Vilniaus universiteto studentai kasmet pasinaudoja galimybe atlikti praktiką vienoje prestižiškiausių mokslo institucijų pasaulyje – CERN. Praktika leidžia dirbti su pažangiomis technologijomis ir semtis patirties tarptautinėje mokslo bendruomenėje.
Pasak VU Matematikos ir informatikos fakulteto docento dr. Valdo Rapševičiaus, CERN iš kitų tarptautinių praktikų išsiskiria savo mastu ir unikalumu.
„CERN yra unikali organizacija – ji nepriklauso jokiai vienai valstybei, o joje vykdomi eksperimentai yra vienetiniai pasaulyje. Dėl milžiniškų kaštų, sudėtingos infrastruktūros ir aukščiausio lygio kompetencijų jų praktiškai neįmanoma pakartoti kitur “, – teigia doc. dr. V. Rapševičius.
Po Antrojo pasaulinio karo pažangiausios valstybės susivienijo ir netoli Ženeva įkūrė branduolinių tyrimų centrą, kuriame iki šiol vykdomi fundamentinės fizikos, dalelių, branduolio bei pažangiųjų technologijų tyrimai.
Praktika, suteikianti realios patirties
Prof. Algimanto Juozapavičiaus ir prof. Guenakh Mitselmakher pastangomis nuo 2008 metų CMS tyrimų grupės kasmet siūlo projektus, skirtus būtent VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentams. Taip jie gali įsitraukti į Didžiojo hadronų greitintuvo (angl. „Large Hadron Collider, LHC“) CMS eksperimento veiklas.
Anot dėstytojo, tai galimybė ne tik stebėti aukščiausio lygio mokslą iš arti, bet ir realiai prie jo prisidėti.
„Studentai patenka į tarptautinę, itin aukštos kompetencijos bendruomenę, kurioje įgyja neįkainojamos patirties, formuojančios jų profesinį kelią “, – sako doc. dr. V. Rapševičius.
Studentai gali tris mėnesius atlikti praktiką CERN pagal „Erasmus+“ programą. Praktikantams skiriama standartinė „Erasmus+“ stipendija bei papildoma Lietuvos CERN konsorciumo parama.
Ko ieškoma kandidatuose?
Atrenkant studentus svarbios ne vien techninės žinios. Doc. dr. V. Rapševičius pabrėžia, kad pirmiausia vertinamas žingeidumas, motyvacija ir gebėjimas mokytis.
Taip pat svarbūs bendravimo įgūdžiai, komandinis darbas bei gera anglų kalba. Priklausomai nuo projekto, gali būti reikalingos programavimo, duomenų analizės ar kitos technologinės kompetencijos, tačiau dauguma jų ugdomos studijų metu.
Tramplinas į tarptautinę karjerą
Pasak pašnekovo, CERN praktika dažnai tampa svarbiu postūmiu tolimesnei karjerai. Sėkmingai pasirodę studentai neretai pratęsia stažuotes ar sulaukia darbo pasiūlymų.
Kiti po šios patirties renkasi magistrantūros ar doktorantūros studijas Lietuvoje arba užsienyje.
„CERN patirtis yra itin vertinama akademinėje ir profesinėje aplinkoje, nes rodo gebėjimą dirbti sudėtinguose, tarptautiniuose projektuose“, – teigia doc. dr. V. Rapševičius.
Kaip pavyzdį pašnekovas mini VU MIF alumną Kristijoną Čiulčinską, kuris, atlikdamas „Erasmus+“ praktiką CERN, prisidėjo prie Didžiojo hadronų greitintuvo CMS eksperimento procesų automatizacijos ir kūrė sprendimus, padedančius efektyvinti fizikinių simuliacijų procesus.
Ši patirtis tuometiniam studentui suteikė galimybę dirbti tarptautinėje aplinkoje, pristatyti savo darbą CERN auditorijai ir sustiprino motyvaciją siekti karjeros mokslo bei technologijų srityje.
Studento patirtis CERN
Apie galimybę atlikti praktiką CERN VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Paulius Balčiūnas sužinojo iš savo Kompiuterinio modeliavimo magistrantūros baigiamojo darbo vadovo, dėstytojo Tomo Railos.
„Dėstytojas, teigiamai įvertinęs mano motyvaciją ir susidomėjimą „Python“ programavimo kalba, dirbtinio intelekto technologijomis bei duomenų analitika, supažindino mane su galimybėmis atlikti praktiką CERN“, – prisimena studentas.
Jis sako nuo mokyklos laikų domėjęsis IT, fizika ir technologijomis, todėl galimybė nuvykti į didžiausią pasaulio mokslo centrą jam atrodė tarsi svajonės išsipildymas.
„Visada svajojau aplankyti didžiausią pasaulio mokslo centrą – CERN, todėl nusprendžiau pabandyti pateikti paraišką į CERN IRIS-HEP praktiką “, – sako P. Balčiūnas.
Kasdienybė pasaulinio lygio laboratorijoje
Praktikos metu studentas dirbo su duomenų analize, dirbtiniu intelektu, CMS detektoriaus duomenimis ir duomenų kompresijos sprendimais.
„Praktika leido ne tik gilinti teorines žinias, bet ir pritaikyti jas realiose užduotyse, dirbant su CERN duomenimis ir pažangiais dirbtinio intelekto modeliais“, – teigia P. Balčiūnas.
Studentas taip pat išmoko naudotis CMS programine įranga, analizuoti detektorių duomenis, optimizuoti modelius bei tobulino „Python“ programavimo įgūdžius.
„Išmokau, kaip rašyti efektyvų kodą, taupantį atmintį ir procesoriaus resursus, naudotis našumo analizės įrankiais, tokiais kaip FlameGraph, bei geriau suprasti duomenų saugojimo sistemas “, – sako studentas.
Kas labiausiai nustebino?
Pasak pašnekovo, atvykus į CERN įspūdį paliko žmonės, technologijos ir darbo kultūra.
„Žmonės čia yra atviri, linkę bendrauti ir bendradarbiauti, jei rodai susidomėjimą moksliniais tyrimais “, – pasakoja P. Balčiūnas.
Praktikos metu jis pristatė savo tyrimą mokslininkui iš Jungtinės Karalystės, sulaukė pasiūlymo bendradarbiauti ateities projektuose ir užmezgė daug tarptautinių pažinčių.
„Jaučiausi taip, lyg būčiau aplankęs ne tik CERN, bet ir visą pasaulį “, – sako jis.
Didelį įspūdį paliko ir technologijos – studentas turėjo galimybę gyvai pamatyti dalelių greitintuvus, aplankyti antimaterijos tyrimų kompleksą bei susipažinti su duomenų centro veikimu.
Didžiausi iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių buvo priprasti prie anglų kalbos vartojimo tarptautinėje aplinkoje. Grupėse teko bendrauti su žmonėmis iš įvairių šalių. Teko priprasti prie skirtingų akcentų ir bendravimo stilių.
„Šį iššūkį įveikiau aktyviai klausydamasis, stengdamasis suprasti pašnekovus ir, prireikus, užduodamas papildomus klausimus “, – pasakoja studentas.
Pasak jo, CERN bendruomenė yra itin draugiška ir visuomet pasirengusi padėti, todėl kuo daugiau bendravo, tuo lengviau buvo priprasti prie naujos aplinkos.
Kaip ši patirtis pakeitė ateities planus?
Studentas sako, kad bendravimas su mokslininkais ir galimybė stebėti jų darbą dar labiau sustiprino motyvaciją siekti ambicingų tikslų.
„Noriu prisidėti ne tik prie produktų kūrimo, bet ir prie mokslo pažangos “, – teigia P. Balčiūnas.
Ateityje jis planuoja stoti į doktorantūros studijas ir dirbti su IT bei fizikos tyrimus jungiančiais projektais.
„Norėčiau CERN organizacijoje prisidėti kaip IT ir dirbtinio intelekto technologijų specialistas prie naujų fizikos atradimų ir padėti geriau suprasti visatos dėsnius “, – sako studentas.
Žinutė svarstantiems kandidatuoti
Studentas ragina neabejoti savo galimybėmis ir drąsiai bandyti. Anot jo, norint kandidatuoti į praktiką CERN nebūtina tobulai išmanyti fizikos ar IT – kur kas svarbiau motyvacija, smalsumas ir noras mokytis.
„Klysti yra normalu – visi mokosi, net ir CERN mokslininkai nežino visko. Svarbu klausti, domėtis ir aktyviai dalyvauti “, – pabrėžia P. Balčiūnas.
Jis priduria, kad praktikos vadovai visuomet pasirengę padėti, o sėkmę dažnai lemia ne turimos žinios, bet gebėjimas mokytis ir bendradarbiauti.
„Mačiau pavyzdžių, kai studentai be stipraus fizikos pagrindo sėkmingai įveikė iššūkius bendradarbiaudami su komanda “, – sako jis.
Iššūkiai, kurie augina
Pasak doc. dr. V. Rapševičiaus, vienas pirmųjų iššūkių studentams – savarankiškas gyvenimas ir adaptacija naujoje aplinkoje. Tenka ne tik spręsti kasdienius buitinius klausimus, bet ir prisitaikyti prie daugiakultūrės darbo aplinkos.
Ne mažiau iššūkių kyla ir profesinėje srityje. CERN laboratorijoje naudojama savita terminologija, specifiniai procesai bei technologijos, todėl pradžioje studentai susiduria su informacijos gausa ir neapibrėžtumu.
Vis dėlto jie išmoksta dirbti su daline informacija, koncentruotis į savo užduotis ir palaipsniui plėsti supratimą apie bendrą projekto kontekstą.
Pasak dėstytojo, VU studentai šiuos iššūkius sėkmingai įveikia ir yra vertinami kaip kompetentingi bei perspektyvūs komandos nariai.
Svarbiausia – nedvejoti
Doc. dr. V. Rapševičius įsitikinęs, kad tokia galimybė verta drąsaus žingsnio.
„Tai unikali, pilnai finansuojama galimybė prisiliesti prie pasaulinio lygmens mokslo ir technologijų. Rekomenduočiau visiems studentams nedvejoti ir bandyti – net jei atrodo, kad kompetencijų dar trūksta “, – sako doc. dr. V. Rapševičius.
Tokios patirtys ne tik sustiprina profesines kompetencijas, bet ir išplečia požiūrį į mokslą, technologijas bei savo galimybes pasaulyje.
