Sidebar

VU MIF mokslininkai apdovanoti už reikšmingus mokslo pasiekimus 2021 metais

Vilniaus universiteto Rektorius skyrė apdovanojimus už reikšmingus mokslo pasiekimus 2021 metais geriausių mokslinių darbų autoriams ir (arba) autorių kolektyvams. Trijose skirtingose kategorijose buvo skirti net keturi apdovanojimai VU MIF mokslininkams.

Pristatome visas nominacijas, o patys mokslininkai trumpai apibūdina, kuo svarbūs jų projektai.

GERIAUSIOS GAMTOS, MEDICINOS IR SVEIKATOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLO SRIČIŲ PUBLIKACIJOS KATEGORIJA:
HABIL. DR. ANTANAS ŽILINSKAS

Apdovanojimas skirtas MIF profesoriui habil. dr. Antanui Žilinskui už monografiją: „Zhigljavsky, Anatoly; Žilinskas, Antanas. Bayesian and High-Dimensional Global Optimization. Cham : Springer Nature“, 2021. 118 p. (SpringerBriefs in Optimization, ISSN 2190-8354, eISSN 2191-575X). ISBN 9783030647117. eISBN 9783030647124. DOI: 10.1007/9783-030-64712-4.

2022 05 03 Antanas Zilinskas600x500- Prof. Antanai, kuo svarbus Jūsų darbas „Bayesian and High-Dimensional Global Optimization“?

- Šioje monografijoje apibendrinti mano paskutinių penkiolikos metų tyrimo rezultatai, išryškinta jų svarba kitų globaliosios optimizacijos tyrimų kontekste. Čia taip pat aptarti retai mokslinėse publikacijose pateikiami teoriniai ir algoritmų realizavimo sunkumai bei kritiškai išanalizuotos šios krypties tolesnių tyrimų perspektyvos. Tikiu, kad pateikti rezultatai inicijuos naujus teorinius tyrimus, padės vartotojui racionaliai pasirinkti tinkamiausią algoritmą bei mokslininkams kurti naujus algoritmus.

- Ko siekiama šiais tyrimais?

Monografijoje aprašytų tyrimų tikslas buvo sukurti teoriškai pagrįstus taikymams aktualius globalios optimizacijos algoritmus. Naujų technologijų bei atskirų inžinerinių įrenginių projektavimas nebeįsivaizduojamas be kompleksinio kompiuterinio modeliavimo bei optimizavimo algoritmų taikymo. Globaliosios optimizacijos reikšmė natūraliai auga augant projektuojamųjų objektų kompiuterinių modelių sudėtingumui. Ypač sudėtingi taip vadinamieji juodosios dėžės globalios optimizacijos uždaviniai, kurių sprendimo algoritmai aprašyti ir analizuojami monografijoje. Baigdamas pažymėsiu, kad Bajeso globaliosios optimizacijos algoritmai pastaruoju metu pradėti plačiai taikyti mašinų mokyme.


 GERIAUSIO TAIKOMOJO DARBO KATEGORIJOJA: DR. RIMANTAS VAICEKAUSKAS

Šioje kategorijoje pripažinimo sulaukė MIF Informatikos instituto profesorius dr. Rimantas Vaicekauskas už taikomąjį darbą – užsakomąjį mokslinį tyrimą, atliktą Informatikos institute pagal sutartį Nr. (1.57) 15600-INS-65 su UAB „Elsis Pro“ (šiuo metu „Novian“ įmonių grupės narys).

2022 05 03 Rimantas Vaicekauskas600x500- Prof. Rimantai, kuo svarbus Jūsų atliktas mokslinis tyrimas ir ko siekia jį užsakiusi įmonė?

Užsakomojo mokslinio tyrimo tikslas – išspręsti užsakovo pateiktus uždavinius. Manome, mūsų pasiūlyti sprendimai yra užsakovui naudingi ir prisidės prie saugesnės oro navigacijos užtikrinimo.


Užsakovas, įmonė „Elsis Pro“, turinti ilgametę patirtį įvairialypės programinės įrangos produktų kūrimo srityje, pasitelkė Informatikos instituto specialistus kurdami naują inovatyvų produktą – integruoto oro erdvės transporto (skrydžių) analizės ir valdymo sistemą, kurios funkcionalumas ir kompleksiškumas apima oro transporto erdvės planavimo ir operacinio valdymo ciklą, pradedant išankstiniu ilgalaikiu planavimu ir baigiant taktiniu planavimu, vykdomu operacijų dieną.
Informatikos instituto tyrėjai, spręsdami užsakovo pateiktus skaičiavimams ypač imlius prognozavimo ir matematinio optimizavimo uždavinius, pasiūlė pritaikyti ir praktiškai įgyvendino inovatyvią hibridinę sprendimo techniką. Joje euristiniai optimizavimo metodai yra išplečiami mašininio mokymo komponente (giliaisiais neuroniniais tinklais), suteikiančiame sinerginių pranašumų naujai kuriamam produktui universalumo, veikimo spartos, efektyvumo ir patikimumo požiūriais.

- Kokio rezultato siekiate?

- Galutinis tikslas – racionaliau panaudoti skrydžių valdyme naudojamus resursus. Tikimės, kad VU mokslininkų pagalba kuriamas produktas prisidės prie esminės aviacijos plėtros problemos sprendimo: sumažins lėktuvų skrydžių vėlavimus ir tuo pačiu užtikrins saugesnę oro navigaciją.


GERIAUSIO TARPTAUTINIO PROJEKTO KATEGORIJA: DR. AGNĖ BRILINGAITĖ

Geriausio tarptautinio projekto kategorijoje pasižymėjo MIF Informatikos instituto docentė dr. Agnė Brilingaitė. Ji buvo apdovanota už tarptautinį projektą: „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas, ADVANCES“ (Nr. LT08-2- LMT-K01-051). Projekto vadovė – dr. Agnė Brilingaitė.

2022 05 03 Agne Brilingaite2 600x500- Doc. Agne, kokį produktą siekiama sukurti „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas, ADVANCES“ projekte?

- Dėl viešojo ir privataus sektorių paslaugų skaitmenizacijos ir geo-politinės situacijos auga kibernetinio saugumo specialistų poreikis. Tokiems specialistams svarbios ne tik dalykinės kompetencijos, bet ir gebėjimas greitai veikti streso sąlygomis, sekti procedūras, valdyti komandą, kritiškai vertinti situaciją ir daryti svarbius sprendimus. Vakarų pasaulyje tokie reikalavimai vis dažniau atsiranda net ir darbo skelbimuose. Tarptautiniame ADVANCES projekte aštuonių partnerių mokslininkai kuria įrankių rinkinį, skirtą kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų tobulinimui.

- Koks pagrindinis projekto tikslas?

- Projektu siekiama sukurti mokslu grįstą daugiakryptę metodiką, kuri padėtų įvertinti kibernetinio saugumo specialisto bendrąsias ir dalykines kompetencijas bei rizikas kompetencijų ugdymo procese. Pagrindinis projekto tikslas - tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal tris galimas perspektyvas: biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročius ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias.


GERIAUSIO TARPTAUTINIO PROJEKTO KATEGORIJA: DR. JURGITA MARKEVIČIŪTĖ

Dar vienas MIF pasiekimas kartu su universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutu: apdovanojimas skirtas profesoriui (su išskirtinio profesoriaus kategorija) habil. dr. Zenonui Norkui, vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Jurgitai Markevičiūtei, mokslo darbuotojui dr. Vytautui Valatkai ir jaunesniajam mokslo darbuotojui Adomui Klimantui už tarptautinį projektą: „Kiekybiniai duomenys apie visuomenės ir ekonominius pokyčius trijų Baltijos šalių regionuose per pastaruosius šimtą metų istorinių pokyčių analizei ir ateities iššūkių įveikai“ (Nr. EEA-RESEARCH-174). Projekto vadovas – habil. dr. Z. Norkus.

2022 05 03 Jurgita Markeviciute600x500- Doc. Jurgita, kuo svarbus projektas „Kiekybiniai duomenys apie visuomenės ir ekonominius pokyčius trijų Baltijos šalių regionuose per pastaruosius šimtą metų istorinių pokyčių analizei ir ateities iššūkių įveikai“?

- Tai tarpdisciplininis projektas, apimantis socioekonominę 100 metų trijų Baltijos šalių istoriją. Jo metu pirmą kartą bus pateiktas visų trijų šalių palyginamas bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis bei augimo tempai 100 metų laikotarpiui nuo nepriklausomybės karų iki šių dienų. Taikant metodiką, patikrintą naujausiuose Europos regionų ekonominės plėtros nuo 1900 m. tyrimuose, šios BVP eilutės bus išskaidytos iki regioninio lygmens, kad būtų galima ištirti ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų kiekvienoje Baltijos valstybėje tendencijas.

- Kokį įrankį ar produktą siekiama sukurti?

Projekto tikslas – sukurti kiekybinių duomenų apie socialinius ir ekonominius pokyčius trijų Baltijos valstybių regionuose per pastaruosius šimtą metų saugyklą ir pateikti kiekybinę ilgalaikių (nuo 1920 m.) regioninių skirtumų tendencijų analizę. Kuriant saugyklą, tęsiamas grupės Lietuvos tyrėjų jau atliktas darbas komplektuojant ir skelbiant Baltijos šalių istorinės statistikos duomenis, žr. https://lida.dataverse.lt/dataverse/HistatData_Baltic

- Kokią vertę jo rezultatai sukurs visuomenei?

Atsižvelgiant į sudėtingą istorijos tikrovę, būtina rinkti ir analizuoti duomenis. 100 metų periodas apima įvairius politinius ir ekonominius modelius bei iššūkius, kurie turėjo įtakos Baltijos šalių ir jų regionų raidai. Ši įtaka juntama iki šiol. Papildomų iššūkių kelia skirtingos istorijos interpretacijos informacinėje erdvėje. Per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo tendencija naudoti istoriją kaip propagandos priemonę. Lyginamųjų Baltijos šalių istorinių duomenų rinkimas ir analizė yra svarbūs tiek strateginės komunikacijos, tiek medijų raštingumo požiūriu. Tai padarys duomenis prieinamus plačiajai auditorijai ir leis juos plačiai panaudoti duomenimis pagrįstoje argumentacijoje.


 2022-05-03

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos