Birželio 16–20 d. Vilniaus universitete (VU) organizuota jau trečioji tarptautinė tarpdisciplininė vasaros mokykla doktorantams „AI and Beyond: Thinking Machines, Thinking Humans“. Vasaros mokykloje dalyvavo ir kolegos iš Granados universiteto, priklausančio tarptautiniam universitetų tinklui „Arqus“.
„Nors gali pasirodyti, kad apie dirbtinį intelektą kalbame daug, praktikoje ši tema – neišsemiama. Kiekviena diena atneša naujų iššūkių, kuriuos nebūtinai kol kas gebame tinkamai įveikti. Būtent todėl ir pasirinkome šiųmetinę vasaros mokyklą skirti DI vaidmeniui moksle ir paieškoti atsakymų kartu“, – šių metų mokyklos koncepciją pristatė viena vasaros mokyklos organizatorių, doktorantūros koordinatorė Gabija Strumylaitė.
Susirinkusius doktorantus sveikino mokslo prorektorius prof. Gintaras Valušis, apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką mokslo etikai pranešimus skaitė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atstovai Eglė Ozolinčiūtė ir Tadas Sobenka. Po oficialiosios dalies doktorantus džiugino kolegų iš VU muziejaus parengta ekskursija po senąjį VU architektūrinį ansamblį.
Birželio 17–19 d. VU botanikos sode Kairėnuose doktorantai klausėsi paskaitų ir dalyvavo dirbtuvėse su septyniais lektoriais, apžvelgusiais DI įtaką mokslo pasaulyje iš savo akademinio lauko pozicijos.
Tiksliųjų mokslų perspektyvą pristatė prof. Virginijus Marcinkevičius, dr. Marco Marcozzi, dr. Gražina Korvel ir Linas Aidokas iš Matematikos ir Informatikos fakulteto. Kalbėta apie mašininio mokymosi naudojimą, kalbos signalų apdorojimą ir DI pritaikymą šiuolaikinėje robotikoje.
DI teisinio reguliavimo tema kalbėjo dr. Neringa Gaubienė iš Teisės fakulteto. Kartu su savo studente Ieva Andrijauskaite ji vedė ir praktines dirbtuves „Dirbtinio intelekto raštingumas pagal DI aktą: strategijos kūrimas siekiant užtikrinti pakankamą DI raštingumą Vilniaus universitete“.
Neuromokslų perspektyvą susirinkusiems išdėstė dr. Aleksandras Voicikas iš Gyvybės mokslų centro. Jis taip pat vedė dirbtuves, kurių metu doktorantai galėjo išbandyti mokslininko naudojamus prietaisus žmogaus galvos smegenų veiklai tirti.
Akademinę mokyklos programos dalį užbaigė filosofo prof. Naglio Kardelio paskaita apie DI keliamus pavojus natūraliam žmogaus gebėjimui mąstyti.
Vasaros mokykloje dalyvavusios trečio kurso lyginamosios literatūros ir kultūros studijų doktorantės Agnės Ambrazaitės nuomone, DI šiandien suvokiamas kaip reikšmingas technologinis lūžis, tačiau kartu tai yra ir ne mažesnis kultūrinis, filosofinis ir epistemologinis iššūkis. Doktorantė tikina, kad jai, atėjusiai iš filologijos lauko, norėjosi suprasti, kaip ši tema nagrinėjama techniniuose kontekstuose.
„Vasaros mokykla ne tik suteikė progą susipažinti su tais procesais, kurie dažnai lieka akademinės humanitarikos paraštėse, bet ir pasižiūrėti, kaip kitos disciplinos dirba su kalbos medžiaga, tapusia DI sistemų pagrindu. Tai buvo viena iš tų retų progų, kai atsiduri daugiabalsėje aplinkoje, kurioje gali permąstyti kai kurias savo disciplinos prielaidas ir iš naujo pažvelgti į struktūralizmo palikimą – apmąstyti, kas išlieka kalboje, kai ji redukuojama iki matematinės formulės“, – sako A. Ambrazaitė.
Yassine Gorine, pirmųjų metų doktorantas iš Granados universiteto, dirbantis elektrochemijos ir CO₂ vertinimo (valorifikavimo) srityje suskystintų gamtinių dujų gamyklose, džiaugiasi renginio suteikta galimybe susipažinti su kolegomis, dirbančiais kitose srityse.
„Viena įdomiausių dalių man buvo sesija, kurią pristatė dr. Aleksandras Voicikas. Sužinojau, kaip smegenys siunčia signalus ir kaip DI gali padėti tuos signalus suprasti ir su jais dirbti. Buvo nuostabu matyti biologijos ir technologijų sąveiką. Tai įkvėpė naujų idėjų, noriu pabandyti įtraukti DI tam tikra forma į savo doktorantūros tyrimus“, – sako jis.
Birželio 20 d., paskutinę projekto dieną, dalyviai vyko į ekskursiją po Trakų apylinkes – aplankė istorinį miestelį, Angelų kalvą ir Užutrakio dvarą.
Doktorantai, dalyvavę visoje programoje, už išklausytus modulius surinko 3 ECTS bendrųjų gebėjimų kreditus.