Dirbtinis intelektas (DI) išlieka karšta tema – kai kurie vieną plačiajai visuomenei bene labiausiai žinomą DI įrankį vadina geriausiu draugu ir neslepia su juo bendraujantys kasdien, kiti teigia, jog tai beprotybė, kuri ilgainiui užvaldys pasaulį, o žmonės nebesugebės savarankiškai mąstyti. Kaip dirbtinis intelektas iš tiesų pakeis mūsų gyvenimus? Ar mes pajėgūs jį tinkamai vertinti ir ar mokslininkai nagrinėjantys šią IT sritį patys naudojasi DI įrankiais? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė prof. dr. Olga Kurasova paneigia mitus, supančius DI, apžvelgia pažangiausias jo taikymo sritis Lietuvoje ir pasaulyje bei atskleidžia, kaip tinkamai juo naudotis.
Olga Kurasova. Justino Auškelio nuotr.
Pasaulio neužvaldys, bet mąstymą keičia?
VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja O. Kurasova sako, kad pagrindinis dirbtinio intelekto kuriamas pokytis – spartesnė informacijos paieška. Įvairūs DI įrankiai suteikia galimybę susisteminti informaciją, atlikti lyginamąją analizę, padėti priimti įvairius sprendimus. Vis dėlto, anot profesorės, DI pateikiamus atsakymus būtina tikrinti. „Pasitaiko nemažai atvejų, kai jo sugeneruoti atsakymai yra visiškai beprasmiai, arba šiek tiek modifikavus užklausą, gaunamas visai kitas atsakymas“, – DI netobulumus atskleidžia ji. Mokslininkė neneigia ir pati tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime besinaudojanti šių laikų technologiniu pasiekimu. Kaip kokybiškai tai daryti?
„Dažnai derinu kelis dalykus – standartinę paiešką patikimuose interneto šaltiniuose, savo žinias, kolegų patarimus ir dirbtinio intelekto sprendimus“, – aklai nepasitikėti DI ragina VU profesorė. Ji sako pastebinti, kad mašininį intelektą vis dažniau pasitelkia ir studentai. Nauja karta susiduria su iššūkiais, kurių nepatyrė vyresni, be išmaniųjų technologijų augę žmonės. Kaip teigia O. Kurasova, dažnai studentams tai išeina ne į naudą: „DI naudojimas leidžia greitai atlikti užduotis, tačiau visiškai nesigilinama į gautą rezultatą. To pasekoje studentų žinios gali visiškai neprogresuoti“, – nuogąstauja dėstytoja. Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kuriamos etiško naudojimosi DI akademinėje aplinkoje gairės yra labai bendro pobūdžio. Profesorės įsitikimu, tinkamoms rekomendacijoms parengti reikia daugiau laiko: „Kai turėsime daugiau patirties (tiek teigiamos, tiek neigiamos) bus galima rekomendacijose nurodyti konkretesnių patarimų“.
Naudotis negalima bijoti – kur dėsime kablelį?
Anot profesorės, technologijos vystosi sparčiau, nei visuomenė pasiruošusi šiuos procesus priimti ir suprasti, todėl mitų apie skaitmeninį protą yra itin daug. Vieni dažniausių – kad dirbtinis intelektas užkariaus žmoniją, ateityje pats pradės kurti DI modelius, yra visagalis ir žino atsakymus į bet kokį klausimą. O. Kurasova neabejoja – pasaulyje sparčiai vystantis intelektualiosioms technologijoms ypač svarbu gebėti savarankiškai mąstyti, daryti logines išvadas, samprotauti: „Dabar kritinis mąstymas kaip niekada svarbus“, – sako mokslininkė.
Nors DI daromi pokyčiai akivaizdūs, visgi profesorė ramina – visų darbo vietų DI tikrai neužims, priešingai – kuo toliau, tuo labiau atsiras profesionalų, galinčių tobulinti DI modelius, poreikis, bus būtini specialistai, gebantys tinkamai naudoti bei integruoti DI į darbo procesus. „DI įrankiai turėtų būti geri pagalbininkai įvairiose srityse, tačiau jie negali pakeisti žmogaus. Jie pakeis rutininius darbus, nemažą dalį jų galima bus atlikti sparčiau“, – sako O. Kurasova.
Kokios DI sritys šiuo metu yra pažangiausios ir turinčios didžiausio potencialo? Tai kompiuterinės regos bei natūralios kalbos uždavinių sprendimas. „Atliekami tyrimai, kuriuose analizuojami medicininiai vaizdai, siekiant sukurti įrankius, padėsiančius diagnozuoti įvairius susirgimus. Plėtojami didieji kalbos modeliai, pritaikyti lietuvių kalbai“, – DI pasaulio naujovėmis dalinasi mokslininkė. Viena iš sričių, kur dirbtinis intelektas galėtų būti plėtojamas būtent Lietuvoje – tai DI įrankių, tinkamai suprantančių lietuvių kalbą kūrimas. Galime tikėtis, kad ateityje virtualūs namų asistentai prabils lietuviškai.
Nuo pirmūnės mokykloje iki Lietuvos mokslo premijos laureatės
O. Kurasova į dirbtinio intelekto subtilybes gilinasi jau ne vienerius metus: „Svarbu suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys, kad būtų galima sukurti dirbtinių neuroninių tinklų modelius, kurie artintų dirbtinį intelektą prie žmogaus intelekto“, – apie mokslininkės aistras – matematiką ir informatiką, sujungiančią mokslinę sritį pasakoja ji. Iš Zarasų krašto kilusi profesorė jau nuo mažų dienų buvo imli mokslams, o disertaciją apsigynė nesulaukusi nei 28-erių. Nors šeima ir artima aplinka jos pasirinkimą palaikė, profesorė neslepia sulaukusi komentarų, jog jos pasirinktas karjeros kelias – ne moteriška sritis. „Reikia mergaites skatinti nebijoti rinktis inžinerines, technologines specialybes. Susidomėjimas tiksliaisiais mokslais turi prasidėti dar mokykloje. Reikia laužyti stereotipus, kad tokios specialybės yra skirtos berniukams“, – sako ji.
Su kolega Lietuvos mokslo premiją pelniusi, daugybę doktorantų paruošusi, moksliniams projektams vadovavusi O. Kurasova yra puikus pavyzdys apie mokslininkės karjerą svajojančioms merginoms. „Aš nei akimirkai nesudvejojau, kad aš, kaip moteris, negaliu rinktis mokslininkės karjeros tiksliuosiuose moksluose. Reikia pasitikėti savimi, tikėti savo jėgomis, rinktis tokią profesiją, kuri tau patinka, nežiūrėti į jokius stereotipus, kas yra „vyriškos“, kas yra „moteriškos“ profesijos. Ir visa tai turi išeiti savaime“, – sako VU mokslininkė O. Kurasova.