Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai iškovojo pirmąją vietą tarptautiniame kvantinių technologijų hakatone, kuriame pasiūlė sprendimą vienam iš aktualiausių šių dienų klausimų – kaip tvariai krauti elektromobilius. Ši pergalė – ne tik technologinis pasiekimas, bet ir indėlis į žalesnę bei efektyvesnę ateitį.
Balandžio 12–13 d. Poznanėje (Lenkija) vykusiame „Quantum QL Future Hackathon“ VU MIF studentai Liudas Kasperavičius, Rugilė Vasaitytė ir Agnė Petkevičiūtė, vadovaujami doc. Lino Petkevičiaus, pristatė hibridinį kvantinį-klasikinį algoritmą, skirtą elektromobilių krovimo optimizavimui. Jie pasitelkė Quantum Approximate Optimization Algorithm (QAOA) metodą, leidžiantį suplanuoti krovimo laikus taip, kad būtų maksimaliai išnaudojami tinklo pajėgumai ir tuo pačiu taupoma energija.
Doc. Linas Petkevičius, Agnė Petkevičiūtė, Rugilė Vasaitytė, Liudas Kasperavičius
Elektromobilių skaičius sparčiai auga visoje Europoje – 2023 m. jų dalis sudarė beveik 20 proc. visų parduotų automobilių, o iki 2030 m. prognozuojamas dar didesnis šuolis. Tai kelia iššūkių energetikos infrastruktūrai – netinkamai paskirstytas krovimas gali sukelti elektros tinklo perkrovas. Todėl būtina ieškoti sprendimų, leidžiančių krovimą valdyti išmaniai, taupant energiją, laiką ir išlaidas.
VU MIF komandos tarp geriausių jau antrus metus
Hakatoną organizavo Poznanės našiųjų skaičiavimų centras (PSNC) kartu su tarptautiniais partneriais – „ORCA Computing“, IBM ir „Capgemini“ įmonėmis. Jame iš visos Europos dalyvavo net dvidešimt dvi komandos, kurios varžėsi dėl geriausių kvantinių sprendimų realioms pasaulio problemoms.
Tai jau antras svarbus laimėjimas VU MIF studentų komandai PSNC organizuojamuose renginiuose. Pernai Gabrieliaus Keibo, Pijaus Petkevičiaus ir dr. Marco Marcozzi komanda pelnė antrąją vietą techninių realizacijų kategorijoje „QL Future Health & Safety Hackathon“ hakatone.
Šių metų „Quantum QL Future Hackathon“ hackatono organizatoriai pateikė penkias užduotis. Pirmą užduotį parengė „ORCA Computing“ įmonė: dalyviai turėjo sukurti kvantinius neuroninius tinklus, kurie galėtų veikti su „ORCA Computing“ kvantiniu kompiuteriu. Reikėjo pasitelkti hibridinius-kvantinius ir klasikinius neuroninius tinklus taip, kad jie galėtų spręsti medicininių vaizdų klasifikavimo užduotis.
Antrąja užduotį sukūrė „Capgemini“. Pasirinkus ją, reikėjo sukurti kvantinį sprendimą, kuris galėtų optimizuoti teritorijos padalijimą į sklypus, atsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius aspektus. Trečią užduotį konkursui suformavo IBM ir PSNC komandos. Pasirinkę ją spręsti dalyviai, turėjo optimizuoti mikrotinklų energijos valdymą ir tinklo apkrovą, siekiant sumažinti energijos nuostolius, EV krovimo kaštus ir CO₂ emisijas.
Ketvirtąja užduotį parengė PSNC ir su ja kėlė tikslą sukurti kvantinį sprendimą, kuris galėtų aptikti kibernetines atakas tinklo srautuose. FinTech kartu su PSNC pristatė penktąją užduotį – studentai turėjo sukurti kvantinį sprendimą, kuris galėtų optimizuoti opcionų prekybos strategijas. Komandos galėjo rinktis, kurią užduotį atlikti.
Laimėtojų apdovanojimas
VU MIF komanda sprendė trečiąją užduotį – mikrotinklų energijos optimizavimą, ypatingą dėmesį skirdami elektromobilių krovimo efektyvumui.
„Džiugu matyti, kad mūsų studentų įgytos žinios fakulteto paskaitose, tokiose kaip „Įvadas į kvantinius skaičiavimus“ tiesiogiai pritaikomos tarptautiniuose renginiuose. Tai rodo ne tik jų motyvaciją, bet ir mūsų studijų kokybę“, – sako komandos vadovas doc. Linas Petkevičius.
VU indėlis į kvantinę ateitį – nuo gairių iki tarptautinių projektų
2025-ieji metai oficialiai paskelbti tarptautiniais kvantinių mokslų ir technologijų metais. Tai išskirtinis laikotarpis, kadangi pasaulyje itin daug dėmesio skiriama kvantinių technologijų plėtrai. Prie šios pažangos ženkliai prisideda ir Lietuva – šiemet pristatytos Lietuvos kvantinių technologijų gairės, o VU MIF mokslininkai sėkmingai garsina šalies vardą tarptautiniuose renginiuose.
VU MIF mokslininkai aktyviai dalyvavo ir kvantinių technologijų gairių rengime, kurios apibendrina visą dabartinę Lietuvos kvantinių technologijų situaciją ir nusako sekančius žingsnius. „Kad galėtume pasinaudoti kvantinių technologijų teikiamomis galimybėmis, pirmiausia turime investuoti į žinias ir specialistų ugdymą. Jei dabar neatliksime namų darbų, vėliau būsime tik naudotojai, o ne kūrėjai“, – pabrėžia prof. Remigijus Paulavičius, VU MIF dėstytojas ir Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos viceprezidentas.