Sidebar

Studijos Vilniaus universitete: kaip bioinformatikai įdarbina dirbtinį intelektą

Ar dirbtinis intelektas studijų programose – ateitis? Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai turbūt vienbalsiai atsakytų: „Tai – dabartis, kuria mes gyvename ir kurioje dirbame“. Viena iš programų, kurioje studentai turi realią galimybę prisiliesti prie dirbtinio intelekto – bioinformatika.

2022 06 23 1 K Koncevicius ir dr K Olechnovic600x399

Bioinformatikos programa ruošiama VU Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) kartu su  Gyvybės mokslų centru (GMC). Šios srities mokslininkai dirba su reikšminga žmonijai informacija. Bioinformatikos studijos – tai vartai į pažangiausio mokslo ir biotechnologijų pasaulį, suteikiantys galimybes ateityje prisidėti kuriant vaistus bei vakcinas, modeliuojant genetika pagrįstą gydymą. Studijų metu įgytos žinios plačiai naudojamos labai įvairiose srityse, pavyzdžiui, taikant ir kuriant dirbtinio intelekto metodus, atliekant didelių duomenų analizę, tiriant genomus, senėjimo procesus.

Kaip atrodo bioinformatikos studijos

GMC Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kliment Olechnovič pristatydamas bioinformatikos studijas pabrėžia, kad tai plati ir tarpdisciplininė sritis. Ją galima skirti į du didelius kamienus: vienas – kompiuterinių metodų taikymas, kitas – jų kūrimas. „Didžiausias bioinformatikos studijų Vilniaus universitete privalumas – studentai paruošiami taip, kad jie galėtų dirbti ir metodų kūrime, ir jų taikyme. Esame konkurencingi užsienio universitetams, kurių programos orientuotos tik į metodų taikymą.“

2022 06 23 Karolis Uziela600x531

Pasak GMC jaunesniojo mokslo darbuotojo Karolio Koncevičiaus, VU MIF bioinformatikos studentams patinka žinios, kurios pritaikomos įvairiose srityse, ir čia atsiskleidžia bioinformatikos studijų privalumai: „Kiekvienas studentas bioinformatikoje gali susirasti sau labiausiai patrauklią veiklos sritį: genetinius žmogaus ligų tyrimus, įrankių kūrimą, duomenų analizę ar kitas. Po studijų net nusprendus dirbti kitoje srityje bioinformatikos studijų metu įgytos žinios gali būti labai plačiai pritaikytos karjerose, susijusiose su programavimu, duomenų mokslu ar biologija. O savo ateitį sieti su bioinformatika tvirtai nusprendę studentai čia gauna visas galimybes. Dar gali studijų metu padirbėti su Lietuvoje dirbančiais mokslininkais ir moksline veikla užsiimančiomis įmonėmis ar laboratorijomis“.

Bioinformatikos mokslų daktaras, dirbtinio intelekto inžinierius Karolis Uziela  mokslinį kelią pradėjo VU ir  po to  bioinformatikos studijas tęsė dar  penkiuose Europos universitetuose. K. Uzielos patirtis rodo, kad baigus bioinformatiką VU, atsiveria galimybės tęsti studijas už Lietuvos ribų: „Aš buvau tik antra karta, kuri studijavo bioinformatiką VU. Džiaugiuosi, kad tuo metu atsirado tokia studijų programa, kuri ne tik padeda plačius bioinformatikos pagrindus, bet ir atveria duris į užsienio universitetus, turi stiprius dėstytojus, iš kurių, turint ambicijų, galima daug išmokti“.

Kas motyvuoja rinktis studijas, kurioms nereikia nei biologijos, nei chemijos egzaminų

Bioinformatikos studijos VU atsirado tik 2005 metais. Paklausus vieno iš programos steigėjų dr. Gintauto Bareikio, kaip kilo poreikis VU ruošti bioinformatikos studijas, jis pastebi, kad praeito amžiaus pabaigoje Lietuvoje sparčiai ėmė vystytis biotechnologijų įmonės, aktyviai plėtojosi genetika, biochemija ir kiti gamtos mokslai, mokslas ėmėsi žmogaus genomo studijų.

2022 06 23 2 K Koncevicius ir dr K Olechnovic600x399

„Minėtos  mokslo sritys susiduria su didelių duomenų saugojimo, klasterizavimo bei analizės problemomis. Šiems uždaviniams spręsti reikia informatikų, kurie analizuotų šiuos duomenis, administruotų  duomenų bazes, gebėtų dirbti su biologais ir statistikais. Tad norint išspręsti išvardintus uždavinius ir  žiūrint į tolimesnę šių problemų perspektyvą, buvo nuspręstą įkurti bioinformatikos studijų programą, kurios absolventai  turėtų  platesnį požiūrį negu įprastiniai informatikai,“ – programos atsiradimo priežastis vardija dr. G. Bareikis.

GMC jaunesnysis mokslo darbuotojas K. Koncevičius ir dr. K. Olechnovič – pirmosios laidos absolventai, Karolis Uziela – antrosios. Visi trys vyrai daro sėkmingas karjeras ir mokslo, ir verslo sektoriuose. Tiek K. Koncevičius, tiek K. Uziela sako, kad, kai  rinkosi bioinformatikos studijas, apie jas nebuvo daug informacijos. „Net į „Google“ įvedus žodį „bioinformatika“ nerasdavo jokių rezultatų lietuvių kalba. „Manau, visi grupėje buvome savotiški nuotykių ieškotojai,“ – sako K. Koncevičius. Pasak K. Uzielos, kai jis rinkosi, kur stoti, norėjo mokslų, kurie nebūtų susiję su gryna matematika ar informatika: „Rinkausi, kas būtų pritaikoma praktikoje, o bioinformatika pritaiko matematikos ir informatikos žinias praktikoje. Be to, nereikia nei biologijos, nei chemijos egzaminų. Ir, žinoma, dar vienas iš argumentų, kodėl rinkausi bioinformatikos studijas – pavadinimas skambėjo kietai!”

„O mane nuo paauglystės traukė kompiuteriai, – pasakoja K. Koncevičius, – tačiau aš visuomet save įsivaizdavau srityje, kurioje kompiuteris naudojamas kaip įrankis atsakinėjant į svarbius ir sudėtingus klausimus. Svajojau apie sritį, kuri tyrinėja problemas, susijusias su modernia biologija – genetika, senėjimu, įvairiomis žmogaus ligomis. Studijų programos, susietos su informatika, tuo metu buvo orientuotos į programavimą, teorinį kompiuterių mokslą, žaidimų kūrimą ar kompiuterinę grafiką. Bioinformatikos studijos buvo vienintelis ir pačiu laiku atsiradęs pasirinkimas, kuris apjungė visus mano norus į vieną visumą. Taigi nors kažkiek ir rizikuodamas, pirmu numeriu išsirinkau VU bioinformatikos studijas.“

Kuo dirba absolventai

Pirmosios kartos absolventai K. Koncevičius ir dr. K. Olechnovič pasuko mokslo keliu – dabar patys dėsto VU MIF ir GMC bioinformatikos programos studentams, tęsia karjeras moksle.

Dr. K. Olechnovič tiria baltymų struktūras, kurios gali suteikti daug svarbios informacijos ir naujų žinių gyvybės mokslo pasaulyje: „Per pastaruosius trejus metus struktūrinėje bioinformatikoje įvyko tikra revoliucija – atsirado giliaisiais neuroniniais tinklais pagrįsti baltymų molekulinių struktūrų nusakymo metodai, žymiausias iš jų – „AlphaFold2“, sukurtas „Google DeepMind“. Tokie metodai neišsprendė visų problemų, bet suteikė daug naujų duomenų – aukšto tikslumo baltymų modelių. GMC Bioinformatikos skyriuje tuos modelius naudojame baltymų sąveikoms su įvairiomis molekulėmis nusakyti ir analizuoti. Tam kuriame ir  taikome mašininio mokymosi metodus - pavyzdžiui, grafų neuroninius tinklus.“

2022 06 23 3 K Koncevicius ir dr K Olechnovic600x400

Kitas pirmosios laidos absolventas K. Koncevičius taip pat dirba VU – epigenetikos srityje. Paskutiniame dešimtmetyje paaiškėjo, jog žmogui senstant organizmo viduje, beveik kiekvieno audinio ląstelėse, vyksta daugybė įvairių epigenetinių pokyčių. Ir šie pokyčiai tokie determinuoti ir tikslūs, jog jais remdamiesi tyrėjai sugebėjo sukurti „epigenetinius laikrodžius“ – metodus, kurie pagal epigenetinių požymių išmatavimus (pvz., paimtus iš žmogaus kraujo mėginio, daugiau visiškai nieko nežinant apie tą žmogų) geba nustatyti to individo chronologinį amžių su vos kelių metų paklaida. „Kadangi šie metodai tokie tikslūs, buvo pastebėta, jog jie gali mums pasakyti ir žmogaus „biologinį amžių“. Žmonės gali senti skirtingu greičiu: du to paties amžiaus žmonės nebūtinai bus vienodo amžiaus biologine prasme, ir šie laikrodžiai suteikia galimybes tyrinėti faktorius, kurie pagreitina arba sulėtina biologinio senėjimo procesus.“

K. Uziela – pasuko į verslo pasaulį. Šiuo metu dirba „Neurotechnology“ įmonėje, jo kuriamas produktas „SentiSight.ai“ – vaizdų atpažinimo platforma, į kurią vartotojai gali įkelti nuotraukas, sužymėti objektus ir vienu mygtuko paspaudimu dirbtinis intelektas išmokomas juos atpažinti .

Bioinformatika – labai plati sritis, ir tai tik keli karjerų pavyzdžiai. „Tai – tarpdisciplininis mokslas. Noriu atkreipti dėmesį, kad baigus bioinformatikos studijas galima rinktis labai skirtingas karjeros sritis,“ – sako dr. K. Olechnovič. „Vieni studentai būna labiau linkę į biologiją ir genetiką, kitiems labiau patinka programavimas, treti domisi duomenų tyrimu ir analize,“ – jį papildo K. Koncevičius.

2022-06-23

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos