Vilniaus universitetas (VU) yra patrauklus pasirinkimas jauniems žmonėms, svajojantiems apie karjerą technologijų srityje. Vienas jų – Vilniuje gimęs ir augęs studentas Tautvydas Naudžiūnas, šiuo metu VU Matematikos ir informatikos fakultete studijuojantis Informacinių sistemų inžineriją bei dirbantis VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute. Jo patirtis rodo, kaip susidomėjimas akademine veikla gali atverti kelius naujiems tyrimams. Tam T. Naudžiūnui padeda VU resursų išnaudojimas – savo moksliniame darbe jis pasitelkia superkompiuterio pagalbą.
Nuotrauka iš Tautvydo Naudžiūno asmeninio archyvo.
Universitetas – ne tik studijų, bet ir darbo vieta
Tautvydo pasirinkimas studijuoti Informacinių sistemų inžineriją nebuvo atsitiktinis – programoje dera technologiniai įgūdžiai su verslo procesų supratimu. „Tai padeda geriau suvokti, kaip IT sprendimai gali būti taikomi realiame pasaulyje“, – sako studentas. Vienas didžiausių programos privalumų – privalomos praktikos, kurios leidžia dar studijų metu susipažinti su realia darbo aplinka ir sustiprinti įgūdžius.
Vaikinas džiaugiasi universitete ne tik studijuojantis, bet ir dirbantis. Dirbdamas institute laborantu jis ne tik gilina techninius gebėjimus, bet ir aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose bei konferencijose. „Jei nebūčiau pradėjęs čia dirbti, tikriausiai net nebūčiau svarstęs galimybės sieti savo ateitį su akademine veikla“, – prisipažįsta jis. Ši patirtis ne tik atskleidė akademinės karjeros galimybes, bet ir parodė, kad mokslas gali būti dinamiškas, inovatyvus ir turintis realų poveikį visuomenei.
Tyrimai, turintys globalų potencialą
Studento vykdomas mokslinis tyrimas skirtas magnetinių pincetų technologijai, leidžiančiai tirti pavienes molekules. Nors ši sritis daugeliui gali pasirodyti nišinė, jos reikšmė didžiulė – ypač biologiniuose ir medicininiuose tyrimuose. Problema ta, kad esami įrankiai yra brangūs ir sunkiai prieinami daugumai pasaulio laboratorijų.
„Kuriame atviros prieigos programinę įrangą, kuri leistų laboratorijoms naudoti šią technologiją be būtinybės įsigyti brangius įrenginius“, – pasakoja jis. Tai atvertų galimybę molekulinių tyrimų proveržiui mažesniuose moksliniuose centruose.
Nuotrauka iš Tautvydo Naudžiūno asmeninio archyvo.
Superkompiuteris – greitesniems rezultatams pasiekti
Tyrimas apima algoritmų kūrimą, vaizdų analizę, hiperparametrų optimizavimą ir neuroninių tinklų taikymą. Pradiniame etape tikslas buvo sukurti algoritmą gebantį aptikti difrakcijos žiedus net triukšmingose, mažos rezoliucijos nuotraukose. Tačiau jo tikslumas priklausė nuo parametrų, todėl buvo pereita prie automatizuoto sprendimo – konvoliucinio neuroninio tinklo, kuris pats parenka optimalius nustatymus.
Šiuo metu vykdoma antroji tyrimo stadija – įsitikinus, kad rankiniu būdu rasti optimalius sprendimus neveiksminga – sėkmingai pereita prie pažangesnių būdų.
Čia neapsieita be superkompiuterio pagalbos: „Be superkompiuterio greičiausiai dar būtume įstrigę pirmojoje stadijoje – paprastas kompiuteris būtų užtrukęs savaites ar net mėnesius“, – pasakoja Tautvydas.
Karjera akademiniame pasaulyje – geras pasirinkimas
Nors iš pradžių studentas planavo tiesiog įgyti praktinių įgūdžių ir keliauti į privatų sektorių, darbas institute pakeitė šiuos ketinimus. „Maniau, kad vienintelis kelias IT srityje – privatus sektorius, tačiau dabar rimtai svarstau galimybę tęsti studijas magistrantūroje, o gal net doktorantūroje“, – atvirauja jis.
Dirbdamas šalia dėstytojų, prisidėdamas prie mokslinių straipsnių rengimo, jis ne tik įgijo vertingų įgūdžių, bet ir užmezgė ryšius, kurie gali būti naudingi ateities karjeroje. Jo darbo vadovas, mokslininkas prof. dr. Povilas Treigys padeda formuluoti tyrimo kryptį bei aktyviai prisideda prie rezultatų pristatymo.