Sveikiname naująją technologijos mokslų srities informatikos inžinerijos mokslų krypties daktarę Vaidą Masiulionytę-Dagienę, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) sėkmingai apgynusią disertaciją „Informatinio mąstymo automatizuoto vertinimo modeliavimas“ (angl. Modelling of Computational Thinking Automated Assessment).
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): disertacijos gynimo tarybos narys prof. dr. Tomas Blažauskas, disertacijos gynimo tarybos pirmininkas
prof. dr. Julius Žilinskas, dr. Vaida Masiulionytė-Dagienė, mokslinė vadovė doc. dr. Tatjana Jevsikova, disertacijos gynimo tarybos nariai
dr. Anita Juškevičienė, akad. prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, prof. dr. Mart Laanpere. Gintauto Tamulevičiaus nuotr.
Disertacijoje autorė nagrinėja automatizuotus informatinio mąstymo vertinimo metodus, paremtus interaktyvių užduočių sprendimo užduočių analize.
Nuo atsakymo vertinimo prie mąstymo analizės
Pasak dr. V. Masiulionytės-Dagienės, automatiškai vertinamos užduotys ir testai – vis dažnesni. Automatinis vertinimas – dalinis ar pilnas – naudojamas nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP) bei valstybinio brandos egzamino pirmojoje dalyje.
„Tokios sistemos leidžia greitai įvertinti didelius mokinių srautus, tačiau dažniausiai neatskleidžia, kaip mokinys mąstė ir kokiu keliu pasiekė rezultatą. Tokie patikrinimo rezultatai ne visada būna objektyvūs“, – sako mokslininkė.
Analizuojant sprendimo eigą galima geriau suprasti, kurioje vietoje moksleiviams kilo sunkumų, kokių gebėjimų trūksta ir kokio pobūdžio pagalba būtų naudingiausia.
Svarbus ne tik rezultatas, bet ir kelias
Naudodama tarptautinio konkurso „Bebras“ interaktyviose užduotyse surenkamus duomenis apie visą sprendimo procesą mokslininkė tyrė, kaip mokinių elgsenos modeliai – paspaudimų sekos, sprendimo trukmė ir kiti veiklos rodikliai – atspindi skirtingas mąstymo bei problemų sprendimo strategijas ir gali būti naudojami sprendimo proceso vertinimui.
Tyrimas parodė, kad mokinių sprendimo būdus galima suskirstyti į prasmingas kategorijas, atspindinčias skirtingus loginius požiūrius į tas pačias užduotis.
Disertacijoje pasiūlyta vieninga sistema, leidžianti šias strategijas klasifikuoti automatiškai ir suteikti pedagogams daugiau informacijos apie mokinių mąstymo procesus. Taikyti mašininio mokymosi metodai – klasterizavimas ir neuroniniais tinklais grįstas klasifikavimas – padėjo nustatyti skirtingus elgsenos modelius.
„Tyrimas parodė, kad mokiniai tą patį rezultatą gali pasiekti skirtingais būdais, o neteisingas atsakymas nebūtinai reiškia, kad mokinys nesuprato užduoties“, – sako dr. V. Masiulionytė-Dagienė.
Netikėtumas
Vienas mokslininkei netikėtų tyrimo rezultatų susijęs su mokiniais, kurie atlieka daug veiksmų spręsdami uždavinį, tačiau jų veiksmuose nepavyksta atpažinti jokios nuoseklios strategijos.
„Panašu, kad veiksmai buvo atliekami gana atsitiktinai, tačiau galiausiai vis tiek buvo gaunamas teisingas atsakymas“, – pasakoja dr. V. Masiulionytė-Dagienė.
Mokslininkės požiūriu, būtų įdomu išsamiau ištirti tokius atvejus ir išsiaiškinti, ar tai atsitiktinės sėkmės pavyzdžiai, ar galima būtų įžvelgti tam tikrą mąstymo modelį.
Kaip procesų vertinimas galėtų keisti mokymąsi
Pasak mokslininkės, proceso vertinimas tyrime buvo skirtas informatinio mąstymo ugdymui, tačiau panaši logika galioja ir kitose srityse, kur reikšmingas ne tik galutinis rezultatas, bet ir tai, kaip jo siekiama: „Pavyzdžiui, sporte svarbus ne tik pasiektas rezultatas, bet ir treniravimosi būdas, nes netinkami įpročiai ilgainiui gali trukdyti tobulėti ar didinti traumų riziką.“
Dr. V. Masiulionytės-Dagienės teigimu, pagrindinis sprendimo proceso vertinimo tikslas – suteikti mokytojams daugiau informacijos apie mokinių mąstymą ir sudaryti galimybes teikti tikslesnį grįžtamąjį ryšį, padėti pasirinkti efektyvesnius sprendimo metodus, aptarti alternatyvius variantus ir atkreipti dėmesį į svarbiausius principus.
Tokiu būdu vertinimas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir priemone ugdyti informatinį, loginį bei kritinį mąstymą.
Disertacija rengta 2021 – 2025 metais Vilniaus universitete.
Mokslinė vadovė – doc. dr. Tatjana Jevsikova (VU)
Disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Julius Žilinskas – tarybos pirmininkas (VU)
prof. dr. Tomas Blažauskas (KTU)
akademikas prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda (VU)
dr. Anita Juškevičienė (VU)
prof. dr. Mart Laanpere (Talino universitetas, Estija)
2026-06-19