Pastarieji metai parodė įspūdingas dirbtinio intelekto (DI) galimybes, išryškėjo ir jo ribos. Kalbos modeliai gali klysti, pateikti nepagrįstą ar neteisingą informaciją, o kai kuriose srityse tokios klaidos gali turėti itin rimtų pasekmių. Būtent dėl to mokslininkai visame pasaulyje kuria naujus metodus, padedančius DI sistemoms samprotauti, pagrįsti savo sprendimus ir tapti kur kas patikimesnėmis.
Apie tai šiomis dienomis diskutuoja žinomi DI tyrėjai iš viso pasaulio, susirinkę į Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją apie išreikštinį dirbtinį intelektą „Declarative AI 2026“. Apie Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) vykstantį renginį, mokslo aktualijas ir Lietuvos DI ekosistemą LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ rubrikoje „Mokslo pusryčiai“ mintimis dalinasi vienas iš konferencijos organizatorių VU MIF Informatikos instituto direktorius Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius.
Kaip paskatinti DI veikti patikimai
Doc. dr. L. Petkevičiaus teigimu, šiandien mokslininkams daugiausiai galvosūkių kelia klausimas, kaip sukurti įrankius, kurie veiktų patikimiau, nei iki šiol.
„Galima pastebėti, kad maždaug prieš metus dirbtinio intelekto įrankiai pradėjo labai sparčiai gerėti – ne tik dėl to, kad patys algoritmai geriau atsakinėja į klausimus, bet ir dėl to, kad jie buvo integruoti į platesnę sistemą. Modelis gauna įrankį pasiieškoti informacijos internete, susirasti papildomą kontekstą, o vėliau – patikrinti, ar jo pateiktas atsakymas yra geras“, – sako mokslininkas.
Pasak DI eksperto, agentinis dirbtinis intelektas grynai informatikos sąvokų erdvė – būsenų mašinos, reikalavimų formulavimas, išvesčių struktūrizavimas, formalizavimas, kaip turėtų atrodyti visas procesas: ką daryti, jei atsakymas nerastas, kaip performuluoti klausimą iš naujo. Būtent toks proceso formalizavimas ir yra išreikštinio DI esmė. Kartu tai yra vienas svarbiausių atvirų mokslo klausimų – kaip formalizuoti dirbtinio intelekto agentų veikimą, kad jais būtų galima pasitikėti.
DI spartina mokslo procesus
Paklaustas, ar apskritai įmanoma apibrėžti šiandienines DI galimybes ir jas prognozuoti, doc. dr. L. Petkevičius pastebi, kad vos ne kasdien susiduriame su DI įrankių pritaikymais vis naujose srityse.
„Ypač didelis proveržis įvyko taikymuose moksle. Jeigu anksčiau norint sukurti matematinį modelį reikėjo visos mokslininkų komandos, tai dabar srities specialistas gali pats greitai atlikti keletą eksperimentų ir pasigeneruoti idėjų tolesniam tyrimui. Taikymo sritys plečiasi itin sparčiai“, – sako VU MIF mokslininkas.
Formalizavimas ir saugumas – šio DI raidos etapo raktažodžiai
Savaitę trunkantis renginys sujungia kelias tarptautines iniciatyvas: „RuleML+RR 2026“ konferenciją, 22-ąją „Reasoning Web“ vasaros mokyklą pirmiausia orientuota į doktorantus, magistrantus, podoktorantūros tyrėjus ir jaunuosius mokslininkus, ir „DecisionCAMP 2026“.
„Galima pasidžiaugti, kad jau penktus metus iš eilės Lietuvoje vyksta tarptautiniu mastu pripažinta mokslinė konferencija dirbtinio intelekto tema“, – sako doc. dr. L. Petkevičius.
Mokslininko teigimu, pagrindiniai diskusijų klausimai – DI sprendimų formalizavimas ir saugumo tematika. „Kadangi dirbtinio intelekto įrankiai yra algoritmai bei matematiniai modeliai, sukurti iš istorinių duomenų, o tuose duomenyse, kaip ir internete apskritai, esama įvairių šališkumų ir netikrų faktų, mokslininkams tenka spręsti, kaip tokias sistemas testuoti ir kaip užtikrinti, kad DI įrankio pateikiamas atsakymas būtų patikimas“, – paaiškina VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto vadovas.
Lietuva – ryški regiono žvaigždė DI srityje
„Jei neskaičiuotume dviejų išskirtinių atvejų – Švedijos DI startuolio „Lovable“ ir Lenkijos startuolio „ElevenLabs“ – Lietuva, o ypač Vilnius, regione išsiskiria itin ryškiai“, – kalbėdamas apie Lietuvos DI ekosistemą bendrame regiono kontekste teigia doc. dr. L. Petkevičius. – „Šiuo metu Lietuvoje jau turime giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuolių, tapusių vienaragiais – tarp jų „Cast AI“ ir „Oxylabs“, o ir kiti vienaragiai toliau sparčiai auga. Stipriai plečiasi ir dirbtinio intelekto bei informatikos specialistų bendruomenė. Tokiu ekosistemos augimu tikrai galima džiaugtis.“
VU Matematikos ir informatikos fakultete dėstantis ir studentų moksliniams darbams vadovaujantis doc. dr. L. Petkevičius atkreipia dėmesį į gana paradoksalią situaciją – dalis moksleivių rinkdamiesi studijas pasiduoda mitui, kad DI mažina IT specialistų poreikį, nors realybė priešinga – specialistų poreikis rinkoje didelis ir augantis, atlyginimai auga, programų sistemų ir informatikos absolventai pastaruosius dešimt metų nuosekliai gauna geriausius atlyginimus vos baigę studijas.
Tarptautinė konferencija subūrė DI tyrėjus iš 22 valstybių ir penkių žemynų. Paklaustas, ką ši konferencija reiškia Lietuvai, doc. dr. L. Petkevičius pabrėžia mokslinės ekosistemos stiprinimo svarbą. „Moksleiviai ir studentai gauna galimybę ateiti savanoriauti ir iš arti pamatyti, kaip organizuojami tarptautiniai mokslo renginiai. Lietuvos mokslininkai gali dalyvauti aukšto lygio konferencijoje nevykdami į užsienį, o į Vilnių atvykę užsienio tyrėjai išsiveža gerus prisiminimus.“
Interviu su doc. dr. Linu Petkevičiumi žiūrėkite LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ (30:20)
2026 08 27
