Išmokyti kompiuterį girdėti ir suprasti šneką taip, kaip tai daro žmogus. Tai klausimas, kuriuo šiandien gyvena Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai. Jie vysto projektą, kurio tikslas – sukurti šnekos signalo kokybės didinimo metodą, kuris apjungtų dirbtinio intelekto (DI) galimybes, žmogaus klausos veikimo principus ir triukšmo atpažinimo technologijas. Projekto vadovė dr. Gražina Korvel pasakoja, kuo šis projektas ypatingas ir dalijasi mokslininko darbo užkulisiais.
Gražina Korvel. Asmeninio archyvo nuotr.
Žingsnis po žingsnio – į didelius pokyčius
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) vyresnioji mokslo darbuotoja G. Korvel pasakoja, kad trejus metus truksiantis projektas jau gerokai pasistūmėjęs: „Jau sukurtas ir viešai paskelbtas specialus triukšmo įrašų rinkinys, kuris bus naudojamas giliojo mokymo algoritmams apmokyti. Taip pat kuriami pirmieji modeliai, gebantys atpažinti ir pašalinti skirtingo lygio triukšmą, bei tiriama, kaip žmogaus klausos veikimo principai galėtų padėti gerinant šnekos signalo kokybę triukšmingoje aplinkoje“, – apie projektą pasakoja mokslininkė.
Projekte be G. Korvel dar dirba du jauni tyrėjai ir garso technologijų specialistas, turintys patirties šnekos apdorojimo ir mašininio mokymosi srityse. Projekto vystymui jie naudoja DI algoritmus ir ekspertines žinias apie žmogaus klausos veikimą. Vėliau bus kuriama bandomoj sistema ir vertinama, kaip ji veikia realiomis sąlygomis. „Didžiausias iššūkis – pritaikyti šiuos sprendimus taip, kad jie veiktų įvairiose aplinkose bei išlaikytų natūralų žmogaus balsą ir kalbos suprantamumą“, – darbo subtilybes akcentuoja G. Korvel.
Ne tik teorijos, bet ir praktinis pritaikymas
VU mokslininkų projektas turi aiškų praktinį tikslą – rasti sprendimus, kurie ateityje atneš naudos įvairiose srityse: nuo garso atkūrimo iki balso atpažinimo ar net teismo ekspertizės. „Projektas leidžia šneką suvokti ne tik kaip fizikinį signalą, bet kaip ir prasmingą ryšio formą, kur svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip tai girdima“, – aiškina iniciatyvos vadovė G. Korvel.
Anot G. Korvel, kuriama technologija turėtų pasitarnauti balso atpažinimo ir komunikacijos sprendimams, o ateityje padėti užtikrinti sklandesnę žmogaus ir technologijų sąveiką bei prieinamesnę skaitmeninę aplinką visiems vartotojams.
Gražina Korvel. Asmeninio archyvo nuotr.
Akademinė karjera – nulemta dar vaikystėje
Iš Vilniaus rajono kilusi mokslininkė atskleidžia, kad jos susidomėjimas tiksliaisiais mokslais prasidėjo dar vaikystėje: „Man visada buvo smagu spręsti matematines užduotis ir ieškoti loginių sprendimų“, – pasakoja ji. Ne tik mokslo projektams vadovaujanti, bet ir studentams dėstanti G. Korvel pasakoja, kad nuo mažų dienų jautė stiprų norą dalytis žiniomis – aiškindama įvairius dalykus draugams, ji įsivaizduodavo save mokytojos vaidmenyje.
Nuo mažens savo ateitį su matematika siejusiai mokslininkei bakalauro studijų pasirinkimas ir po jų sekusios magistrantūra ir doktorantūra buvo natūrali įvykių eiga. G. Korvel atvira – mokslininko karjera reikalauja daug laiko ir pastangų: „Moksle rezultatai neateina greitai. Dažnai tenka klysti, grįžti atgal, pergalvoti, keisti kryptį. Tačiau būtent tokios patirtys ir formuoja tyrėjus“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Pasak G. Korvel, mokslininko darbas ypatingas tuo, kad tai yra nuolatinis atradimų procesas. „Didžiausias iššūkis yra neapibrėžtumas, o didžiausią pasitenkinimą teikia dvi akimirkos: kai atrandi atsakymą į iškeltą klausimą ir kai gali tuo atradimu pasidalinti su kitais“, – susižavėjimo tuo, ką daro neslepia VU mokslininkė. Moteris neabejoja, kad smalsumas, kantrybė ir vidinė motyvacija – svarbiausios mokslininko savybės, be kurių sunku pasiekti gerų rezultatų.
Svarbiausia – nebijoti iššūkių
G. Korvel atskleidžia, jog jai yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie nuoširdžiai nustemba, kad moteris dirba su sudėtingais matematiniais modeliais ar technologijomis. „Tokie komentarai, mano nuomone, labiau atspindi stereotipus, o ne realybę. Mano patirtis aiškiai rodo, kad gebėjimai nepriklauso nuo lyties. Juos lemia motyvacija, atkaklumas ir nuoširdus domėjimasis tuo, ką darai“, – tokių komentarų nesureikšmina ji.
Nors technologijos ilgą laiką laikytos vyriška sritimi, šiandien vis daugiau moterų įrodo, kad atkaklumu ir noru tobulėti galima pasiekti viską. „Kartais kelias į viršūnę gali pareikalauti daugiau ryžto ar kantrybės, ypač kai tenka įveikti išankstinius stereotipus ar būti pirmąja tokioje pozicijoje. Tačiau moterys, kurios kryptingai siekia savo tikslų, nuosekliai dirba ir nebijo iššūkių, ne tik pasiekia reikšmingų karjeros aukštumų, bet ir tampa sektinais pavyzdžiais kitiems“, – motyvuojančiomis mintimis dalijasi mokslininkė.
G. Korvel turi, kuo didžiuotis – ji vadovauja svarbiems moksliniams projektams, yra Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narė, priklauso įvairioms organizacijoms. Talentinga mokslininkė jau gavo ne vieną įvertinimą už mokslinius pasiekimus: „Buvau pakviesta prisijungti prie Europos Komisijos mokslinių konsultacijų mechanizmo (SAPEA) remiamos darbo grupės, kuri analizavo dirbtinio intelekto diegimo galimybes mokslo srityje. Tai buvo reikšmingas mano kompetencijų įvertinimas“, – savo pasiekimais džiaugiasi ji.
Ateityje G. Korvel sako norinti dar labiau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtoti tarpdisciplininius tyrimus, padedančius geriau suprasti žmogaus šnekos procesus technologijose. Mokslininkei svarbu, kad mokslas kurtų ne tik inovacijas, bet ir padėtų lietuvių kalbai išlikti gyvai, atpažįstamai ir vartojamai šiuolaikinėse technologijose. „Mokslininkės kelias nėra lengvas, bet jis labai įdomus ir prasmingas“, – įsitikinusi G. Korvel.