Lietuvos ekonomikos matematiniai modeliai makroekonominiams procesams prognozuoti (santrauka)

�iuo metu, ��engiant � �ini� visuomen�s er�, matematini� modeli� svarba neabejotinai did�ja. Akivaizdu, kad �ie modeliai stimuliuos nauj� po�i�r� � Lietuvos ekonomikos valdym�, didesn� ekonomikos mokslo ir ekonometrijos vaidmen� vyriausyb�s veikloje.

Projekto tikslas - sukurti veikiant� Lietuvos ekonomikos model� ir pateikti piln� makromodeli�, skirt� sprendimams priimti, sistem�. Projekte galima i�skirti du svarbiausius tikslus:

• Pirmasis tikslas - sukurti taikom�j� bendrosios pusiausvyros Lietuvos model� (TBPLM) socialin�s apskaitos matricos (SAM) baz�je ir modeliuoti �vairius ekonomikos ir politikos poveikius (vidinius ir u�sienio, nominalius ir realius), kurie ateityje gal�t� �takoti Lietuvos ekonomik� (pvz.,. m�s� eksporto paklausos u�sienyje poky�ius, mokes�i� politikos pasikeitm� �stojus � ES, didelio masto santaup� atstatym� ir kt.)
• Antrasis tikslas - sukurti daugiasektorin� makroekonometrin� Lietuvos ekonomikos model� (MEM), skirt� trumpalaik�ms prognoz�ms.

Suk�rus modelius, planuojama i�bandyti juos sprend�iant tokias problemas:

1. Mokes�i� politika; tarp kit� problem� ir progresyvini� mokes�i� sistemos �taka Lietuvos ekonomikai.
2. Sprendimai susij� su energetikos sektoriumi, tarp kit� problem� ir Ignalinos atomi-n�s elektrin�s u�darymo pasekm�s.
3. Technologin�s pa�angos �taka nacionalinei ekonomikai.
4. Darbo j�gos migracijos proces� �taka.
5. Galim� vidini� investicij� �taka ekonomikos augimui.
6. ES ekonomin�s politikos �taka Lietuvos ekonomikai (efektyvaus ES strukt�rini� fond� panaudojimo �vertinimas).
7. Kit� Lietuvos integracijos � ES pasekmi� �taka (migracijos analiz� ir jos �taka Lie-tuvos ekonomikai).
8. Socialin�s politikos �taka.
9. Kai kuri� i�orini� faktori� �taka (pasaulio ekonomikos augimas ir prekybini� poky�i� (�ok�) analiz�).

Mes tikim�s, kad galutinis viso projekto rezultatas bus reguliaraus prognozavimo sistemos �diegimas pla�iam ekonomini� �vairi� ekonomikos �ak� kintam�j� elgesiui prognozuoti. Prognozavimo sistema �galins atlikti esamos ekonomikos b�kl�s monitoring�, prognozuoti ir �vertinti pra�jusi� prognozi� tikslum�.

Lietuvai stojant � Europos s�jung� did�ja Ekonomikos modeli� svarba. Naryst� ES rei�kia tiesio-gines u�sienio investicijas, infrastrukt�ros pasikeitimus, prekybos ir pramon�s integracij�. Vy-riausyb� nei�vengiamai tur�s atsi�velgti � darbo j�gos migracij�, nauj� technologij� atsiradim�, mokes�i� ir muit� sistemos pasikeitim�. Vyriausyb� ir kitos ekonominius sprendimus priiman�ios institucijos matematinius ekonomikos modelius gal�s naudoti dvejopai. Pirma, jie gal�s b�ti naudojami, nagrin�jant KAS-JEIGU scenarijus. Tai rei�kia, kad politiniai sprendimai tur�t� b�ti priimami remiantis bendrosios ekonomikos pusiausvyros modeliu (akivaizdu, kad Ma�eiki� naf-tos gamyklos ar Ignalinos elektrin�s �taka yra tiek �vairiapusi�ka, kad be LEMM � j� atsi�velgti b�t� sunku). Antra, reguliariai pateikiamos pagrindini� viso �kio ir atskir� sektori� parametr� prognoz�s yra b�tinos planuojant finansus, vystant regionin� ir promon�s politik�. Tolesnio atski-r� Lietuvos sektori� vystymo vertinimas yra b�tinas, atsi�velgiant � ES strukt�rini� fond� �sisavi-nimo b�tinum�.

�iuo metu Lietuvoje yra gana kompakti�ka grup� �moni� ir institucij�, u�siiman�i� ekonomikos modeliavimu. Valstyb�s ekonomikos pusiausvyros modelis buvo kuriamas Ekonomikos institute ir Lietuvos banke (E.Vilkas, V. Geralavi�ius, R. Tamo�i�nas, R. Kuodis, �. Kalinauskas). Be kit� u�davini�, buvo nagrin�jama Rusijos kriz�s �taka, mokes�i� ir pinig� politika, energetikos sekto-rius. Fragmenti�ki Lietuvos �kio tyrimai buvo atlikti Lietuvos banke (R. Kuodis, R. Karali�nas, I. Vetlov, �. Kalinauskas). Buvo atliekama infliacijos analiz�, tiriami pinig� srautai, ir sudaromos BVP prognoz�s. Kai kurie �kio aspektai buvo modeliuojami Lietuvos statistikos departamente (B. Kaminskien�, V. Klokova), Finas� ministerijoje (R. Kasperavi�ius) ir kitur. Statistikos depar-tamente buvo sukurti regresiniai ARMAX tipo modeliai skirti vartojimo kain� prognozei, o taip pat modeliai BVP komponent�ms prognozuoti. Keletas makroekonometrinio Lietuvos �kio mo-deliavimo darb� buvo atlikti R. Rudzkio kartu su jo studentais (V. Kvedaras, G. Vilutis, �. Kali-nauskas). Svarbi �ios srities studija buvo Lietuvos vyriausyb�s Europos komiteto u�sakyta kieky-bin� Lietuvos �kio prognoz� Lietuvai �stojus � ES. Darbe buvo atlikta Lietuvos �kio makroeko-nometrini� poky�i� vektorin� analiz� (SVAR ir VECM modeliai). R. Rudzkis ir V. Kvedaras taip pat pateik� kai kuri� ekonomikos sektori� indikatori� prognoz�, o taip pat i�nagrin�jo eksporto perspektyvas.

Visos pamin�tos studijos buvo skirtos konkre�i� u�davini� sprendimui.. J� rezultatai, ai�ku, gali b�ti panaudoti kuriant bendrosios pusiausvyros ir makroekonometrin� Lietuvos ekonomikos mo-delius, ta�iau reikia tur�ti galvoje, kad visos �ios studijos buvo atliktos iki 2002 met�, t.y., perei-namosios ekonomikos laikotarpiu.

Kurdami �� makroekonometrin� model� mes remsim�s kit� �ali�, turin�i� pana�ius modelius, pa-tirtimi; be to atsi�velgsime � naujausius matematin�s ekonomikos ir ekonometrikos pasiekimus (pasikeitimo analiz�, kointegravimo teorija ir pan.). Pamin�sime kelis konkre�ius modelius: tai Airijos ekonomikos bendrasis pusiausvyrinis modelis IMAGE, makroekonometrinis Norvegijos ekonomikos modelis MODAG, Suomijos ekonomikos modelis BOF3, makroekonometrinis Dani-jos modelis ADAM, Olandijos modelis EUROMON, Vengrijos ekonomikos bendrasis pusiausvy-rinis modelis HUGE. M�s� Baltijos kaimyn� Estija prie� kelis metus su airi� specialist� pagalba suk�r� savo ekonomikos model� HERMIN HE4. Lenkija turi kelis modelius, tarp j� ilgalaik� model� LAM, kuris buvo pritaikytas kelioms �alims su pereinam�ja ekonomika.

Model� sudarys dvi dalys: taikomasis bendrosios pusiausvyros modelis, skirtas ilgalaik�ms prognoz�ms ir daugiasektorinis makroekonometrinis modelis, skirtas trumpalaik�ms progno-z�ms ir Lietuvos ekonomikos vytymosi analizei.

�iuo metu tarp Lietuvos politik� ir ekonomist� dominuoja dalin�s analiz�s metodas, tod�l smar-kai nuken�ia priimam� ekonomini� sprendim� kokyb�.Tokioje dinami�koje aplinkoje Lietuvos ekonomikos analizei BPM prakti�kai yra vienintel� alternatyva, jeigu tiriame ekonomin�s politi-kos pasekmes ir didelius stukt�rinius poky�ius (pvz., susijusius su naryste ES). Priklausomai nuo dalini� modeliavimo tiksl� bendrosios pusiausvyros modelis apims 12-25 sek-torius, tarp j� 1) �em�s �k�; 2) pramon�; 3) paslaugas; 4) energetik�; 5) statybas; 6) transport�; 7) telekomunikacijas; 8) asmenin� vartojim�; 9) visuomeninius finansus; 10) u�sienio prekyb�.

Makroekonometrin� model� sudarys apie 100-150 lyg�i� ir jis tur�s toki� bendr� blokin� struk-t�r�:

1. Gamyba ir kapitalas;
2. Vidin� paklausa;
3. U�sienio prekyba ir mok�jimo balansas;
4. Kainos;
5. Pajamos ir atlyginimai;
6. U�imtumas ir darbo j�ga;
7. Finansiniai ir turto kintamieji;
8. Mokes�iai ir visuomeninis sektorius.

Ypatingas d�mesys bus skirtas mokes�iams ar finansams, kadangi jie labiausiai domina ekonomi-n�s politikos sprendimus priiman�ias institucijas. Gali b�ti �traukti ir papildomi blokai ; pvz. in-tegracija � EU gali sukelti intensyvesn� emigracijos-imigracijos proces�, ir specialus migracijos modelis bus i�skirtas demografinio bloko sud�tyje. Preliminariai mes laikysim�s pasi�lytosios strukt�ros.

Ekonometrine prasme bus taikoma moderni nestacionari� laiko eilu�i� modeliavimo teorija. Bus tikrinama ar ilgalaik�je priklausomyb�je n�ra kointegruotumo ir, jei reik�s, bus atliekama dina-mini� lyg�i� paklaid� korekcija. Nuo bendro-� atskir� modeliavimo principas bus naudojamas specifikuojant dinamin� modelio dal�, �skaitant ekstensyv� modelio adekvatumo ir kongruenti�-kumo testavim�. Ypatingas d�mesys bus skirtas parametr� stabilumui, kadangi duomenys (ketvir-tiniai duomenys nuo 1995 m) apima nema�ai krizi� ir tai gali sukelti tam tikrus parametr� ar net vis� lyg�i� strukt�rinius poky�ius.

I� kit� laukiam� rezultat� pamin�sime �iuos:

1. I�samus modelio apra�ymas.
2. Programa IBM PC, apimanti bendrosios pusiausvyros model�.
3. Mokslin�s publikacijos.
4. Prane�imai seminaruose ir ekonominio modeliavimo konferencijose
5. Prognozavimo sistemos apra�ymas.