Matematika gali būti įdomi, įtraukianti ir net kūrybinga. Būtent tokią šios mokslo srities viziją puoselėja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) asistentė, dėstytoja ir edukatorė dr. Ieva Kilienė. Specialistė įsitikinusi, kad apie matematiką reikėtų kalbėti kaip apie mąstymo meną.
Ieva Kilienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Tikslas – edukuoti kitus
Socialiniuose tinkuose kaip „Kurianti matematikė“ žinoma moteris ne tik internete skelbia matematiką populiarinantį turinį, bet ir rašo edukacines knygas vaikams. Noras dalintis žiniomis kilo siekiant parodyti, kad matematika ne toks jau didelis baubas kaip kartais bandoma parodyti: „Visada norėjosi įrodyti, kad viskas priklauso tik nuo požiūrio ir pateikimo“, – pasakoja I. Kilienė.
Edukatorė įsitikinusi, kad matematika mus lydi kasdien: „Mes kiekvieną dieną mąstome ir priimame sprendimus. Mąstyti dažniausiai patinka visiems, todėl reikėtų matematiką pateikti būtent kaip mąstymo meną“, – kitokiu požiūri į šią tiksliųjų mokslų sritį dalijasi VU ekspertė. Anot jos, matematika supažindina su taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis ir galime mąstyti.
Moteris yra gyvas pavyzdys, kad mokslą galima pateikti kūrybiškai ir patraukliai: „Esu sukūrusi vaivorykščių matematikos skaičiavimo sistemą, tai būdas kaip atsiriboti nuo to, ką žinome apie matematiką ir mokytis nejaučiant, kad tai – apie skaičius ir formules“, – pasakoja VU dėstytoja.
Kaip išmokyti matematikos?
Vis dėlto specialistė pripažįsta, kad matematikos vien tik per žaidimus išmokti nepavyks, tačiau sudominti mokinį – labai svarbu. „Matematikos mokyme kaip ir bet kur kitur, norint pasiekti tam tikrų rezultatų reikia ir susidomėjimo, ir nuoseklaus darbo. Yra tam tikri etapai – susidomėjimas ir darbas vienas po kito turi eiti nuolatos. Labai svarbu, kad mokinys pajustų pergalės momentus besimokydamas“, – savo požiūrį į mokymosi procesus dėsto I. Kilienė.
Ieva Kilienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip vaikus mokyti tiksliųjų mokslų, nuo ko pradėti ir kaip mažiesiems padėti geriau suprasti skaičių pasaulį. Ekspertė teigia, kad pagrindinis patarimas paprastas – nepersistengti: „Nereikia mokyti vaikų per prievartą, nesodinti jų prie knygų, jei jie to nenori. Natūraliai kalbantis vaikas pats domisi, užduoda klausimus, tuomet galima po truputį jį pažindinti su skaičiais“, – sako ji. Anot I. Kilienės, su ikimokyklinio amžiaus vaikais pakanka žaisti stalo ir loginius žaidimus, kuriuose jie išmoksta labai daug. „Vėliau pradinėse klasėse jokiu būdu nedarykite už vaikus namų darbų. Geriau per dieną kartu išspręskite po vieną „Kengūros“ konkurso uždavinį“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
I. Kilienės teigimu, visuomenėje sklandanti nuomonė apie prastėjančius mokinių gebėjimus yra išpūsta. Nors ji neneigia švietimo sistemos problemų tokių kaip gerai atidirbtos mokymo programos, kokybiškų, patikimų vadovėlių trūkumo bei tobulintino pedagogų rengimo, pasak specialistės, ne mažiau svarbu, kad vaikus mokytume susikaupti, įsitraukti į uždavinius, bandyti juos spręsti net jei nesiseka bei dirbti savarankiškai. „Tai ne tik matematikos mokymo, bet ir psichologiniai aspektai, apie kuriuos turi galvoti tiek mokytojai, tiek tėvai. Tėvų užduotis ne tik pasitikėti vaiku, bet ir ugdyti jo atsakingumą“, – įsitikinusi matematikos ekspertė.
Matematika susižavėjo nuo vaikystės
Iš Rokiškio kilusiai I. Kilienei tikslieji mokslo sekėsi nuo pat pradinių klasių. Azartą spręsti matematikos uždavinius jautusi moteris, neturėjo abejonių, kad rinksis su matematika susijusias studijas: „Dvejojau, kokios tiksliai jos turėtų būti. Rinkausi tarp pedagogikos ir taikomosios matematikos dalykų. Bakalauro studijoms pasirinkau saugesnį variantą – ekonometriją“, – pasakoja ji.
Studentams dėstančią mokslininkę, tėvai šiek tiek bandė atkalbėti nuo pedagogikos, bet, kad matematika – Ievos kelias suprato visi. Vieša nuomonė, kad tikslieji mokslai ne mergaitėms, ją dar labiau skatino įrodyti, kad tai tik stereotipas. Dabar pasisakymai, kad merginoms tinkamesni humanitariniai mokslai I. Kilienei labiau kelią juoką nei pyktį. „Moksliniai tyrimai rodo, kad mergaičių rezultatai statistiškai nesiskiria nuo berniukų iki pat vyresnių klasių, bet mes dar neužauginome nei vienos mergaičių kartos, kuriai nesakėme, kad matematika – ne joms“, – mintimis dalijasi VU mokslininkė.
Ieva Kilienė edukacijos metu. Asmeninio archyvo nuotr.
Dukrą auginanti dėstytoja įsitikinusi – jos stiprybė nėra vien gabumai matematikai. „Kartais man naudingos „mamos savybės“, padedančios empatiškai žiūrėti į studentą, taip pat dirbant su mokytojais reikia gebėti juos prakalbinti, parodyti, kad norime pasiekti bendrą tikslą. Matematikoje reikia ne tik proto, bet ir žaismės“, – atvirai kalba moteris.
Nereikia savęs lyginti su kitais
Pedagoginių veiklų I. Kilienė ėmėsi iškart po magistro studijų – pajutusi norą tobulėti toliau, ji kiek impulsyviai sugalvojo stoti į doktorantūrą. Tyrėja ir edukatorė pasakoja, kad būna akimirkų, kai mokslininko darbas atrodo tobulas, nes atlyginimą gauni už tai, kad galvoji. „Bet idėjas reikia užrašyti ir perteikti kitiems, tai atlikti moksline kalba, pats mokslinių publikacijų rengimas yra gana sekinanti darbo dalis, čia vėl lieki vienas prie kompiuterio ir savo minčių. Mano sritis – matematikos mokymas, todėl, žinoma, mane labiausiai džiugina rezultatai, kurie yra pritaikomi praktikoje ir gerina švietimo kokybę“, – apie savo darbo kasdienybę pasakoja ji.
Mokslininkėmis svajojančioms tapti merginoms ji pataria suprasti, kad nėra blogų pasirinkimų – visi jie kažkur veda. „Jei tikrai norisi – vadinasi, reikia bandyti. Taip pat nereikėtų savęs vertinti pasiekimais ar lyginti su kitais: kiekvienas turime nugalėti tik save – tą, kurį palikome praeityje“, – sako I. Kilienė.