos katedros ved�ju, nuo 1991 m. iki 1996 m. - katedros docentu. 1996 m. liepos m�n. i��jo � pensij�. Stasys Grigelionis u� nuo�irdum� ir visokeriop� pagalb� buvo mylimas ir gerbiamas student� ir bendradarbi�. Ypa� daug d�mesio jis skyr� jaunosios kartos matematiniam lavinimui. Nuo pirm�j� Respublikin�s jaun�j� matematik� olimpiados �steigimo met� ilg� laik� jis buvo aktyvus mokini� darb� vertinimo komisijos narys, vadovavo gabi� mokini� matematikos b�reliams, dirbo individualiai su gabiais matematikai mokiniais ir studentais. Docentas para�� vir� 20 mokslini�, matematikos taikymo ir metodini� straipsni�. Dvi mokymo priemones, skirtas studentams (kartu su bendraautoriais). �viesus docento Stasio atminimas i�liks bendradarbi� ir jo mokini� �irdyse.

Bendradarbiai 2005

2005 met� spalio devint�j�, skais�i� rudens dien� grup� matematik� palyd�jo Aleksandr� Baltr�n� � t�vi�k�, � Jurbark�. Senosiose miesto kapin�se jis atgul� poilsio. Bendradarbiai nuo�ird�iai prisimin� jo gyvenimo keli�, papasakojo k� jis nuveik�, kas jis buvo.
O kas gi jis buvo?
Habilituotas matematikos moksl� daktaras, tarnav�s savo mokslui iki paskutin�s dienos, keli� knyg� ir daugelio straipsni� autorius, mok�j�s talentingai ra�yti apie sud�tingus matematikos u�davinius.
Ir tiesiog nuo�irdus, geras �mogus.
Paklaustas, kaip sekasi, ka�kaip graudokai nusi�ypsodavo:
- Nagi, gyvas dar...
Ne visada suvokdavome, kad tai ne �iaip atsakymas...
Imu jo knyg� i� lentynos. Kokia gyva, sklandi kalba! Kitaip susitikti jau nebegal�sime.

Vilius Stak�nas 2005 10 10

2005 met� rugs�jo 30 dienos pavakary VU Matematikos ir informatikos fakulteto Z. �emai�io auditorija buvo pilna sve�i�. Min�jome docento Henriko Jasi�no a�tuoniasde�imties met� sukakt�. Jo gyvenimo reik�m� Lietuvos matematikams ir ne tik jiems galima apib�dinti labai paprastai: jis skatino �mones siekti, augti ir auginti Lietuvos kult�r�, d�iaug�si visais, kuriems sek�si, ir steng�si, kad niekas neb�t� pamir�tas.
Toks jis yra ir �iandien.
Nuo�ird�i� sveikinim� buvo daug. Buvusio fakulteto docento G. �ilinsko �mona, bene vyriausia i� vis� sve�i�, sveikindama Jubiliat� pasak�:
- Mano vyras labai myl�jo savo studentus, bendradarbius, pasakodavo apie juos... Ir a� juos myl�jau. Ir dabar myliu.
�ie savo paprastumu kone didingi �od�iai buvo tikra vakaro puo�mena. Kaip ir virtuozi�kas Petro Geniu�o ir Marijos Geniu�ait�s grojimas.
Ilg� ir �viesi� gyvenimo met� Jums, Jubiliate!

Vilius Stak�nas 2005 10 01