Klausimą „kam man reikalinga matematika?“ gali užduoti tik tas, kuris nesupranta, kad gyvena matematikos pasaulyje. Tobulėjant technologijoms, mūsų visų kasdienis gyvenimas vis labiau persmelktas matematikos, tad tie, kuriems ši sritis yra nepažįstama, rizikuoja pasiklysti, rašoma Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pranešime žiniasklaidai.
Matematika – apsauga nuo apgavysčių
Kasdien girdime apie nelaimes, kurios ištinka patikėjusius telefoninių sukčių pažadais. Nors kai kurios istorijos išties liūdnos, vis dar nemažai žmonių nepaiso nuolat kartojamų bankų ekspertų ir policijos įspėjimų nepasitikėti asmenimis, kurie socialiniuose tinkluose ar telefonu gąsdina būsimomis didelėmis problemomis arba, priešingai, vilioja itin pelningomis investicijomis.
Štai ir neseniai policija pranešė, kad per pusmetį iš vieno vilniečio buvo išviliota net 235 tūkst. eurų. Dar daugiau, pasak Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro darbuotojos, toks atvejis nėra vienetinis: per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų patirti nuostoliai dėl sukčiavimo schemų siekė beveik 11 milijonų eurų. Jau kelerius metus stebimas ir investicinio sukčiavimo augimas, dėl kurio žmonės neteko virš 2 mln. eurų.
MIF studentai. Justino Auškelio nuotr.
Matematika – kaip kritinio mąstymo įrankis
Mokslas, kurio daugelis vengia, gali būti labai naudingas atpažįstant telefoninius sukčius ir analizuojant jų taikomas taktikas. Šiuo atveju kalbame apie matematiką, kuri padeda visiems, nebijantiems ja naudotis.
Būtent matematika, kurios studijos, ypač pradėtos vaikystėje, padeda mums suprasti, kada informacija peržengia normalios kasdienybės ribas. Matematika nori nenori priverčia logiškai mąstyti ir analizuoti informaciją, kitaip sakant, kritiškai vertinti tai, ką girdi.
MIF studentai. Justino Auškelio nuotr.
Nors psichologijos mokslas pabrėžia, kad esama žmonių, kurie, išgirdę apie itin didelius būsimus pelnus, gali stipriai pasiduoti siekiui praturtėti, jog kritinio mąstymo mechanizmai trumpam nustos veikti, matematika šį reiškinį traktuotų kaip ribinį atvejį. Dauguma žmonių, gebančių vertinti situacijas iš tikimybių perspektyvos ir suvokti esminius dėsningumus, į tokias „galimybes“ reaguotų kritiškai – dažniausiai su šypsena.
Matematika ir analitiniai įrankiai sukčiavimo prevencijai
Matematika suteikia žmogui įrankius kritiškai vertinti gautą informaciją. Pavyzdžiui, jei skambinama su mažai tikėtinomis žiniomis ar žadami pelnai, kurie esą nepasiekiami niekur kitur, žmogus, gebantis kritiškai vertinti informaciją, nepasiduos tokiam poveikiui. Jis tiesiog šiek tiek ironiškai paklaus pats savęs, kodėl skambinantys „geradariai“ taip trokšta pelnais dalintis, ir nebekreips į tai dėmesio.
Matematikos žinios padeda analizuoti skaičius ir prognozuoti, ar jie atitinka standartinius modelius. Skatindami žmones veikti, sukčiai dažnai naudoja neproporcingai didelius pelno skaičius ar kalba apie itin menkai tikėtinas sėkmes. Pavyzdžiui, jei skambučio metu kalbama apie šimtus ar tūkstančius eurų siekiančią pinigų grąžą, kritiškai mąstančiajam tokie skaičiai iškart gali kelti įtarimą.
Matematika ne tik suteikia žmonėms įrankių, kurie padeda analizuoti situacijas, įvertinti riziką ir priimti pagrįstus sprendimus. Matematikos žinios, o dar geriau išugdytas matematinis mąstymas, susidūrus su įtartinais pasiūlymais ar veiksmų reikalavimais padės žmonėms labiau pasitikėti savimi.
Matematikos sričių, kurios padeda atpažinti sukčiavimo schemų aspektus ir veiksmus, kuriais galima pasipriešinti, ne viena. Šiame kontekste ypač svarbus statistikos ir duomenų analizės vaidmuo. Sukčiai, siekdami įvilioti savo aukas, labai dažnai manipuliuoja skaičiais, kurie atspindi ne realias, o dirbtinai sukurtas situacijas.
Supratimas apie vidurkius, standartinius nuokrypius ir neįprastus duomenų pasiskirstymus gali padėti atpažinti situacijas, kuriose kalbama apie mažai tikėtinus dalykus – pavyzdžiui, neįprastai didelę laimėjimų sumą.
Tikimybių supratimas suteikia galimybę kritiškiau įvertinti, ar situacijos, kuriose reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus ar įnešti pinigų, yra realios. Pavyzdžiui, žinojimas apie tikimybę laimėti loterijoje leidžia įvertinti, kada pažadai tampa neproporcingi ir peržengia sveiko proto ribas.
Pagrįstus sprendimus padeda priimti ir supratimas apie algoritmus, nes jis leidžia efektyviau analizuoti situacijas bei įvertinti, ar verta atidaryti banko sąskaitą ar pateikti asmeninius duomenis. Žinios apie palūkanų normas, biudžeto sudarymą ir finansinius sandorius padeda geriau suvokti finansines situacijas, pavyzdžiui, ar reikalavimai sumokėti tam tikrą sumą atrodo logiški ir pagrįsti.
Naudojant matematikos modelius, galima analizuoti sukčių veikimo principus ir jų taikomas strategijas. O tai padeda kurti priešnuodžius – veiksmingas prevencines priemones.