Sidebar

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 12 J Kod380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Studijų administratorė Julija Kod

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Dinamika, sunkus darbas, tobulėjimas!

2. Kur studijavote?

Bakalauro ir magistro studijas baigiau VU Filologijos fakultete.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Studentai gali kreiptis visais klausimais susijusiais su studijų procesu (perlaikymai, įskaitymai, studijų stabdymas, studijų nutraukimas ir t.t.), dėl prašymų pateikimo ir dėl pažymų išdavimo.

Studijų administratorę Juliją Kod galite rasti Naugarduko g. 24, 106 kab.

Tel. (8 5) 219 3055

El. paštas 

Kasmetiniame informatikų konkurse „Bebras“ – virš 40 tūkstančių dalyvių

2019 12 12 Bebras1 380x2502019 m. lapkričio 4–15 d. vyko 16-asis Lietuvos mokinių informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“. Šiemet dvi savaites trukusiame konkurse dalyvavo 43 490 Lietuvos mokyklų moksleivių. 196 mokiniai, užėmę 1–14 vietas, buvo pakviesti į apdovanojimų šventę, kuri surengta lapkričio 23 d. „Litexpo“ rūmuose vykusioje parodoje „Mokykla 2019“.

Šventės dalyvius sveikino Vilniaus universiteto (VU) Plėtros departamento direktorė dr. Aurelija Jakubė, pabrėždama informatikos svarbą šiandienos mokyklose: „„Bebras“ kaip konkursas, kaip judėjimas, kaip iniciatyva yra turbūt vienas iš labiausiai matomų Vilniaus universiteto ambasadorių pasaulyje. Sveikinu visus moksleivius, kurie dalyvavo ir laimėjo šiame konkurse, tėvelius, kurie juos palaikė, mokytojus, kurie juos įkvėpė ir organizavo atlikti užduotis. „Bebro“ uždaviniais skatinamas informatinis mąstymas, viena iš svarbių šiuolaikinių kompetencijų.“ A. Jakubė taip pat džiaugėsi, kad VU kuria nacionalinį STEM centrą su 8 laboratorijomis mokiniams ir mokytojams, tad universitetas rengiasi aktyviai bendradarbiauti su mokyklomis įvairiose mokslo srityse.

Konkurso iniciatorė prof. dr. Valentina Dagienė, bendraudama su mokiniais išsiaiškino, kad vaikai vengia ilgo aprašymo tekstinių klausimų, o labiausiai mėgsta interaktyvius, dinaminius uždavinius. Puikus tokios veiklos pavyzdys buvo renginyje pristatytas robotų-bebrų „Photon“ šeimynos vaidinimas, kuriuos valdė, tekstus ir programas jiems kūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pirmos klasės mokiniai, vadovaujami mokytojos Rūtos Filončikienės.

2019 12 12 Bebras2 380x250„Bebras“ – tai informatikus ir jų idėjas vienijantis renginys, kuriame dalyvauja mokytojai iš visos Lietuvos. Šis konkursas vyksta daugiau nei 60 šalių, tačiau svarbiausia, kad jis prieinamas visiems norintiems mokiniams. „Bebro“ uždaviniai trumpi, tačiau juose slypi galingos idėjos“, – susirinkusiems kalbėjo konkurso sumanytoja V. Dagienė.

Po motyvuojančių ir įkvepiančių sveikinimo žodžių, konkurso laimėtojams įteikti diplomai, pagyrimo raštai, pirmųjų vietų prizininkai buvo apdovanoti specialiai pasiūtomis kelioninėmis pagalvėmis. Suvenyrus šventės dalyviams skyrė Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė, „Alliance for Recruitment“, „Assecco“, „Baltos lankos“ „Visma“. Visiems dalyviams bilietus į parodą dovanojo UAB „Šviesa“, „Bebro“ kalendorius išspausdino nuolatinis rėmėjas UAB „Ciklonas“.

Renginyje taip pat dalyvavo ir moksleivius sveikino Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Vaino Brazdeikis, Vilniaus savivaldybės mero patarėjas Albertas Lakštauskas, konkurso rėmėjų „Šviesa“ direktorė Milda Juonė, „Alliance For Recruitment“ atstovės Indrė Valėnaitė ir Akvilė Driskiūtė. „Bebro“ konkurse dalyvavo 180 nykštukų (1–2 klasės mokiniai), 3528 mažyliai (3–4 klasės), 13482 bičiuliai (5–6 klasės), 9234 draugai (7–8 klasės), 11096 jauniai (9–10 klasės), 3970 kolegų (11–12 klasės).

Vilniaus universitetas išlaiko lyderio pozicijas šalies aukštųjų mokyklų dalykiniame reitinge

2019 12 12 Vilniaus universitetas380x250Naujausiuose Lietuvos universitetų studijų krypčių reitinguose Vilniaus universitetas (VU) – vėl pirmas. Tarp visų Lietuvos universitetų ir jų siūlomų studijų krypčių VU pirmąją vietą užima 28 bakalauro ir 34 magistrantūros studijų kryptyse. Palyginti su ankstesnių metų duomenimis, šiemet VU reitingų lentelėse šoktelėjo ir rezultatus pagerino chemijos, finansų ir ekonomikos bakalauro studijų, socialinio darbo ir visuomenės sveikatos magistrantūros studijų kryptyse.

Pirmoje vietoje, 2019 m. dalykinio reitingo duomenimis, yra genetikos, biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, mikrobiologijos, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, gamtinės geografijos, programų sistemos, teisės, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, finansų, ekonomikos, pedagogikos, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, lingvistikos, filologijos, vertimo bakalauro studijų kryptys.

Magistrantūros studijose VU geriausias genetikos, biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, mikrobiologijos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, medicinos technologijų, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, gamtinės geografijos, informatikos, programų sistemų, informacijos sistemų, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, edukologijos, ekonomikos, finansų, rinkodaros, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, paveldo studijų, lingvistikos, filologijos ir vertimų kryptyse.

Nacionaliniuose dalykiniuose aukštųjų mokyklų reitinguose VU pirmąją poziciją ne vienerius metus išlaiko 25 bakalauro ir 32 magistrantūros studijų srityse. Be to, VU vienintelis vykdo mikrobiologijos, geologijos, žurnalistikos ir kultūros studijų bakalauro programas ir genetikos, mikrobiologijos, archeologijos magistrantūros studijas.

Universitetų pozicija reitinge nustatoma pagal tokius rodiklius kaip mokytis priimtų pirmakursių stojimo balų vidurkis, studijuoti priimtų abiturientų su itin gerais rezultatais (nuo 86 ir daugiau brandos egzamino balų) skaičius, darbdavių nuomonė apie alumnus ir kt. Stojančiųjų vidurkio rodiklis VU yra vienas aukščiausių, lyginant su kitais universitetais.

Pagal šiuos kriterijus universitetams skiriami taškai, o aukščiausią įvertinimą – 100 taškų – VU surinko fizikos, chemijos, filosofijos, regiono studijų ir istorijos bakalauro studijų kryptyse. 100 balų įvertinimu šios pakopos studijų programose, be VU, pasidžiaugti gali tik vienas universitetas ir tik vienoje studijų programoje. Itin gerai įvertintos filologijos pagal kalbą, teisės, komunikacijos, taikomosios matematikos ir molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos studijų kryptys, surinkusios daugiau nei 98 balus.

Reitinguojant magistrantūros studijas buvo atsižvelgiama į darbdavių nuomonę ir moksliškumo rodiklius. Vertinant magistrų parengimą, buvo skaičiuojama, kaip įsidarbino kiekvienos aukštosios mokyklos, kiekvienos magistrantūros studijų krypties absolventai ir kokius atlyginimus jie gauna.

Šiemet į magistrantūros studijų vertinimo rodiklius nebuvo įtrauktas mokslinių publikacijų skaičius.

Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.

Kvietimas dalyvauti Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikime

2019 12 12 ljms logo380x250Gruodžio 27 d. vyks 8-asis Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas. Organizatoriai džiaugiasi, kad Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių ir pranešėjų, o į renginio rėmėjų gretas stoja vis daugiau Lietuvos ir tarptautinių įmonių.

Renginio organizatoriai kasmet randa jaunųjų talentų, kurių darbus ir pasiekimus verta pristatyti platesnei visuomenei. Pranešėjai kasmet nustebina susitikimo dalyvius savo fundamentalių tyrimų ir praktinių taikymų rezultatais.

Kaip teigia Lietuvos Matematikų Susitikimo organizatoriai, „Šiais metais vėl pavyko suburti stiprią plenarinių pranešėjų grupę: teorinę matematiką atstovaus kvantinių grupių algebros, o taikomąją matematiką - diferencialinių lygčių specialistai; apie matematiką autonominių, pačius save-valdančių automobilių kūrime mums papasakos statistinių modelių ekspertas, dirbantis ir su mašininiu mokymusi. Kaip sakoma, teorija be praktikos – sausa, o praktika be teorijos – akla. Mūsų generalinio rėmėjo Danske Bank Group tarptautinio analitikos padalinio atstovas praturtins renginį matematinių modelių taikymų versle iliustracijomis“.

LJMS programa ir pranešėjai

Atkreipiame dėmesį, kad jau paskelbti geriausio 2019 doktoranto straipsnio rinkimai, kurių nugalėtojai bus išrinkti kartu su Lietuvos Matematikų Draugija ir paskelbti per Susitikimo uždarymą. Galima teigti kandidatūras šiam apdovanojimui gauti.

Registracija 

Informacija „Facebook“

LJMS – tai unikali konferencija, kurioje susitinka jaunieji matematikai, siekiantys karjeros universitetuose, institutuose ir industrijoje, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tai puiki proga keistis žiniomis ir patirtimi, ir kartu galimybė sužinoti, kokia matematika yra paklausi už universitetų bei mokyklų sienų.

Autistas Povilas Staniulis savo ateitį sieja su darbu IT saugumo srityje

2019 12 09 P Staniulis380x250Autizmo spektro sutrikimą turintis 31 metų Povilas Staniulis, vaikystėje išgyvenęs didžiulius bendravimo ir orientavimosi erdvėje sunkumus, retai mokyklą lankęs ir iki šiol turintis daug baimių, šiandien rankose laiko Vilniaus universiteto informatikos magistro diplomą. Kai kam toks pasiekimas gali pasirodyti savaime suprantamas, tačiau šiam jaunam vyrui tai – sunkaus darbo ir didelių pastangų pareikalavęs laimėjimas.

Intelektu lenkė bendraamžius

Lentvaryje gyvenantis Povilas nuo mažens smarkiai skyrėsi nuo kitų vaikų. Savo vaiko kitoniškumą mama Daiva pastebėjo, kai Povilui buvo vos dveji, tačiau Aspergerio sindromas (vienas iš autizmo spektro sutrikimų) vaikinui oficialiai buvo diagnozuotas tik sulaukus 16 metų.

Povilo sunkumai prasidėjo jau darželyje. Jame pasilikti sekėsi sunkiai, pirmajame darželyje iš viso nepavyko priprasti, todėl mama turėjo mesti darbą ir būti su vaiku namuose. Po poros metų pabandė dar kartą ir su kitu darželiu pasisekė daug geriau, nes berniukui pavyko priprasti prie auklėtojos, kuri su Povilu taip pat surado kontaktą. Tą laikotarpį vaikinas atsimena su šypsena ir auklėtoją geru žodžiu mini iki šiol.

Kaip sako pats Povilas, nors turėjo daug baimių, buityje nemokėjo to, ką jau darė jo metų vaikai, nebuvo toks savarankiškas kaip jie, mėgo ilgai stebėti, kartoti tuos pačius žodžius, tačiau intelektualiai jis smarkiai lenkė savo bendraamžius. Labai anksti jį pradėjo dominti visai nevaikiški užsiėmimai su elektros instaliacijomis.

„Vaikystėje mama atidavė man balkoną – ten galėjau daryti ką noriu. Buvau gal aštuonerių metų, kai visą balkoną išraizgiau lemputėmis ir jungikliais. Labai patiko lemputės ir ventiliatoriai. Į besisukančius daiktus, slenkantį tekstą galėjau žiūrėti iki begalybės. Tai mėgstu iki šiol“, – sako vaikinas.

10–12 metų jis susidomėjo programavimu, kompiuteriais ir informatika. Gavęs savo pirmąjį kompiuterį ir keletą knygų apie programavimą, ėmė iš jų nurašinėti programas, o vėliau ir savarankiškai programuoti, surinkinėti kompiuterius, remontuoti juos, instaliuoti operacines sistemas.

Mokykla kėlė chaoso jausmą

Kaip sako Povilas, į mokyklą jis ėjo mokytis, o ne gauti pažymių, tačiau viskas jam ten atrodė nestruktūruota, kėlė didelio nerimo jausmą, todėl tą periodą vaikinas prisimena su kartėliu.

„Buvo blogai, labai blogai – atskiri mokytojai, kurie ne visada toleruodavo mano būdą, skirtingi kabinetai, neaiški kabinetų sistema, visiškai nebuvo nuorodų, kur juos rasti, greitai besikeičiančios situacijos, pertraukų triukšmas be jokio ramaus kampo – mano požiūriu buvo visiškas chaosas. Todėl per pertraukas dažnai slėpdavausi po mokyklos laiptais, o vėliau mokykloje pasirodydavau kaip jaunas mėnulis“, – prisimena vaikinas.

Mokykloje jį ne tik nuolat vargino chaosas ir triukšmas, bet ir žeidė mokinių ir net mokytojų patyčios.

Nors mokykloje jis pasirodydavo retai, tačiau valstybinius egzaminus išlaikė labai gerai ir su tais balais įstojo į valstybės finansuojamas informatikos studijas Vilniaus universitete.

„Kadangi informatika domiuosi nuo vaikystės, ypatingų svarstymų, ką studijuoti, nebuvo, jau iki 10 klasės žinojau, ką noriu studijuoti baigęs mokyklą“, – tikina Povilas.

Universitetas buvo atgaiva

Universitete Povilas pajuto kitokią atmosferą, nei buvo pratęs mokykloje. Tokie, atrodytų, paprasti dalykai kaip aiškus auditorijų planas, tolerantiška, netriukšminga aplinka autizmo sutrikimą turinčiam studentui buvo itin svarbūs ir kėlė saugumo jausmą.

Nors jis labai sunkiai orientuodavosi naujoje aplinkoje, tačiau fakultete dėl to problemų nekilo.

„Buvo aiškiai pateiktas patalpų planas, kaip susirasti reikiamą auditoriją ar kabinetą. Tai buvo išsigelbėjimas. Mokykloje to nebuvo, todėl aš amžinai praleisdavau pamokas, nes paprasčiausiai nerasdavau, kuriame kabinete jos vyksta“, – pasakoja Povilas.

Vaikinas prisimena, kad dėl to, jog yra kitoks, iš jo čia niekas nesityčiojo, atvirkščiai – visi stengėsi padėti ir palaikyti. Dauguma fakulteto dėstytojų buvo tolerantiški kitokiems studentams ir atkreipdavo į juos didesnį dėmesį. Kai kurie dėstytojai (bet tikrai ne visi) vertino Povilo nestandartinius, kūrybiškus uždavinių sprendimo būdus ir taip skatino kūrybiškumą ir žinių tobulinimą.

„Todėl universitetas po mokyklos buvo tarsi gryno oro gurkšnis, atgaiva“, – prisimena jis.

Trūko asmeninio kontakto

Universitete vaikinui labai trūko asmeninio kontakto su dėstytojais ir nuolatinės informacijos dėl kursinių ir kitų darbų temų pasirinkimo, kitos bendros studijų informacijos pateikimo asmeniškai. Tokių dalykų bendravimo baimių turintis vaikinas neišdrįsdavo pasiklausti nei dėstytojų, nei grupiokų. Katedros ar fakulteto puslapiuose informacija jam atrodė paini, todėl jis dažnai laiku nepasirinkdavo kursinių darbų, kitų užduočių, temų.

„Aš ir kiti mano tipo žmonės dažniausiai nesame „kurčio telefono“ abonentai, todėl iš kitų studentų informacijos nesusižinome. Mums visa informacija apie paskaitas, įskaitas, paskaitų laiko pasikeitimus galėtų būti pateikiama tiesiogiai, geriausia – asmeniškai (pvz., el. paštu)“, – atkreipia dėmesį buvęs studentas.

Dėl tų pačių priežasčių vaikinui nepavykdavo užmegzti kontakto su dėstytojais ir su jais padiskutuoti mokslo temomis. O viešo kalbėjimo, darbų pristatymo prieš visą auditoriją jis apskritai mirtinai bijojo.

Nori dirbti IT srityje

Baigęs studijas Povilas savo ateitį galvojo sieti su programavimu, net kelerius metus dirbo vienoje įmonėje programuotoju nuotoliniu būdu, buvo gerai vertinamas kaip kvalifikuotas darbuotojas. Tačiau ilgainiui jis pastebėjo, kad daugumai įmonių reikia koduotojų, „suklijuojančių“ projektus iš jau padarytų dalių, o ne programuotojų, kurie kuria kodus patys.

Šiuo metu informatikos magistrantūrą baigęs Povilas daugiausia užsiima įvairia su IT susijusia veikla, toliau savarankiškai studijuoja kompiuterinius tinklus, siekia gauti Cisco CCNA sertifikatą.

„Neseniai dalyvavau „Cybergym“ organizuotuose 3 dienų IT saugumo mokymuose, kurie man labai patiko. Tikrai norėčiau šioje srityje save išbandyti, gal net su ja sieti savo ateitį“, – sako IT specialistas.

Povilo įsitikinimu, įgyvendinti šį norą labiausiai trukdo jo paties baimės pakeisti aplinką ir darbdavių nesupratimas apie jo sutrikimą. Darbo pokalbio metu vaikinas ima jaudintis dėl naujos aplinkos ir nepažįstamų žmonių, todėl jam nepavyksta potencialiam darbdaviui atskleisti savo motyvacijos dirbti pas juos.

Puikiai žinodamas, kokių sunkumų socialiniame gyvenime patiria autistiški žmonės, Povilas juos ragina labiau pasitikėti savimi, savo jėgomis ir norėti daugiau. nei iš jų tikimasi.

„Esate sveiki ir dažnai labai protingi žmonės, kurie tikrai sugeba ne mažiau (o dažnai ir daugiau) nei kiti (neurotipiniai). Taip, kai kas jums sekasi sunkiau nei kitiems, ypač buityje ir socialiniame gyvenime, bet tai tikrai nereiškia, kad dėl to esate prastesni už kitus. Daug dirbant su savimi tikrai galima pasiekti visų savo svajonių išsipildymo“, – drąsina jis.

Kaip šiuolaikinės grafinės plokštės gali pagelbėti moksle?

2019 12 10 Mokymo klase Saltiniuose380x250Kompiuteriai su galingomis grafinėmis plokštėmis dažniausiai naudojami kompiuteriniams žaidimams. Šiuo metu vis dažniau populiarėja jų pritaikymas ir moksle.

Šiuolaikinės grafinės plokštės turi specifinę architektūrą ir yra optimizuotos taip, kad labai greitai būtų galima atlikti matricinius skaičiavimus. Pavyzdžiui, kaip pasakoja MIF IT prodekanas Povilas Treigys, „Sprendžiant lygčių sistemas, jų sprendimą galime suvesti į  matricų aritmetiką ir spręsti tam optimizuotoje aplinkoje – grafinėse plokštėse. Šiandien taip išpopuliarėjusių neuroninių tinklų (ypač giliųjų) matematiniai sprendimo principai buvo žinomi seniai – tai regresija. Problema atsiranda tada, kai regresijos metodus perkėlus į matricinius skaičiavimus turime taikyti didiesiems duomenims (duomenų kiekio, įvairovės ir kt. prasmėmis), juos apdoroti, siekiant išspręsti klasifikavimo, prognozavimo ar kitokius uždavinius. Tipiniu atveju tokių uždavinių, atsižvelgiant į pageidaujamą tikslumą, išspręsti nepavykdavo arba tai būdavo per brangu: jie reikalaudavo daug laiko ir resursų“.

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas įsigijo 10 naujų kompiuterių su šia grafine plokšte. Kaip teigia VU MIF DMSTI direktorius prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, „Įsivertinome šių kompiuterių poreikį ir taip pat buvo žiūrima ir į ateitį – šie kompiuteriai dar ilgai bus modernūs. Jie bus naudojami mokslo tyrimams. Tyrimo rezultatai galėtų būti spausdinami moksliniuose žurnaluose ir tai padidintų mūsų mokslininkų matomumą pasaulyje. Šie kompiuteriai yra išskirtiniai savo architektūra. Modernūs branduolių procesoriai užtikrina skaičiavimų spartą, įskaitant ir lygiagrečiuosius skaičiavimus atskirais branduoliais, o grafinę plokštę galima naudoti ne tik apmokant dirbtinius neuroninius tinklus vaizdų analizės uždaviniams spręsti, bet ir trimatės grafikos modeliams efektyviai kurti bei blokų grandinių technologijoms tirti“, – pasakoja G. Dzemyda.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 09 R Salciune klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Specialistė personalui Ramunė Šalčiūnė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Veržlus, darbštus, inovatyvus.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau socialinius mokslus Vytauto Didžiojo universitete (bakalauro studijos) ir Vilniaus universitete (magistro studijos). Labiausiai studijų laikais man patiko įvairūs psichologijos kursai ir kaip su bendrakursiais juokdavomės iki nukritimo bandydami įvairias gyvenimiškas situacijas interpretuoti pagal išmoktas teorijas – fantazija liejosi laisvai.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Personalo, darbo užmokesčio ir matematikos krypties doktorantūros klausimais.

 

Specialistė personalui Ramunę Šalčiūnę galite rasti Naugarduko g. 24, 224 kab.

Tel. (8 5) 219 3094

El. paštas

Vyriausybei neįgyvendinant pažadų, Vilniaus universitetas stabdo veiklą

2019 12 04 VU sniege380x250Vyriausybei nevykdant pažadų dėl papildomų lėšų skyrimo dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti nuo sausio 1 d., Vilniaus universitetas (VU) skelbia laikinai stabdantis savo veiklą.

Nors Vyriausybė žadėjo ieškoti finansinių išteklių aukštajam mokslui po praėjusią savaitę vykusių protestų, gruodžio 2 d. buvo pasirašyta pakoreguota švietimo ir mokslo darbuotojų kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta, kad dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestis kils iki 10 proc., tačiau tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo 2020 m. sausio. Tai reiškia, kad metinės pajamos dėstytojams ir tyrėjams kiltų iki 3 proc. Likimo valiai paliekamas ir neakademinis personalas, nesprendžiamas mažų studentų skatinamųjų stipendijų dydžių klausimas.

VU rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, nors pastaraisiais metais atlyginimai akademiniams darbuotojams augo, didžiuotis nėra kuo – jie vis dar yra nekonkurencingi, pamirštami neakademiniai darbuotojai, o valstybė nekeičia savo požiūrio į mokslą. Anot rektoriaus, aukštajam mokslui skiriami asignavimai tebesuvokiami kaip išlaidos, nepaisant to, kad jos atsiperka dešimteriopai.

„Leiskite paaiškinti skirtumą – investicijos neša grąžą, didesnę už įdėtą vertę. Vyriausybė, kadaise deklaravusi švietimą pagrindiniu savo programos prioritetu, šiandien jį sistemingai žlugdo. Neneigiame jos indėlio didinant akademinių darbuotojų atlyginimus pastaruosius dvejus su puse metų ir sakome ačiū už tai. Bet mokslas tebėra pacientas, prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Mūsų akademinė bendruomenė yra pervargusi ir pasipiktinusi, todėl mums nelieka nieko kita, kaip tik laikinai stabdyti savo veiklą“, – teigia A. Žukauskas ir priduria, kad VU veikla iš pradžių bus stabdoma dviem dienoms – gruodžio 5 ir 6 d.

VU skelbia, kad vienintelės išimtys bus daromos universitete vyksiančioms tarptautinėms ir nacionalinėms konferencijoms ir išoriniams renginiams, kurių svečiams taip pat bus pristatomi veiklos stabdymo motyvai.

440-ąjį gimtadienį šiemet minintis VU yra viena seniausių ir žymiausių aukštųjų mokyklų Vidurio ir Rytų Europoje, ilgametis valstybės švietimo ir kultūros židinys. Toks veiklos stabdymas pačių universitetų iniciatyva istorijoje yra itin retas reiškinys. Vienas jų įvyko dar XIII a., kai tuometinis popiežius Grigalius IX, siekdamas apsaugoti universitetą nuo pasaulietinės valdžios savivalės, 1231 m. suteikė Paryžiaus universitetui Prancūzijoje teisę nutraukti visas paskaitas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku