Sidebar

Biologija šiandien nebėra vien laboratoriniai tyrimai ar mikroskopu stebimos ląstelės, o medicinoje vis didesnę reikšmę įgauna duomenys, algoritmai ir dirbtinis intelektas. Sparčiai augant biologinių duomenų kiekiui, mokslui reikia specialistų, gebančių šiuos duomenis analizuoti, modeliuoti ir pritaikyti sprendžiant sudėtingas sveikatos, farmacijos ar biotechnologijų problemas.

Naujos kartos specialistus rengia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) ir Gamtos mokslų centro (GMC) Bioinformatikos studijų programa. Šiemet pirmą kartą galima rinktis ne tik Bioinformatikos bakalauro, bet ir magistro studijas. 

Kliment Olechnovic

Genetinės sekoskaitos rezultatai, ligų modeliai, vaistų kūrimo procesai ir personalizuotos terapijos vis dažniau gimsta ten, kur susitinka biologija ir informacinės technologijos. Būtent šioje sankirtoje dirba bioinformatikai – specialistai, gebantys suprasti gyvybės mokslus ir valdyti sudėtingus duomenų analizės įrankius. Universitetuose ši kryptis tampa viena perspektyviausių, nes jungia mokslą, technologijas ir praktinį poveikį žmogaus sveikatai.

VU MIF alumnas Kliment Olechnovič buvo tarp pirmųjų studentų, pasirinkusių bioinformatikos studijas tuomet, kai programa tik startavo.

„Esu mokslininkas, dirbu struktūrinės bioinformatikos srityje. VU MIF baigiau bioinformatikos bakalauro studijas, vėliau – informatikos magistrantūrą ir doktorantūrą. Šiuo metu kuriu informatikos metodus biomolekulinių struktūrų analizei“, – pasakoja jis.

Biologija tampa tiksliuoju mokslu

Mokslininko tyrimų sritis jungia dvi disciplinas.

„Bioinformatika yra informatika, papildyta žiniomis ir įgūdžiais, susijusiais su biologija, ypač biologinių duomenų analize. Šiandien biologija tapo tiksliuoju mokslu, kuriam būtini informatikos metodai“, – teigia dr. K. Olechnovič.

Bioinformatikai dažnai dirba tarpdisciplininėse komandose, kuriose reikia ne tik programuoti ar analizuoti duomenis, bet ir suprasti biologijos, biochemijos bei molekulinės biologijos principus.

„Jų užduotis – dalyvauti projektuose ir tyrimuose, kuriuose reikia tiek biologinių žinių, tiek gebėjimo kurti ar taikyti informatikos metodus“, – sako VU MIF alumnas.

Iš auditorijos – į tarptautinius projektus

Dr. K. Olechnovič dalyvavo projektuose kartu su Lietuvos biotechnologijų įmonėmis, o šiuo metu bendradarbiauja su Japonijos biotechnologijų bendrove COGNANO, kuri plėtoja imunologijos technologijas.

Mokslininko teigimu, studijos suteikė tvirtą pagrindą tolimesnei veiklai suteikdamos pamatinių informatikos, biologijos ir biochemijos žinių.

„Taip pat jos sudaro galimybę saugiai eksperimentuoti ir mokytis spręsti problemas dar prieš susiduriant su realių projektų atsakomybe“, – studijas prisimena mokslininkas.

Plačios karjeros galimybės

Dr. K. Olechnovič požiūriu, bioinformatikos absolventų paklausa darbo rinkoje išlieka didelė.

„Bioinformatikų paklausa dvejopa. Jie gali dirbti ir kaip informatikai, tačiau taip pat yra reikalingi darbdaviams, kuriems reikia žmonių, gebančių analizuoti sudėtingus biologinius duomenis ir dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose“, – sako dr. K. Olechnovič.

Bioinformatiko požiūriu, jau dabar pagal savo dydį Lietuva yra stiprus ir besiplečiantis biotechnologijų centras. „Bioinformatika yra viena iš krypčių, kuriose galima pasiekti ypač didelį progresą. Nereikia milžiniškų finansinių investicijų – svarbiausia yra žmonės ir jų kompetencijos“, – pabrėžia mokslininkas.

Patarimas būsimiems studentams

Svarstantiems apie studijų pasirinkimą dr. K. Olechnovič siūlo drąsiai bandyti naujas sritis. 

„Palinkėčiau nebijoti. Nemanau, kad galima ką nors prarasti stojant į bioinformatiką. Net jeigu vėliau paaiškėtų, kad norisi kitos krypties, visada galima persiorientuoti. Bioinformatika suteikia labai platų žinių pagrindą ir gebėjimą prisitaikyti“, – sako mokslininkas.

Ateities medicina prasideda nuo kodo

Kai medicina tampa vis labiau personalizuota, duomenimis grįsta ir technologinė, bioinformatikai tampa vienais svarbiausių šios transformacijos kūrėjų.

Reaguodamas į augantį  specialistų poreikį Vilniaus universitetas žengia dar vieną žingsnį – šalia bakalauro studijų šiemet pradeda veikti ir Bioinformatikos magistrantūros programa, suteiksianti galimybę gilinti žinias vienoje sparčiausiai augančių tarpdisciplininių sričių.

Bioinformatika, BA 

Bioinformatika, MA 

2026 06 26

 

Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų tinkamai, suasmenintų turinį bei skelbimus, teiktų socialinės medijos funkcijas ir analizuotų srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine, su savo socialinės medijos, reklamavimo ir analizės partneriais. Privatumo politika