Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto (VU MIF II) Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros vedėja doc. dr. Agnė Brilingaitė ragina atsargiau dalintis informacija apie save internete ir nepamiršti saugios skaitmeninės praktikos principų. Apie naujus asmeninės informacijos apsaugos iššūkius mokslininkė kalbėjo LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ rubrikoje „Mokslo pusryčiai“.
Doc. dr. Agnė Brilingaitė
Kibernetinės saugos srityje dirbančios mokslininkės teigimu, sukčiai nuolatos taikosi prie žmonių įpročių. Anksčiau įtartinos nuorodos ir prisegtukai dažniausiai būdavo siunčiami el. laiškuose, o dabar vis dažniau jie žmones pasiekia socialinių tinklų žinutėse ir gali atrodyti taip, lyg juos siųstų socialinį tinklą valdanti įmonė.
Užgrobta paskyra gali tapti priemone į sukčių tinklą vilioti kitus
Doc. dr. Agnės Brilingaitės teigimu, atidarius prisegtuką gali būti aktyvuojama kenkėjiška programinė įranga, renkanti informaciją apie naudotojo įrenginį, paskyrą ar kitus asmeninius duomenis. Užgrobtos paskyros ir surinkti duomenys gali tapti įrankiu tolesnėms atakoms prieš kitus žmones, taip pat praversti tiems, kas planuoja tikslingas platesnio poveikio kibernetines atakas.
„Mūsų paskyrose yra daug ir neviešos informacijos. Yra suinteresuotų grupių, kurios renka įvairią informaciją apie žmones, sukomplektuoja ją ir gali paskui parduoti tamsiajame internete (angl. – dark web, interneto dalis, kuriai pasiekti reikalinga speciali įranga ir kurioje vyksta nelegali prekyba vogtais duomenimis)“, – sako doc. dr. A. Brilingaitė.
Mokslininkės teigimu, dideli perimtų duomenų kiekiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto modelių apmokymui, taip pat profiliavimui – kai tam tikrus interesus turintys žmonės grupuojami ir į kibernetinius spąstus viliojami specialiai parengtais jų interesus atitinkančiais pranešimais: „Žmogus turi jausmus, pomėgius, silpnybes. Per socialinės inžinerijos atakas galima įvilioti žmones pagal jų pomėgius ar jausmus. Pavyzdžiui, jeigu kas nors domisi manga, japoniška animacija, komiksais, galima pabandyti pasiekti tokią grupę“.
Reguliarus skaitmeninio gyvenimo auditas
Kalbėdama apie duomenis, nutekintus iš Registrų centro – vardus, pavardes, asmens kodus, gimimo datas, informaciją apie nekilnojamąjį turtą, – mokslininkė primena, kad nutekintus duomenis sujungus su viešai socialiniuose tinkluose prieinama informacija apie žmones pažeidžiamumas gali didėti.
„Kartais atskiri duomenys atrodo lyg ir prasmės neturi, bet kai sudedame į vieną vaizdą, jie gali būti labai prasmingi“, – sako doc. dr. A. Brilingaitė.
Mokslininkė ragina žmones reguliariai peržiūrėti ir ištrinti nebenaudojamas internetines paskyras – kartais internetinės parduotuvės prašo jas susikurti net perkant vieną kartą. Kitas VU MIF doc. dr. A Brilingaitės patarimas – atsakingiau vertinti informaciją, kuria dalijamasi socialiniuose tinkluose: „Jeigu nenorime, kad fiziškai informacija būtų prieinama visiems aplink, tai kodėl mielai atiduodame informaciją į socialinius tinklus, kur tiek daug yra mūsų informacijos žiūrovų arba skaitytojų?“
Pokalbis LRT.LT laidoje „Labas rytas, Lietuva“
2026-06-03