Sidebar

Lietuvos mokslų akademijoje septintą kartą susirinkę studentai įrodė, kad jų tyrimai gali varžytis su brandžiais moksliniais darbais, ir kad informatikos žinios šiandien taikomos kur kas plačiau, nei gali atrodyti.

picture1231231231200

Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos erdvėje, gegužės 6 d. vyko jau 7-oji konferencija „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai". Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (VU MIF DMSTI) ir Lietuvos mokslų akademija.

Konferencijoje savo tyrimus pristatė ne tik Lietuvos universitetų studentai, bet ir studijuojantys ar studijavę užsienio aukštosiose mokyklose.

Informatikos ir IT studijas baigusiųjų reikia visur

Konferenciją atidariusio Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus teigimu, informatikos ir IT specialistų poreikis auga ne tik technologijų sektoriuje, bet ir medicinoje, humanitariniuose moksluose, versle, gynyboje, viešajame valdyme, namų ūkyje. „Jūsų šiandien reikia visose srityse", – sakė akademikas, kreipdamasis į salėje susirinkusius studentus.

Tai ne tik padrąsinimo žodžiai – tai tikrovė, kurią atspindi konferencijos pranešimų įvairovė. Studentai šiemet pristatė tyrimus įvairiausiomis temomis – nuo dirbtinio intelekto, natūralios kalbos apdorojimo, medicininių vaizdų analizės, gyvosios gamtos tyrimų, iki finansinių duomenų modeliavimo ir kenksmingos įrangos aptikimo neuroninių tinklų modeliuose.

Studentų darbai – rimti ir naudingi

Akademikė prof. dr. Olga Kurasova iš VU MIF DMSTI pastebi ryškią tendenciją: konferencijos mastas ir turinio brandumas kasmet auga. „Studentų darbai tampa tikrai labai rimti ir gali konkuruoti su rimtais moksliniais darbais", – sako akademikė.

Studentams neužtenka vien teorinių modelių – jie siekia būti naudingi. Pranešimuose iš medicinos srities, kibernetinio saugumo, finansų bei kitų gyvenimo sričių atsispindi noras pritaikyti žinias ten, kur jų labiausiai reikia, spręsti realias problemas.

Andrius Lukas Maslovas (VU Matematikos ir informatikos fakultetas) savo tyrimu „Sustiprinto mokymosi modelio jautrumo parametrams ir stabilumo tyrimas: PECS kortelių atvejis“ siekia padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Arnas Stučinskas (VU Medicinos fakultetas) sistemiškai peržvelgė daugiau nei šimtą tūkstančių su ilgaamžiškumu susijusių tyrimų ir tikisi, kad jo darbas padės žmonėms apsisaugoti nuo išpūstų, mokslo tyrimais neparemtų pažadų, kuriais viešojoje erdvėje kartais švaistosi nuomonės formuotojai ir medžiagų, kurios, esą, garantuoja ilgaamžiškumą, pardavėjai („Mapping Claims to Evidence in Aging Research: An Automated NLP Pipeline for QualityGraded Literature Synthesis“). Neringa Lukoševičiūtė (VU MIF) pristatė savo tyrimą „S&P 500 įtraukimų poveikis akcijų kainoms“, aktualų investuojantiems. 

Tai tik keletas iš daugiau nei 30 tyrimų, kuriuos konferencijoje pristatė studentai, atstovaujantys šešioms aukštosioms mokykloms. Konferencijoje vyko dvi žodinių pranešimų ir dvi stendinių pranešimų sesijos.  Konferencijos straipsnių rinkinio apimtis – daugiau nei 300 puslapių.

Akad. prof. dr. O. Kurasova pabrėžia, kad studentams šiandien nepakanka gilintis tik į siaurą savo sritį – būtina suprasti ir kontekstą, kuriame technologijos bus taikomos: „Reikia plataus žinių lauko ir įsigilinimo į kitas, net labai nišines, mokslo sritis, kuriose informacinių technologijų taikymo ir jų kaip profesionalų poreikis auga."

Kviestinį pranešimą konferencijoje skaitė VU MIF profesorė dr. Gražina Korvel, didžiojo lietuvių kalbos garsyno LIEPA-3 vadovė. Profesorės darbai ir pranešimo tema – „Lietuvių kalba šnekos technologijose: dabartis ir ateities kryptys" – yra pavyzdys, kaip informatika šiandien tarnauja lietuvių kalbos išsaugojimui skaitmeninėje erdvėje.

Proveržio laukimas

VU MIF DMSTI Kognityvinių skaičiavimų grupės vadovas akademikas prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda džiaugiasi į konferenciją susirinkusiais studentais ir jų darbais, tikisi juos pamatyti doktorantūroje, ir yra linkęs žvelgti toliau – į proveržį, kurio Lietuvos mokslas dar laukia.

Akademikas pripažįsta, kad konferencijoje atsispindi dominuojančios tendencijos: išaugęs susidomėjimas dirbtiniu intelektu, gilaus mokymosi neuroniniais tinklais, duomenų tyryba, mašininiu mokymusi. Tačiau šis vaizdas jo netenkina: „Dauguma pranešimų truputį panašūs – yra duomenys, yra metodai, pritaikome ir gauname rezultatą. Kvalifikacijai kelti tai labai geras dalykas, bet aš vis svajoju apie naują proveržį Lietuvos moksle, kad ir dirbtinio intelekto srityje."

Akademikas tikisi, kad proveržis neišvengiamas: „Jis turi įvykti. Dabar mes kaupiame, kaupiame tą patirtį, kiekybė kada nors pereis į kokybę." Akad. prof. habil. dr. G. Dzemyda primena, kad informatikos mokslas yra platesnis nei vien dirbtinis intelektas: programų sistemos, optimizavimas, modeliavimas – sritys, kurios negali likti nuošalyje. „DI sprendimai gali padėti spręsti tuos uždavinius, bet, kita vertus, matematinių formuluočių, matematinių sprendimų ir matematinių modelių ieškojimų negalima atmesti, negalima „uždaryti" šitų temų. Nes tada visi tampame šabloniški, o grožis, kuris paslėptas tose temose, nepasakyčiau, kad atmetamas, bet nukeliamas į ateitį, nes tų temų vystymas yra neišvengiamas", – sako akademikas.

Kita stotelė – doktorantūra

Konferencija magistrantams – tai ne tik galimybė viešai pristatyti savo tyrimus Lietuvos mokslų akademijos erdvėje, bet ir patirtis, kuri formuoja mokslininko tapatybę. Mokslinėje aplinkoje studentai gali kalbėti atidžiai, bet reikliai auditorijai, sulaukti kritinių klausimų iš kolegų ir patyrusių mokslininkų, pasitikrinti savo metodus ir įžvalgas.

Greta studentų žodinių ir stendinių pranešimų dalyviai galėjo susipažinti ir su doktorantūros studijų galimybėmis VU MIF informatikos bei informatikos inžinerijos mokslų kryptyse. Jas ir mokslines veiklas pristatė akademikė prof. dr. O. Kurasova (VU MIF DMSTI) ir VU MIF Informatikos instituto (VU MIF II) direktorius doc. dr. Linas Petkevičius.

Kasmet augantis dalyvių skaičius ir vis platesnis temų spektras rodo, kad ši konferencija tapo svarbia Lietuvos akademinės informatikų ir skaitmeninių technologijų ekspertų bendruomenės tradicija – erdve, kurioje jaunieji tyrėjai paskatinami eiti toliau.

Konferencijos akimirkos VU MIF Youtube

Konferencijos „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“ darbai 

(Slinkite į šoną norėdami pamatyti daugiau nuotraukų / Scroll to see more)

2026 05 08

 

 

 

 

Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų tinkamai, suasmenintų turinį bei skelbimus, teiktų socialinės medijos funkcijas ir analizuotų srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine, su savo socialinės medijos, reklamavimo ir analizės partneriais. Privatumo politika