Infliacija, palūkanų normų svyravimai, geopolitiniai konfliktai, rinkų kritimai ir verslo neapibrėžtumas – šiuolaikinė ekonomika vis dažniau primena nuolat kintančią sistemą, kurioje stabilumas tampa viena didžiausių vertybių. Tačiau už finansinių sprendimų, draudimo sistemų ir rizikos vertinimo stovi specialistai, kurių darbas dažnai lieka nematomas visuomenei – matematikai, aktuarai ir finansų analitikai.
Būtent jie modeliuoja galimus krizės scenarijus, vertina nuostolių tikimybes, prognozuoja rinkų elgseną ir padeda institucijoms priimti duomenimis grįstus sprendimus. Universitetuose šios kompetencijos ugdomos finansų ir draudimo matematikos, verslo analitikos bei matematikos studijų kryptyse.
VU MIF docentas, Finansų ir draudimo matematikos studijų programos jungtinio komiteto pirmininkas Martynas Manstavičius pabrėžia, kad finansų ir draudimo matematika nuo tradicinių ekonomikos studijų pirmiausia skiriasi stipriu matematiniu pagrindu.
VU MIF doc. dr. Martynas Manstavičius
„Mes daugiau akcentuojame matematinę pusę ir teorines modelių savybes. Siekiame parengti matematinį mąstymą įgijusius absolventus, kurie gebėtų vertinti finansinius ir draudimo reiškinius, įkainoti vertybinius popierius, apskaičiuoti draudimo polisų kainas ir valdyti riziką“, – sako M. Manstavičius.
Kaip modeliuojama krizė?
Ekspertai pabrėžia, kad krizės nėra spėjamos iš nuojautos – jos analizuojamos remiantis duomenimis, scenarijais, statistika ir matematiniu modeliavimu. Skirtingose srityse tam pasitelkiami finansų rinkų rodikliai, vartotojų elgsenos duomenys, draudimo statistika ar verslo veiklos rezultatai.
„Modeliavimas gali prasidėti nuo duomenų analizės arba nuo matematinio modelio kūrimo. Vertinama, kokie kintamieji svarbiausi, kokie ryšiai tarp jų, kaip įvertinti modelio parametrus. Vėliau modeliai pritaikomi duomenims ir naudojami prognozuoti arba ieškoti būdų, kaip sumažinti galimų krizių poveikį“, – pasakoja M. Manstavičius.
Pasak specialistų, matematika negali tiksliai nuspėti ateities, tačiau ji gali padėti laiku pastebėti nestabilumo ženklus ir priimti pagrįstus sprendimus.
„Matematika negali prognozuoti tobulai, tačiau ji leidžia numatyti silpniausias vietas, pasirengti galimiems scenarijams ir įvertinti rizikas. Svarbu ruoštis blogiausiam, tikintis, kad sukaupta apsauga padės išvengti didžiausių nuostolių“, – sako jis.
Nematomi, bet būtini – kas yra aktuarai?
Universitete siūlomos matematikos, finansų modeliavimo ir verslo analitikos kryptys skirtingos savo taikymu, tačiau jas jungia bendras pagrindas – loginis mąstymas, darbas su duomenimis ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas.
Vieni svarbiausių šios srities specialistų – aktuarai, dažnai vadinami nematomais finansų sistemos architektais.
„Aktuarai geba atpažinti tai, kas slypi duomenyse. Jie padeda draudimo bendrovėms užtikrinti veiklos tvarumą, vertina rizikas, analizuoja gyvenimo trukmės pokyčius, prisideda prie pensijų sistemų stabilumo ir padeda priimti ilgalaikius finansinius sprendimus“, – pasakoja M. Manstavičius.
Jų atliekami skaičiavimai padeda nustatyti draudimo įmokas, vertinti ilgalaikes rizikas ir užtikrinti finansinį draudimo bei pensijų sistemų stabilumą. Todėl rinkoje vis svarbesni tampa specialistai, gebantys dirbti su neapibrėžtumu.
Universitetuose studentai dirba ne tik su teoriniais modeliais, bet ir su realiais duomenimis bei praktinėmis užduotimis. Teorija nuolat siejama su praktika – nuo finansų rinkų analizės iki duomenimis grįstų verslo sprendimų ar sudėtingų matematinių uždavinių sprendimo.
Studijos: teorija susitinka su praktika
Pasak M. Manstavičiaus, studijose matematinis modeliavimas tampa vis svarbesnis aukštesniuose kursuose.
„Pirmieji studijų metai skirti pagrindams ir įrankiams įgyti, o trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais daug daugiau dėmesio skiriama taikymams ir tikimybiniams metodams įvairiose srityse“, – teigia jis.
Studentai mokosi dirbti su statistikos paketais, programavimo kalbomis, duomenų vizualizacijos įrankiais ir modeliavimo sistemomis. Baigę studijas absolventai dažniausiai renkasi karjerą bankuose, draudimo bendrovėse, investicijų įmonėse, konsultacijose, technologijų sektoriuje ar duomenų analitikos srityje.
„Studentai dirba su realiais duomenimis. Šiais laikais jų yra labai daug, todėl reikia ne tik mokėti juos analizuoti, bet ir turėti informatikos žinių, kad duomenys būtų tinkamai apdoroti ir paruošti matematiniams modeliams taikyti“, – sako M. Manstavičius.
Matematika dirba kasdien
Baigę studijas absolventai renkasi įvairias karjeros kryptis – nuo bankų ir draudimo bendrovių iki audito, technologijų ar investicijų sektoriaus.
„Ten, kur reikalingas loginis, kritinis ir analitinis mąstymas, mūsų absolventai randa savo vietą. Jie dirba bankuose, draudimo bendrovėse, fonduose, audito įmonėse, technologijų sektoriuje ir kitose organizacijose“, – pasakoja M. Manstavičius.
Pasak jo, studijų metu ugdomas loginis ir kritinis mąstymas praverčia įvairiose profesinėse srityse.
Matematika tiems, kurie mėgsta spręsti problemas
Paklaustas, kam labiausiai tinka ši studijų kryptis, M. Manstavičius pabrėžia, kad svarbiausia ne nepaprasti gabumai, o smalsumas.
„Reikia noro gilintis į matematiką, spręsti uždavinius ir nebijoti iššūkių. Daug ko dar nežinome, daug ką reikia išmokti. Jei tai ne gąsdina, o skatina domėtis ir ieškoti naujų sprendimų, ši kryptis gali būti labai įdomi“, – sako jis.
Augant ekonominiam ir technologiniam neapibrėžtumui, specialistų, gebančių vertinti rizikas, modeliuoti scenarijus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, poreikis tik didėja. Nors jų darbas dažnai lieka nematomas, būtent jie prisideda prie stabilesnės finansų sistemos kūrimo.
2026 06 22