Sidebar

VU mokslininkas: 60 procentų profesijų turi bent trečdalį darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik pora robotizacijos pavyzdžių, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo dr. Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, robotų ir žmonių konkurenciją, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos ir ar ateis toks laikas, kai galėsime nedirbti.

2021 09 14 V Marcinkevicius273x250Robotizacijos lyderis – Singapūras

Paprastai robotizacijos lygis pasaulyje matuojamas robotų skaičiumi. „Fiksuojamas 6–7 procentų robotų skaičiaus augimas kasmet. 2013 metais jų buvo naudojama 1,3 milijono, o 2018 m. jau turėjome 2,4 milijono robotų pasaulyje“, – sako VU mokslininkas.

Kitas skaičius, kuriuo galime matuoti robotizacijos procesų greitį – kiek robotų tenka 10 000 darbo vietų. Pašnekovo teigimu, prieš trejus metus šios srities lyderė (114 robotų 10 000 darbo vietų) buvo Slovakija, antroje vietoje – Čekija. „2020 m., Lietuvos robotikos asociacijos duomenimis, mes turėjome tik 5 robotus 10 000 darbo vietų, tuo tarpu pasaulio lyderis Singapūras turi 2018 robotų, tenkančių 10 000 darbo vietų. Europoje stipriausi šiuo metu yra vokiečiai, turintys 277 robotus tokiam pačiam skaičiui darbo vietų.“

Nors mūsų šalis šioje srityje gerokai atsilieka, bet kasmet fiksuojamas robotizacijos procesų augimas – per metus Lietuvos įmonėse robotų padaugėja bent po 0,7 proc. Vienaip ar kitaip robotus darbo procesuose naudoja 4,6 proc. įmonių Lietuvoje. Tikimasi, kad ateityje jų galėtų padaugėti iki 15 proc.

Kur robotai efektyvesni nei žmonės?

Pasak pašnekovo, dabar robotai dažniausiai naudojami žemės ūkyje, gyvulininkystėje, pakavimo, maisto, automobilių gamybos, elektronikos pramonėje, sveikatos apsaugos srityje. „Fiksuotoje pramoninėje aplinkoje robotai gali puikiausiai atlikti tokius monotoniškus darbus kaip sudėti daiktą į pakuotę, ją užklijuoti, pakuotes surūšiuoti į paletes, sužymėti produktus, patikrinti, ar teisinga ir ar nesugadinta prekė buvo įdėta, ir pan.“

Robotizacija tampa aktuali ir žemės ūkyje. Žmonių skaičiui augant, o žemės plotams išliekant tokiems pat, pradedama investuoti daugiau lėšų į efektyvesnį, darnų, labiau aplinką tausojantį žemės ūkį.

„Efektyviau ir daugiau produktų iš to paties žemės ir medžiagų kiekio padeda išgauti ir vadinamasis tikslusis žemės ūkis, kai tiksliai nuskaitant geografinius žemėlapius ir sudarant juos pagal dirvožemio parametrus nustatoma, kur efektyviausia sodinti konkretaus augalo sodinukus, kaip efektyviau  tręšti ir laistyti, kad jie duotų optimalų derlių. Vėliau dronais stebimas derliaus augimas ūkininkams leidžia prognozuoti derlių, nustatyti kainą, o automatinis derliaus surinkimas, kai traktoriai pagal GPS signalus autonomiškai surenka derlių, taupo žmogiškąją darbo jėgą.“

Robotai taip pat naudojami ir gyvulininkystėje, automatizuojant karvių melžimą, gyvūnų prieaugio ar sveikatos būklės stebėjimą.

Pašnekovas pasakoja, kad medicinos srityje didžiausią nuostabą vis dar kelia nuotolinės operacijos, suteikiančios galimybę gydytojams, dirbantiems vienoje šalyje, su tikslių robotų pagalba atlikti sudėtingas operacijas pacientams, gyvenantiems bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Tą, pavyzdžiui, siūlo robotinė chirurgijos sistema „Da vinci“.

Žmogui konkuruoti su robotu sunku

Paklaustas, kaip ateityje keisis darbo rinka ir kokioms profesijoms kyla didžiausia grėsmė išnykti, VU mokslininkas sako, kad pirmiausia robotai žmones pakeis monotoniškuose darbuose, bet visiems derėtų susimąstyti apie robotų poveikį darbo rinkai. „Yra nustatyta, kad apie 60 procentų visų profesijų turi bent 30 procentų darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Žmogui konkuruoti su robotu tam tikrose srityse gali būti sunku, nes jie niekada neserga, jiems nereikia atostogų, 5 metus dažniausiai dirba be gedimų, jie greitesni, tikslūs, gali atlikti sudėtingus darbus, pakelti sunkius svorius, dirbti kenksmingomis sąlygomis, užterštoje, pavojingoje aplinkoje.“

Tačiau kai kuriose srityse žmogus robotą lenkia gebėjimu dirbti nefiksuotoje, neapibrėžtoje  aplinkoje. „Nors robotai ir naudoja dirbtinį intelektą, kuris leidžia jiems atlikti sudėtingus veiksmus panašiai ar net efektyviau, nei atliktų žmogus, tačiau jie niekada negalės pasiūlyti, kaip pagerinti darbo efektyvumą, nes atlieka tik iš anksto užprogramuotas funkcijas“, – žmogiškas stiprybes įvardija dirbtinio intelekto ekspertas.

Automatiniai sunkvežimiai pakeis dalį jų vairuotojų

Mokslininkas pasakoja, kad tokių profesijų kaip parduotuvės pardavėjų, greito maisto restoranų darbuotojų, duomenų analitikų, apsaugos darbuotojų, net sunkvežimių ar taksi vairuotojų poreikis mažės. „Pervežimo sritis yra sparčiai robotizuojama, nes rinka didelė: daug prekių reikia greitai pervežti, todėl tokios kompanijos kaip „Volvo“, „Tesla“ kuria autonominius sunkvežimius, kurių kol kas dar nedrįsta išleisti į greitkelius su kroviniais, tačiau svarstomi tokie sprendimai kaip „autonominių sunkvežimių traukiniai“, kai pirmąjį sunkvežimį vairuojantį vairuotoją seka virtinė už jo važiuojančių autonominių sunkvežimių, kartojančių jo veiksmus ir taip galinčių nuvažiuoti nuo taško A iki taško B“, – sako pašnekovas.

Sparčiai plėtojami ir prekių pristatymo automatizacijos procesai. V. Marcinkevičius prisiminė, kaip kompanija „Amazon“ reklamavo dronus, kurie iš helio balionu skraidinamų prekių paima užsakytas ir pristato užsakovui į kiemą. Taip pat plėtojamos mažų keturračių, pristatančių maistą į namus, idėjos.

Karo pramonėje irgi svarstomos galimybės priešakinių linijų kareivius pakeisti robotų kariauna, kuri galėtų atlikti rizikingiausias karines misijas. Bet kol kas daugiausia (38 proc.) darbo vietų yra robotizuota automobilių gamybos pramonėje.

Žmogiškosios darbo jėgos privalumas – kokybė

Visa laimė, kad robotizacijos tempai nėra labai greiti. „Jau daugiau kaip 200 metų mes robotines sistemas naudojame kaip įrankius, priemones, su kuriomis dirbame, efektyviau kuriame produktus ir paslaugas, todėl žmonių taip greitai iš darbo rinkos jie neišstums. Vokietijoje, pavyzdžiui, robotai užima tik 2,7 proc. darbo vietų ir augimas yra apie 7 proc. kasmet, taigi po 20 metų bus robotizuota apie 10 proc. darbo vietų. Bet, norime to ar ne, vis tiek konkuruosime su robotais ir tam tikri įgūdžiai gali mums padėti sukurti didesnį pranašumą, garantuoti sėkmę ar didesnį atlygį“, – įsitikinęs VU Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas.

Pasak pašnekovo, verslo požiūriu jis yra konkurencingas tuomet, kai sugeba savo prekę ar paslaugą pagaminti pigiau, greičiau arba kokybiškiau. Dėl greičio konkuruoti su robotais mums būtų sunku, tačiau žmogiškoji darbo jėga visada bus pigesnė, nes robotai yra brangūs ir reikalauja daug investicijų. Ir kokybės požiūriu robotai taip pat dažnu atveju nepakonkuruos su žmogumi, nes robotai negali savęs tobulinti savarankiškai ir yra suprogramuoti tik tam tikrai operacijai atlikti. Tačiau pritaikyti žinias nestandartinėms situacijoms, tobulinti darbo procesą ir savo žinias, kurti aukštą pridėtinę vertę siūlant naujus sprendimus – jau būtų žmogaus prerogatyva.

Žmonės be darbo neliks

Mokslininkas įsitikinęs, kad vienas iš milijardieriaus Alano Musko sėkmės raktų yra kūrybiškumas, o žvelgiant iš švietimo perspektyvos, didžiausią grąžą duoda žinių tobulinimas, naujų idėjų kūrimas.

Tačiau V. Marcinkevičius dar kartą pabrėžia, kad apskritai kol kas robotų skaičius darbo vietose yra labai mažas ir jų poveikis nėra ryškiai matomas. Tai patvirtina ir Amerikoje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad robotų skaičiaus didėjimas pasaulyje turi nedaug įtakos žmonių algų mažėjimui (0,4 proc.) ir tik apie 0,2 proc. didina nedarbo lygį.

Mokslininko manymu, net jei robotizacija ir turėtų didesnį poveikį darbo rinkai, žmonės be darbo niekada neliks, nes darbas yra viena iš tų priemonių, kuri leidžia žmogui išgyventi ir kartu realizuoti savo kūrybines galias, poreikius ir idėjas, todėl gyvenimas be darbo niekada nebus toks įdomus, o ir nelabai įmanomas. Robotai išsiurbia už mus namus, padeda mums juos pastatyti (bandoma išspausdinti 3D namą), atlieka fiziškai sunkius ar monotoniškus žmogaus darbus, galbūt ateityje daugiau prisidės ir prie maisto ruošos, tačiau generuoti naujas idėjas, auklėti vaikus, kurti naujas technologijas reikės patiems.

Pokalbis su VU MIF mokslininku dr. Virginijumi Marcinkevičiumi.

2021-09-14

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos