Sidebar

Trys MIF dėstytojai – orientavimosi sporto varžybų prizininkai

2019 10 18 Orientavimosi sportas380x250MIF dėstytojai, orientavimosi sporto entuziastai –  prof. habil. dr. Vigirdas Mackevičius, dr. (HP) Julius Žilinskas ir prof. habil. dr. Remigijus Leipus orientavimosi sporto varžybose „Mano Antradieniai ir Ketvirtadieniai 2019“ bendroje įskaitoje tapo prizininkais. J. Žilinskas (3V35 grupė) ir V. Mackevičius (5V35 grupė) tapo grupių nugalėtojais, o R. Leipus (3V35 grupėje) užėmė 3-ąją vietą.

Varžybos vyko Vilniaus apylinkėse visą 2019 m. sezoną – prasidėjo balandžio 2 d. Pasakų parke,  o baigėsi spalio 3 d. Lazdynuose.

Dalyviai rungtyniavo 6 sudėtingumo grupėse. Pirma trasa – ilgiausia ir sudėtingiausia, šešta trasa –trumpiausia ir paprasčiausia.

Kaip pasakoja vienas iš prizininkų, R. Leipus, „OS – labai visapusiškas sportas. Reikia bėgti ilgus nuotolius (5-10 km), taip pat išlaikyti koncentraciją, sekant vietovę ir žemėlapį. Tai puikus poilsis, fizinis krūvis ir atsipalaidavimas nuo įtempto darbo. Visi trys esame orientavimosi sporto entuziastai. Taip susiklostė, kad pradedant Rektoriumi, dauguma VU orientacininkų yra matematikai, informatikai ir fizikai“.

Patvirtinti kandidatai į Vilniaus universiteto Tarybą

2019 10 17 Vilniaus universitetas642x374

Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į VU Tarybą sąrašą. Jame yra 16 vidinių ir 16 išorinių kandidatų – iš jų 9 rinks rinkimų teisę turintys akademiniai darbuotojai, dar 2 nariai skiriami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

VU Tarybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurių veikla liudija, kad jie suvokia VU misiją, puoselėja VU vertybes, yra motyvuoti rūpintis VU veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų Tarybos narių pareigoms vykdyti.

Kandidatų elgesys turi atitikti VU akademinės etikos kodekso normas, jie negali turėti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir būti pripažinti padarę nusikalstamą veiką. Kandidatu taip pat negali būti asmuo, atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba jei nuo atleidimo yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai. Atitiktį šiems keliamiems reikalavimams įvertino VU Senatas ir Centrinė rinkimų komisija.

Teisę rinkti ar būti renkamam pagal atnaujintą ir Senato patvirtintą rinkimų tvarką turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, dirbantis VU pagal neterminuotą darbo sutartį arba ne trumpiau kaip trejus metus ir ne mažiau kaip puse etato.

Tarp šių metų rinkimų naujovių – išskirtinis dėmesys lyčių lygybei. Senato atnaujintoje Tarybos rinkimų tvarkoje įtvirtintas lyčių lygybės principas, kuris turėjo būti užtikrintas jau kandidatų kėlimo etape. Tai reiškia, kad į kiekvieną iš devynių pozicijų kandidatų sąrašas buvo tvirtinamas tik tuomet, jei jame buvo bent viena moteris ir bent vienas vyras.

Patvirtinus kandidatų sąrašą oficialiai prasideda agitacinis laikotarpis, kuris tęsis iki spalio 25 d. Kandidatų debatai pagal atskiras rinkimų sritis numatomi spalio 21 ir 25 d. Tiesiogines debatų transliacijas bus galima stebėti VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos krypties arba technologijos mokslų srities debatai vyks spalio 25 d. 14 val. Naugarduko g. 24, 110 kab. (Chemijos ir geomokslų fakultetas, Fizikinės chemijos auditorija).

Tarybos rinkimai vyks 2019 m. lapkričio 4–5 d. Išankstinis balsavimas numatomas 2019 m. spalio 28–29 d.

Balsavimas Matematikos ir informatikos fakultete vyks nuo 9 iki 16 val:

  • 208 kabinetas, Naugarduko g. 24, Vilnius;
  • 507A kabinetas, Didlaukio g. 47, Vilnius;
  • 207 kabinetas, Akademijos g. 4, Vilnius.

VU Taryba yra vienas iš trijų VU valdymo organų, kuris sprendžia strateginius aukštosios mokyklos veiklos klausimus: tvirtina organizacijos biudžetą ir strategiją, sprendžia dėl universiteto veiklos krypčių, valdomos infrastruktūros, investicijų bei plėtros. Vienas pirmųjų naujosios Tarybos darbų – rektoriaus rinkimai.

Kandidatai į vidinius VU Tarybos narius:

Humanitarinių mokslų sritis

  • Paulius Vaidotas Subačius
  • Rita Šerpytytė
  • Jurgita Verbickienė

Socialinių mokslų sritis

  • ­­­Vytautas Dikčius
  • Rimvydas Skyrius
  • Rūta Žiliukaitė

Medicinos ir sveikatos mokslų sritis

  • Jelena Čelutkienė
  • Eugenijus Lesinskas

Gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos kryptys

  • Saulius Klimašauskas
  • Juozas Rimantas Lazutka
  • Aurelija Žvirblienė

Gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptys arba technologijos mokslų sritis

  • Romas Baronas
  • Valentina Dagienė
  • Mindaugas Mačernis
  • Konstantinas Pileckas
  • Arūnas Ramanavičius

Kandidatai į išorinius VU Tarybos narius:

Humanitarikos, kultūros ir meno sritis

  • Emilija Banionytė
  • Rolandas Barysas
  • Aurelijus Katkevičius
  • Sigitas Narbutas
  • Skaidra Trilupaitytė

Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų sritis

  • ­Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
  • Mykolas Katkus
  • Česlav Okinčic
  • Tomas Palšis
  • Diana Vilytė

Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, sritis

  • Algimantas Blažys
  • Eglė Radzevičienė

Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais, sritis

  • Antanas Marcinonis
  • Jovita Nenortaitė
  • Elena Vengrienė
  • Augustinas Vizbaras

VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka kandidatu įregistruotas Raimundas Balčiūnaitis. Pagal VU Statutą VU SA prezidentas Tarybos nariu skiriamas pagal pareigas. Šiuo metu jas eina Klaudijus Melys.

Su kandidatų motyvacija ir interesų deklaracijomis galite susipažinti čia.

VU dėstytojas, mokslininkas druskininkietis Povilas: Informatikos ir matematikos mokslai ugdo ir analitinį, ir kūrybinį mąstymą

2019 10 16 Povilas Treigys200x300Rugsėjo 18 dieną Druskininkų Ryto gimnazijoje vyko Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaita. Paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai: Druskininkų Ryto gimnazijos absolventas, IT prodekanas – doc. dr. Povilas Treigys ir doc. dr. Jurgita Markevičiūtė. Renginio metu dėstytojai moksleivius supažindino su  šiuolaikiniais iššūkiais – duomenimis, jų gausa ir žmogaus ribotu gebėjimu juos analizuoti. Taip pat pristatė dažnai sutinkamus algoritmus daugiamačių duomenų analizėje bei parodė, kaip tokių duomenų analizė atliekama kompiuteriu.

Povilas Treigys – Druskininkų Ryto gimnazijos ir M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos absolventas, informatikos mokslu susidomėjo dar mokykloje. „1999 m. baigiau Druskininkų Ryto gimnaziją, buvome pirmoji mokyklos gimnazistų laida. Taip pat būdamas 5 klasėje jau turėjau M.K. Čiurlionio muzikos mokyklos baigimo diplomą – baigiau birbynės specialybę. Mokykloje neblogai sekėsi matematika ir informatika. Informatikos egzaminą kartu su dvyliktokais išlaikiau dar būdamas 11 klasėje, o kalbos – nesisekė, ypač lietuvių. Taigi, pasirinkimas buvo aiškus“, – pasakoja Povilas.

Druskininkų Ryto gimnazijos absolventas po mokyklos pasirinko informatikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas VGTU. Vėliau mokslus tęsė jungtinėje VU ir VGTU doktorantūros programoje ir 2010 m. apsigynė informatikos inžinerijos daktaro laipsnį tema „Grafinių oftalmologinių ir termovizinių duomenų analizės metodų kūrimas ir taikymas“.

Kaip informatikos mokslas siejasi ir su medicina, ir su kalba? Šiuo metu Povilas yra ir Vilniaus universiteto mokslininkas, dėstytojas, vadovauja Vaizdų ir signalų analizės mokslinei grupei bei rengia jaunuosius mokslininkus. „Dirbame su skaitmeniniais vaizdais ir garso signalo analize. Analizuojame akies dugno skaitmeninius vaizdus, siekiant automatiškai nustatyti, pavyzdžiui, glaukomos, kataraktos susirgimus. Aktyviai bendradarbiaujame su Vilniaus patologijos centru kurdami histologinių vaizdų analizės sprendimus, siekiant atpažinti vėžines ląsteles, jų struktūras, struktūras klasifikuoti (limfocitai, branduoliai ir kt. struktūros), magnetinio rezonanso vaizdus, siekiant atpažinti prostatos pakitimus. Garso signalo srityje grupės nariai aktyviai dirba su šnekos atpažinimu, sintezavimu ir modeliavimu. Kuriame algoritmus, gebančius atpažinti pašnekovo emociją/nuotaiką iš kalbos. Taip pat garso signalų analizės srityje bendradarbiaujame ir su medikais – yra kuriami algoritmai analizuojantys kalbėtojo šneką, siekiant atpažinti balso stygų infarktą ar kt. pakitimus. Tyrimams naudojame pačius pažangiausius sprendimus, grindžiamus dirbtiniu intelektu: taikome mašininio mokymo metodus, giliuosius neuroninius tinklus“, – savo patirtimi dalinasi mokslininkas.

Povilo interesai ir patirtis dirbant su studentais apima, bet neapsiriboja, tokias dalykais kaip programavimas, duomenų bazės, programų sistemų inžinerija, programų kūrimo procesas, vaizdų analizė ir kt. „Informatikos ir matematikos mokslai leidžia suderinti daug įvairių skirtingų aspektų į vieną visumą, ugdo analitinį ir kūrybinį mąstymą – absolventas geba kurti inovacijas ar sprendimus įvairiose srityse: medicinoje, technikoje, grožio industrijoje, maisto pramonėje ir kt. Matematikos ir informatikos studijos ugdo kūrybiškumą, kurio pagrindu gautus sprendimus absolventas gali pritaikyti kasdieninėje savo veikloje – automatizuojant veiklos procesus ar net kuriant robotus.“

Didžiausi atlyginimai – VU MIF programų sistemų absolventams

2019 10 14 Kodavimas2Matematikos ir informatikos fakultete dėstoma programų sistemų studijų programa sulaukia didelio moksleivių dėmesio. Į šią studijų programą 2019 m. priimta net 116 pirmakursių. Baigę šią programą absolventai gali dirbti įmonėse, kuriančiose programinę įrangą, pvz., informacines sistemas taip pat ir valstybinėse, privačiose įmonėse bei organizacijose, teikiančiose elektronines paslaugas, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse ir kt.

Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimo (STRATA) duomenimis, programų sistemas baigę absolventai uždirba daugiausiai – praėjus metams po studijų gali uždirbti daugiau nei po 1,6 tūkst. eurų.

Programų sistemų studijų programos išskirtinumas – kūrimo procesai. Kaip teigia doc. dr. Kristina Lapin, „Visose informatikos krypties studijų programose yra išmokstama programuoti. Programų sistemų studijų programos specifika tame, kad šios studijos apima visus kūrimo procesus: poreikių analizę, projektavimą, programavimą, testavimą bei šių procesų valdymą. Be to, ugdomos ir tokios kompetencijos kaip gebėjimas dirbti komandoje, sprendimų pristatymas ir argumentavimas, komunikavimas ir bendravimas su kitų specialybių atstovais. Šių gebėjimų ugdymas reikalauja nemažai pastangų, todėl antrame kurse dažnai užduotys atliekamos grupėse. Dirbant grupėje svarbu ne tik laiku ir kokybiškai atlikti užduotis, bet ir mokėti pagrįsti projektinius sprendimus bei pristatyti juos auditorijai. Įgytos žinios padeda programų sistemų absolventams įsilieti į įmonių veiklas ir greičiau kilti karjeros laiptais, ką ir patvirtina STRATA tyrimų duomenys“.

Dar viena studijų programa esanti tarp lyderių – informatika. Baigę šią studijų programą absolventai gali uždirbti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų. Informatikos studijų programa yra universali ir apima abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus, tiek konkretesnes sritis – programavimo kalbas, įvairaus lygmens programinę įrangą bei sistemas. Tai atveria plačias karjeros galimybes darbinantis aukštųjų technologijų sektoriuje.

Susipažinti su STRATA tyrimais galite čia.

Matematikos ir informatikos fakulteto studijų programos čia.

Studentai kviečiami semtis patirties iš mentorių

2019 09 19 VUmentorius380x250Prasidėjus naujiems mokslo metams, Vilniaus universitete (VU) startuoja antrus metus skaičiuojanti Mentorystės veikla. Veikoje dalyvaujantys studentai gali pasirinkti asmeninį mentorių, kuris ne tik patars, kaip įveikti iškilusius iššūkius, bet ir padės ieškoti naujų galimybių ar net įkvėpimo.

„Šioje iniciatyvoje ypač naudinga dalyvauti studentams, kurie siekia platesnės veiklos universitete, ieško atsakymų, ką veiks pabaigę studijas, domisi darbo rinkos teikiamomis galimybėmis. Mentorystė taip pat skirta padėti abejojantiems dėl studijų pasirinkimo ar praradusiems motyvaciją studijuoti. Patyrę, sėkmingai dirbantys ir gebantys įkvėpti patarėjai – mentoriai – padės studentams išsigryninti savo tikslus ir uždavinius. Kai studentas aiškiai suvokia savo tikslus, jam daug lengviau ir geriau sekasi mokytis, jis sėkmingiau baigia studijas, efektyviau panaudoja visą jų laiką“, – pasakoja VU Mentorystės veiklos koordinatorė Inga Dundulytė.

Į Mentorystės veiklą įsitraukę studentai teigia, kad joje dalyvauja tikėdamiesi tobulėti, praturtinti žinias, bendrauti su patyrusiais savo srities žinovais, gauti iš jų praktinių patarimų, pamatyti jų darbo aplinką, iš arčiau susipažinti su pasirinkta profesija.

VU Kauno fakultete audiovizualinį vertimą studijuojanti Neda Pogoželskaitė, dalyvavusi Mentorystės veikloje, džiaugiasi įdomia patirtimi, šiltu ir maloniu bendravimu su mentore dr. Aiste Saiang. „Iš pradžių buvo kiek baisu, jaučiausi pasimetusi ir susikausčiusi, bet laikui bėgant įgavau daugiau drąsos. Išsikeltas tikslas buvo įvykdytas, mentorė padėjo man tapti savanore kino centre ir aš esu dėkinga už šią puikią patirtį“, – teigia N. Pogoželskaitė.

Karolinos Bartoševič, studijuojančios molekulinę biologiją Gyvybės mokslų centre, mentorystės patirtis pranoko visus lūkesčius. Ji dėkinga savo mentorei Agnei Vaitkevičienei už naudingus patarimus, pastabas, suteiktas žinias ir palaikymą. „Mentorė padėjo atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su mano studijomis, supažindino su profesinėmis galimybėmis darbo rinkoje. Po mentorystės paaugau kaip asmenybė, jaučiuosi labiau pasitikinti savimi, drąsi, pilna motyvacijos žingsniuoti toliau ir siekti savo tikslų. Labai norėčiau padėkoti visiems organizatoriams už nuostabią programą“, – sako K. Bartoševič.

Studentų registracija vyksta nuo 2019 m. spalio 1 d. iki lapkričio 5 d. Susidomėjusiems studentams lapkričio 6 d. numatomas Mentorystės pradžios renginys ir dalyvių mokymai. Plačiau apie VU Mentorystę: www.vu.lt/mentoryste. Jeigu turite klausimų apie VU Mentorystę, kviečiame kreiptis į veiklos koordinatorę Ingą Dundulytę el. paštu , tel. (8 5) 236 6010.

Jau ne vienerius metus mentoriais tampa įvairių sričių specialistai iš akademinės ir verslo bendruomenės. Nuolat pildomą jų sąrašą galima rasti čia: www.vu.lt/mentoriai.

VU MIF matematikos uždavinyno autorius „Tikiuosi, kad studentams gali praversti mūsų patirtis“

2019 10 10 matematikos statistikos uzdavinynas380x250Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai – profesorius habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius, profesorius dr. Julius Jonas Kruopis (1941–2018) ir docentė dr. Rūta Levulienė išleido knygą „Matematinės statistikos uždavinynas su sprendimais“.

Priežastys, kodėl buvo išleistas šis uždavinynas, kaip teigia vienas iš uždavinyno autorių profesorius habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius, labai paprastos ir aiškios. „Turint keturių tomų mano ir J. Kruopio Matematinės statistikos vadovėlį, kuriame pateikta labai daug uždavinių, reikėjo parengti ir jų sprendimus. Yra nemažai uždavinių, kuriuos sprendžiant studentams reikia pagalbos“.

Kodėl šis uždavinynas yra svarbus patiems autoriams? „Tai  bus nuolatinis priminimas apie glaudų bendradarbiavimą, draugystę su ilgamečiu Lietuvos statistikos metodų taikymų lyderiu ir puikiu pedagogu Juliumi Kruopiu, kuris jau nebepamatė šios knygos. Tai man reiškia daug. Tikiuosi, kad studentams gali praversti mūsų patirtis“, – pasakoja vienas iš uždavinyno autorių V. Bagdonavičius.

„Matematinės statistikos metodų įsisavinimas yra neįsivaizduojamas, jeigu nebandoma juos pritaikyti sprendžiant įvairaus pobūdžio uždavinius. Kiekvienoje matematinės statistikos knygoje, monografijoje ar vadovėlyje pateikiama daug įvairių pratimų. Priklausomai nuo knygos paskirties, didesnis dėmesys skiriamas statistinių metodų taikymui realiems duomenis analizuoti arba teorinio pobūdžio uždaviniams. Klasikinio tipo vadovėliuose įprastai pateikiami įvairaus sudėtingumo ir tipo uždaviniai, didelis dėmesys skiriamas teorinio pobūdžio pratimams, kuriuos sprendžiant įsigilinama, kaip konstruojami metodai, sukuriamos jų taikymo rekomendacijos. Tik supratus, kaip gaunami matematinės statistikos rezultatai, galima kvalifikuotai interpretuoti konkrečių statistinių duomenų analizės rezultatus ir, susidūrus su nestandartine situacija, sukurti naują arba pakoreguoti esamą sprendimo metodą“, – knygos pratarmėje sako autoriai.

Šiame uždavinyne pateikiami teorinio ir praktinio pobūdžio matematinės statistikos uždaviniai su sprendimais. Jį sudaro trys dalys: parametrinė statistika, tiesiniai modeliai, neparametrine statistika.

Knyga skirta universitetų statistikos ir matematikos studijų krypčių studentams, studijuojantiems matematines statistikos kursą, taip pat ir kitų mokslinių ar praktinių sričių specialistams, taikantiems matematinės statistikos metodus.

Uždavinyną atsiųsti galite čia.

Visus matematikų dėstytojų konspektus bei vadovėlius galite rasti čia.

 

Atidaryta paroda „Matematikai Vilniaus universitete – 445 metai“

2019 10 09 Paroda knyga600x379

Spalio 3 d. VU Baltojoje salėje atidaryta paroda „Matematikai Vilniaus Universitete – 445 metai“. Parodoje demonstruojamos XVII-XIX a. matematikos knygos, žymių universiteto matematikų rankraščiai, fotografijos, apžvelgiama naujųjų laikų matematikos mokslo Vilniaus universitete raida.

Parodos atidarymo metu susirinkusius sveikino MIF dekanas prof. dr. P. Drungilas, knygos „Senojo Vilniaus universiteto matematikos istorija“ autorius dr. B. Riauba ir VU Bibliotekos Informacijos paslaugų direktorė dr. M. Prokopčik.

MIF dekanas kvietė visus pasidžiaugti turimomis knygomis, rankraščiais, fotografijomis. „Noriu pakviesti visus pasidžiaugti tuo, ką mes turime ir pasisemti įkvėpimo, idėjų ir meilės matematikai – vienam iš pagrindinių mokslų“.

Taip pat apie parodą pasakojo VU Bibliotekos Informacijos paslaugų direktorė dr. M. Prokopčik.  „Reikėjo atrinkti tuos dokumentuos, kurie yra patys įdomiausi ir patraukliausi. Tikiuosi, kad galėsite išvysti tokių dokumentų, kurių niekada nematėte ir kuriais galbūt niekada nesinaudojote. Čia rasite knygų su piešiniais ir įvairiomis iliustracijomis. Tai labai nedidelė dalis to, ką mes saugome bibliotekoje“.

Parodos atidarymo dieną buvo demonstruojama viena seniausių, populiariausių mokymo knygų J. Sakrobosko „Sfera“, išleista 1551 m.

Paroda parengta iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių ir Vilniaus universiteto Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikos muziejaus fondų.

Parodos organizatoriai – VU bibliotekos komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė, MIF Informatikos instituto docentas Vilius Stakėnas ir VU MIF Matematikos muziejaus administratorė V. Verikaitė.

Paroda veikia iki spalio 18 d.

Pagal kolegijos Romoje pavyzdį 1570 m. įkurtoje Vilniaus jėzuitų kolegijoje buvo pradėta dėstyti ir matematika. Joje buvo studijuojami Euklido „Elementai“ ir kiti veikalai. Vienas iš jų – veikalas apie sferą (J. Sakrobosko). 1574 m. įsteigta matematikos katedra. Vienas žymiausių profesorių – O. Kriugeris. Jo dėka universitete pradėta dėstyti Koperniko visatos teorija ir Galilėjaus mechanika.

1579 m. įsteigtame VU matematika pradėta dėstyti tik 1585-aisiais, kaip fizikos mokslo dalis. Matematiką dėstė atvykę profesoriai ir VU auklėtiniai: T. Žebrauskas, P. Norvaiša, Z. Revkovskis. VU dėstytas matematikos kursas buvo to paties lygio kaip ir kituose Europos universitetuose. Matematikos reikėjo ir gamtos mokslams, įvairiems praktiniams taikymams.

XX a. VU pradėta skelbti nauja matematika: atsirado mokslinės mokyklos, rengiamos tarptautinės konferencijos, skelbiami straipsniai ir monografijos.

Robotinių procesų automatizavimas Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai

2019 10 07 Robotiniu procesu automatizavimas 2 380x250Keičiantis ir modernėjant technologijoms įmonės Lietuvoje vis dažniau naudoja procesų automatizavimo sprendimus, tokius kaip robotizuotas procesų automatizavimas (RPA), mašininis mokymasis ar dirbtinis intelektas. Vienas didžiausių regione bankų įsidiegęs robotikos sprendimus sutaupo 100 tūkst. valandų. 10-15% žmonių laiko skiriama vystyti naujoms technologijoms.

Kas yra RPA ir kaip tai veikia? Kodėl tai svarbu Lietuvai? Kokias kompetencijas privalo turėti RPA specialistas? Apie tai pasakoja „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) IT prodekanas Povilas Treigys ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) docentas Gintautas Tamulevičius.

RPA – kas tai? Reikšmė ir svarba Lietuvai

Robotinių procesų automatizavimo technologija leidžia automatizuoti įvairius rutininius veiksmus IT sistemose. „Tam naudojama specializuota robotinė programinė įranga, leidžianti sudaryti IT sistemos veiksmų sekas ir automatizuotai vykdyti jas. RPA sprendimai taikomi rutininiams darbams vykdyti: duomenims rinkti, integruoti ir suvesti į formas. Toks procesų automatizavimas leidžia iki keliolikos kartų paspartinti darbus su duomenimis bei padidinti įmonės veiklos efektyvumą. Ateityje galima tikėtis dar didesnio automatizavimo (šiuo metu automatizavimas be žmogaus – neįmanomas), RPA technologijos integracijos su kitomis technologijomis, dirbtiniu intelektu pagrįstų sprendimų. Neabejojama, jog RPA technologija lems vieną didžiausių IT sistemų technologinių pokyčių artimiausiu metu“,– pasakoja Gintautas Tamulevičius.

Gintautui antrina ir MIF IT prodekanas Povilas Treigys – RPA gali pagelbėti žmogui dirbančiam rutininį darbą. „Turime problemą – kaip duomenis iš senos sistemos perkelti į naują sistemą, kaip jas abi integruoti? Dažniausiai tarp dviejų sistemų (senos ir naujos) atsiranda žmogus, kuris ir perkelia duomenis iš vienos sistemos į kitą, toks „robotukas“. Darbo procesas aiškus, aprašytas taisyklėmis, darbuotojui aišku, kokius veiksmus jis turi atlikti ir taip kiekvieną dieną. Akivaizdu, toks rutininis darbas – vargina darbuotojus, mažėja jų motyvacija. Tačiau tobulėjant technologijoms programinės įrangos kūrėjai supranta, kad šiuos, aiškiomis taisyklėmis aprašomus verslo procesus, galima automatizuoti pasiūlant naujo tipo programinę įrangą gebančią valdyti kitą programinę įrangą. Taigi atsiranda galimybė žmogaus rutininį darbą pakeisti programiniu robotu. Šis pakeitimas nereiškia, kad įmonė diegianti RPA sprendimus turi atsisakyti darbuotojų, tikrai ne. Robotus reikia prižiūrėti ir darbuotojai nėra atleidžiami. Darbuotojas, puikiai suprasdamas įmonės veiklą, tikslus bei procesus turi galimybę mokytis ir vėliau programuoti, prižiūrėti robotą bei jo atliekamus procesus.“

Kaip pasakoja „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius M. Katinas, robotinis procesų automatizavimas itin svarbus Lietuvoje esantiems paslaugų centrams. „Tai leidžia pamatyti greitus rezultatus ir sutaupyti darbo valandas. Visos įmonės ieško didesnių galimybių. Automatizavimo bendruomenės kūrimas, talentų ugdymas (procesų automatizavimo srityje) ir paskatos procesų automatizavimui yra kertiniai dalykai, galintys paskatinti įmones diegti intelektualius valdymo sprendimus. Strategiškai žiūrime į automatizaciją – pakilus darbuotojų kvalifikacijai jie ne tik turi galimybę uždirbti daugiau, tačiau ir tampa konkurencingesniais darbo rinkoje.“

RPA specialistas – kokias kompetencijas jis privalo turėti?

„Vis platesnis robotinio proceso automatizavimo sprendimų naudojimas tik dar kartą mus priverčia kalbėti apie tai, kad talento, kurį turi tik vienos srities specialistas, jau nebeužtenka. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didelė dalis darbuotojų, kurie jau dirba įmonėse su rutininiais procesais dažnai patys pritaiko labai paprastus sprendimus, tokius kaip „hot keys“ ir bando automatizuoti tam tikras mažas užduotis. Jie turi procesinį mąstymą ir gana lengvai išmoksta ne tik procesų optimizavimo / inžinerijos pagrindų, tačiau įgyja ir IT pagrindus, išmoksta pritaikyti IT įrankius skirtus procesų automatizavimui. Taip pat darbuotojai, kurie dirba IT srityje, gali tobulinti savo gebėjimus siekiant suprasti verslo procesus. Daug dėmesio tenka skirti darbuotojų supratimo apie automatizavimo procesą didinimui, stereotipų apie „robotukus“ laužymui“, – pasakoja M. Katinas.

Darbuotojai gebantys atlikti robotinių procesų automatizavimą ar intelektualaus procesų automatizavimo užduotis privalo turėti tiek vadybos, procesų valdymo, projektų valdymo kompetencijas tiek ir informacinių technologijų žinias, programavimo įgūdžius. „Šių kompetencijų turinčius specialistus neseniai pradėta ruošti VU MIF Informacinių sistemų inžinerijos programoje, kuri yra orientuota į verslo procesus, duomenų analitiką, programų kūrimą ir technologijų taikymą“, – kalba „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

VU MIF pirmieji šalyje į informacinių sistemų inžinerijos programą įtraukė RPA modulį (studentams šis modulis siūlomas jau nuo 2018 m.) ir dar kartą patvirtino savo, kaip IT technologijų lyderio, statusą tarp universitetų. „Kūrėme programą, kuri būtų naudinga verslui ir Lietuvai. Kalbėjome su verslo atstovais, kurie nurodė, kokių kompetencijų ir darbuotojų jiems reikia. Norint kurti ir valdyti robotą, darbuotojas turi išmanyti verslo proceso modeliavimo aspektus, turėti aiškiai išreikštą loginį mąstymą ir algoritmavimo pagrindus. Taip pat turi mokėti ir programuoti. Dirbame su viena pirmaujančių automatizavimo programinės įrangos vystytojų – BluePrism, kuriuo naudojasi ir antras pagal dydį paslaugų centras Lietuvoje – Western Union, turintis vienus pažangiausių sprendimų. RPA modulis MIF studentams yra siūlomas kaip pasirenkamasis dalykas antrus metus. Kodėl pasirenkamasis? Žiūrėjome, kaip reaguos studentai, o taip pat, dėstytojams, reikia „auginti“ RPA kompetencijas glaudžiai bendradarbiaujant su RPA programinės įrangos tiekėjais“, – teigia P. Treigys.

Buriama RPA bendruomenė

Rugsėjo 19 d. vyko pirmasis RPA bendruomenės susitikimas. „Buriama procesų automatizacijos bendruomenė bei organizuojamas pirmasis tokio tipo paslaugų centrų, diegiančių automatizavimo procesus, bendruomenės susitikimas – viena iš „Investuok Lietuvoje“ iniciatyvų procesų automatizavimo kontekste. Būtent ši iniciatyva neturi precedento kitose šalyse. Kol kas kitur vykdomos tik labai pavienės veiklos ir kompleksinių sprendimų vis dar neieškoma. Tokios bendruomenės sukūrimas, karjeros galimybių išplėtimas, stiprins Lietuvos poziciją kognityvinio procesų automatizavimo bei dirbtinio intelekto srityse“, – pasakoja M. Katinas.

VU MIF atstovai dalyvavo robotinio procesų automatizavimo (RPA) renginyje RPA meetup, kurį organizavo VšĮ Investuok Lietuvoje. „Renginyje verslo atstovai gausiai klausytojų miniai pristatė RPA technologiją, apžvelgė vyraujančias procesų automatizavimo tendencijas ir įvertinto artimiausias RPA technologijos taikymo perspektyvas. Pranešėjai pasidalino Lietuvoje vykdomų RPA projektų patirtimi, pabrėžė jų svarbą šalies technologiniam ir ekonominiam vystymuisi, augančią RPA specialistų paklausą. Susitikimo metu buvo pasakyta mintis, jog Lietuva turi potencialo tapti RPA technologijos lydere“, – dalinasi renginio patirtimi G. Tamulevičius.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku