Rugpjūčio 9–16 d. Taškente, Uzbekistane, vykusioje 38-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje (angl. International Olympiad in Informatics, IOI) Lietuvos komandos pasirodymas buvo sėkmingiausias nuo 2019 m. – mokiniai iškovojo tris bronzos medalius ir vieną pagyrimo raštą. Vienas iš būdų pasiruošti olimpiadai – dalyvavimas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Šeštadieninės informatikos olimpiadininkų mokyklos užsiėmimuose. Registracija į užsiėmimus šiais mokslo metais vyksta iki rugsėjo 30 d.
Lietuvos komanda su prof. dr. Valentina Dagiene (kairėje) ir komandos vadove dr. Jūrate Skūpiene
Olimpiadoje dalyvavo 375 moksleiviai iš 92 šalių. Bronzos medaliais apdovanoti Augustas Kerys (Vilniaus Jėzuitų gimnazija), Faustas Surplys (Vilniaus licėjus) ir Adomas Juodis (Kauno technologijos universiteto gimnazija). Pagyrimo raštą pelnė Robertas Juknevičius (Kauno technologijos universiteto gimnazija).
Augustas Kerys olimpiadai rengėsi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje, Adomą Juodį ruošė mokytojas Kęstutis Simonavičius, o Faustas Surplys pasiruošė savarankiškai. Robertui Juknevičiui pasirengti padėjo mokytoja Kristina Serapinaitė.
Lietuvos komandai vadovavo dr. Jūratė Skūpienė iš Vilniaus universiteto Informatikos instituto ir buvęs olimpiadininkas Aldas Lenkšas, šiuo metu studijuojantis Milano politechnikos universitete. Komandos vadovai pabrėžia, kad tokiam rezultatui pasiekti reikia kelerių metų nuoseklaus mokinių, mokytojų, Šeštadieninės informatikos olimpiadininkų mokyklos ir pasirengimo stovyklų darbo.
„Trys medaliai ir pagyrimo raštas yra labai geras rezultatas“, - sako VU MIF Šeštadieninės informatikos olimpiadininkų mokyklos (VU MIF ŠIOM) dėstytojas Vytautas Strimaitis. – „Ypač džiugu, kad du medalius laimėję mokiniai Faustas ir Adomas patys pernai dėstė ŠIOM ir dalinosi savo patirtimi, tikiuosi, tęs ir kitais mokslo metais, o Augustas čia ir mokėsi – pas tuos pačius Faustą ir Adomą.“
Olimpiadoje mokiniai per dvi dienas sprendė po tris sudėtingus algoritminius uždavinius, pareikalavusius ne tik žinių, bet ir kūrybiško mąstymo. Vieną sudėtingiausių uždavinių – „Magišką miestą“ – iš visų 375 dalyvių pilnai išsprendė tik keturi mokiniai, tarp jų ir Lietuvos atstovas Augustas Kerys.
„Uždavinį galima būtų pavadinti konstrukciniu, jam išspręsti reikėjo turėti stiprią kombinatorinio mąstymo ir konstrukcijų kūrimo intuiciją“, – sako Lietuvos komandos vadovė dr. Jūratė Skūpienė. – „Viena iš temų olimpiadiniuose uždaviuose – grafai. Grafas duodamas kaip pradiniai duomenys, aprašoma, ką reikia atlikti (pavyzdžiui, tam tikru būdu apeiti), dalyviui reikia rasti tinkamą duomenų struktūrą, kurioje išsaugotų duotą grafą, ir rasti efektyvų algoritmą, kuris atliktų užduotį. „Magiškas miestas“ buvo tarsi atvirkštinis uždavinys, todėl neįprastas – buvo duotos grafo savybės, reikėjo sugeneruoti grafą su kuo mažesniu viršūnių skaičiumi.“
Olimpiados metu taip pat vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Olympiads in Informatics“. Jos iniciatorė – Vilniaus universiteto profesorė dr. Valentina Dagienė. Šiemet surengta jau 20-oji konferencija, o jos leidžiamas to paties pavadinimo žurnalas tapo svarbia olimpiadinės informatikos tyrimų platforma.
DI ir informatikos olimpiados
Dr. J. Skūpienės teigimu, dirbtinio intelekto plėtra veikia ir olimpiadas. „Pirmasis iššūkis, su kuriuo susidurta dar praėjusiais metais įvairiose šalyse – sąžiningo varžymosi užtikrinimas. Nuo praėjusių metų tarptautinėse olimpiadose įleidžiant į sprendimų salę dalyviai tikrinami metalo detektoriumi“, – sako Lietuvos komandos vadovė.
Nors viešai prieinamus DI įrankius olimpiadoje naudoti draudžiama, techninis komitetas vertimui siūlo integruotus DI įrankius. Tačiau jų nauda priklauso nuo kalbos – pasak dr. J. Skūpienės, lietuvių, latvių ir kai kurių kitų kalbų vertimus tenka gerokai taisyti, todėl DI darbo beveik nepagreitina – per du vakarus komandos vadovams tenka išversti 29 puslapius užduočių.
Į olimpiados užduotis DI nėra įtraukiamas, tačiau jau kuriasi atskiros DI olimpiados. Informatikės teigimu, jų populiarumas auga. Lietuvoje DI olimpiados rengėjas yra VU Matematikos ir informatikos fakultetas.
VU MIF Šeštadieninė informatikos olimpiadininkų mokykla kviečia
Užsiėmimai norintiems pasirengti tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms olimpiadoms vyksta VU MIF kompiuterių klasėse Vilniuje maždaug du kartus per mėnesį šeštadieniais po 4 valandas. Užsiėmimai nemokami, pradžios laikas derinamas taip, kad spėtų atvykti moksleivės ir moksleiviai iš kitų miestų. Pagrindinis tikslas – susipažinti su algoritmo sąvoka bei svarbiausias algoritmais. Stojantys mokiniai jau turėtų turėti programavimo pagrindus. Užsiėmimų metų naudojama C++ kalba, kitų kalbų mokėjimas taip pat turėtų būti pakankamas.
Į klausimus apie VU MIF Šeštadieninę informatikos olimpiadininkų mokyklą atsako ilgametis jos dėstytojas Vytautas Strimaitis.
Kokiais keliais į VU MIF Šeštadieninę informatikos olimpiadininkų mokyklą patenka moksleiviai? Kokios galimybės tiems, kurie gyvena ne Vilniuje?
Formuojame grupes, jeigu užsiregistravusiųjų per daug ir visų priimti nėra galimybės, organizuojama papildoma atranka. Užsiėmimai vyksta gyvai VU Matematikos ir informatikos fakultete Vilniuje, Šaltinių g., bet joje mokosi ne tik vilniečiai. Keletą metų, iš pradžių – dėl karantino, užsiėmimai vyko ir nuotoliu, tačiau šis metodas nelabai pasiteisino. Turbūt pagrindinė priežastis – dirbant nuotoliu sunku užmegzti ryšį su moksleiviais, todėl grįžome prie gyvų užsiėmimų.
Kuo skiriasi užsiėmimai šeštadieninėje mokykloje nuo įprastų informatikos pamokų?
Pagrindinis skirtumas – dėstomos temos – ŠIOM susitelkiame būtent į tas temas, kurios reikalingos norint išmokti spręsti sunkius olimpiadinius uždavinius, o mokyklos programoje labiau taikomasi į tiesiog programavimo pagrindų ir labai paprastų uždavinių sprendimą, taip pat ir visai ne su programavimu, o su bendru kompiuteriniu raštingumu susijusius dalykus.
Pačių užsiėmimų formatas taip pat gal kiek labiau primena universitetinį mokymo stilių – visiems kartu paaiškinama teorinė dalis, o toliau mokiniai bando spręsti uždavinius savarankiškai, žinoma, su individualia dėstytojų pagalba pagal poreikį.
Kaip atpažįstate moksleivių potencialą?
Iš pradžių, tik susirinkus naujai grupei, tai padaryti būna gana sunku. Tačiau mokslo metų eigoje beveik visuomet atsiranda keli mokiniai, kurie atrodo itin susidomėję uždaviniais ir dėstomomis temomis. Jie įdeda daug savarankiško darbo, išnaudoja dėstytojus siekdami įsisavinti informaciją. Taip laikui bėgant vis gerėja jų programavimo įgūdžiai, jiems pavyksta išspręsti vis sunkesnius uždavinius.
Esu ne kartą turėjęs mokinių, kurie prisijungia vos turėdami programavimo pagrindus (kartais net ir ne C++ kalba, kurią naudojame užsiėmimuose), tad gali atrodyti „silpnesni“ už kai kuriuos kitus mokinius, tačiau mokslo metų eigoje savo darbu sugeba pasiekti itin aukštą lygį.
Apibendrinant – sunku išskirti kokį nors išankstinį „potencialo“ signalą, tačiau kaip ir daugelyje kitų sričių – domėjimasis ir įdėtas darbas padeda pasiekti rezultatų.
Kokių savybių ir įgūdžių reikia, norint sėkmingai dalyvauti tarptautinėse informatikos olimpiadose?
Be minėtų aktyvaus domėjimosi ir darbo dar labai padeda analitinis mąstymas – gebėjimas uždavinį formalizuoti, skaidyti į mažesnes dalis ir jas spręsti pritaikant žinias, įgytas mokslų metu.
Tai iš esmės tie patys įgūdžiai, kurie reikalingi ir kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, matematikoje.
Taip pat gal pridėčiau, kad sprendžiant sunkius uždavinius neretai padeda ir intuicija – kartais sprendimo idėja yra visiškai neakivaizdi, todėl norint iki jos ateiti gali tekti atlikti šiokį tokį „spėjimą“, tarsi nujaučiant, kad tai yra teisinga mąstymo kryptis.
Tai įgūdis, kurį labai sunku pamatuoti ir išsiugdyti – iš patirties sakyčiau, kad vieni turi kiek daugiau natūralaus talento, kiti mažiau, tačiau tą intuiciją taip pat visai įmanoma ugdyti sprendžiant daugybę skirtingų uždavinių.
