Prof. Jonui Kubiliui – 100

Jonas Kubilius – matematikos profesorius, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, kuriam šių metų liepos 27 d. būtų sukakę 100 m. Kviečiame susipažinti su šio iškilaus žmogaus gyvenimo akimirkomis ir nuveiktais darbais.

Renginiai, skirti prof. Jono Kubiliaus 100-mečiui paminėti

Įvykę renginiai

Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimas ir 62-oji konferencija, skirta Jono Kubiliaus 100-osioms gimimo metinėms

69-oji Lietuvos mokinių matematikos olimpiada

2021 m. olimpiada skirta profesoriaus Jono Kubiliaus 100-mečiui. Profesorius Jonas Kubilius buvo vienas iš šios olimpiados pradininkų ir organizatorių, išleidęs knygą „Olimpiadinis matematikos uždavinynas su sprendimais“ (sudarė J. Kubilius, Kaunas, Šviesa, 1962 m. (I leidimas) ir 1972 m. (II leidimas)).

Perėjęs XX amžių

Vilius Stakėnas

Jono Kubiliaus gimimo metais XX amžiaus pradžios ženklas dar buvo aiškiai matyti, dar tebetvyrojo pirmųjų tragedijų aidas, bet  viltys buvo jaunos ir gaivios.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais jau galėjo stebėti, kaip tolsta XXI amžiaus pradžia.

Retam lemta pereiti visą šimtmetį, išvysti ir dalyvauti nenuspėjamos jo raidos įvykiuose.

Profesoriui Jonui Kubiliui beveik pavyko.

2021 05 28 Kubilius Jonas matematikas380x250Pirmieji žingsniai, metai, knygos

1921 m. liepos 27 d. Tauragės apskrities Fermų kaimo ūkininkų Petro ir Petronėlės šeimoje gimė sūnus. Pirmagimį pavadino Jonu. Vėliau atsirito dar keturi broliai – Juozas, Antanas, Bronius ir Vytautas. Pirmieji mokslai – prie ūkio, gyvulių ganymo. Paskui pradžios mokykla kaimynystėje, progimnazija Eržvilke ir gimnazija Raseiniuose. Raseinių gimnazijoje domino viskas – literatūra, matematika, kalbos... Skaitė ir skaitė. Stropiai vedė perskaitytų knygų, tarsi aplankytų šalių, sąrašą. Gerai išmoko lotyniškai. Matematika traukė galimybe pačiam tyrinėti, bandyti savo jėgas. Jonas bandė. Greitai suprato, kad nėra paprasta surasti taką, kuriuo dar niekas nėjo.

1940 m. birželio 14 d. buvo teikiami brandos atestatai. J. Kubilius kalbėjo moksleivių vardu. Tikriausiai tai pirmoji jo vieša kalba. Paskutiniame ateitininkų susirinkime prie Kalnujų vėl kalbėjo. Baigė Getės Fausto žodžiais: ,,Sustok, akimirka žavinga“. Bet gimnazijos metai – jau praeitis. Žlegantys tankai Raseinių plente į praeitį stūmė ir nepriklausomos Lietuvos Respubliką.

Universitete: studijos ir  pareigos

Studijuoti matematiką – neįprastas pasirinkimas tais metais. Ar ne geriau siekti inžinerijos ar medicinos mokslų? Matematikos ir fizikos studijas 1940 m. atkuriamame lietuviškame Vilniaus universitete pasirinko nemažai jaunuolių – 130. Pirmieji metai: auditorijose – mathematica perennes, už jų sienų – grėsminga socialinių-politinių aplinkybių kaita. Antrieji studijų metai – jau vokiečių okupuotoje sostinėje. Vietoje trispalvių – vėliavos su svastikomis, parduotuvės ,,Nur für Deutsche“, maisto kortelės, paskaitos nešildomosiose patalpose.

1943 m. kovo 17 d. ant Universiteto durų lentelė: ,,Uždarytas“. Paskaitos dėstytojų butuose, mieste tykantys pavojai. Pagaliau tėviškė, prieglobstis, tik ar saugus? 1944 m. ruduo – mokytojo darbas Eržvilko gimnazijoje, dvilypė tikrovė – spigus oficialios valdžios balsas, pogrindžio tyla. Trečiasis grįžimas į Universitetą 1945 m. rudenį, pirmosios pareigos – vyresniojo laboranto. 1946 m. studijų pabaiga ir naujos pareigos – parengiamųjų kursų direktoriaus. Vadinasi – ūkiniai rūpesčiai pokario nepriteklių metais.

Augimas ir auginimas

Prieškariu Kauno universitete matematiką dėstė keletas užsienyje studijavusių dėstytojų: P. Katilius, G. Žilinskas, O. Stanaitis. Tačiau matematinių tyrimų – tik užuomazgos. Vakarų pasaulio moksliniai centrai pokario metais tapo nebeprieinami, tačiau pasaulinio lygio matematiniai tyrimai buvo vykdomi Rusijoje. Matematika ,,lydoma“ iš atsparaus metalo, jo neįveikia ideologijų rūdys.

Galimybe išvykti į aspirantūrą J. Kubilius pradėjo rūpintis 1947 m. Pradžia nekokia – G. Zimanas neigiamai įvertino J. Kubiliaus žinias per marksizmo-lenininzmo egzaminą. Nenuleido rankų – praėjo metai ir atsivėrė galimybė išvykti į Leningradą aspirantūros studijų. Į geležinkelio stotį išlydėjo būrelis kolegų ir studentų. Moksliniu vadovu Leningrade tapo J. Linikas – pasaulinio garso matematikas. Tyrimų tema – iš skaičių teorijos. Sekėsi – jau 1949 m. išspausdino straipsnį. Greitai rezultatų prisirinko ir visai disertacijai. Bet nutarė neskubėti – išnaudoti aspirantūros metus studijoms, bendravimui su aspirantais, kurie vėliau tapo matematikos pasaulio įžymybėmis.

Disertaciją apgynė 1951 m.. Gal liksiąs Leningrade, čia matematinių tyrimų centras, čia sklando idėjos, turtingos bibliotekos? Ne, grįš į Vilnių, kur viso to nėra, bet reikia sukurti. 1951 m. rugsėjį – Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. Daug kursų, kuriuos reikia rengti ir skaityti pačiam mokantis. Režimo letenų grybšnis – 1951 m. ištremta motina ir brolis. Brolis Juozas už ryšius su partizanais jau anksčiau buvo nuteistas 25 metams, tėvas jau miręs. Reikėjo sukąsti dantis ir dirbti.

Mokslui reikėjo jaunų jėgų. 1952 m. organizavo pirmąją respublikinę jaunųjų matematikų olimpiadą. 2011 m. įvyko jau 60-oji! Kiek talentų išugdyta, kiek jaunuolių olimpiadų dėka rado savo kelią! 1952 m. tapo Mokslų akademijos Fizikos-technikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Kvietė akademijos prezidentas J. Matulis, kita vertus, po šeimos ištrėmimo ir J. Kubiliaus padėtis Universitete nebuvo tvirta. Darbovietės pakeitimas buvo formalus – skaitė tuos pačius kursus Universitete, dirbo su vyresniųjų kursų studentais. 1955 m. organizavo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos seminarą. Šis seminaras veikė kone pusšimtį metų ir buvo pagrindinė lietuvių matematikų darbų aptarimo vieta.

Pats gilinosi į mokslą. 1953 m. J. Linikas pakvietė į doktorantūrą Matematikos institute. Nuvyko parodyti savo rezultatus ir pasitarti. Institutas mielai priimtų, bet yra viena telegrama. Iš LKP CK: ,,Į doktorantūrą J. Kubiliaus nerekomenduojame“. Apmaudą darbas gydo. J. Kubilius ir dirbo. 1956 m. J. Matulis pranešė – LKP CK jau nebesipriešina. ,,Nebėra kam priešintis, disertacija jau yra. Tegu tik ginti netrukdo“.

J. Kubilius daktaro disertaciją apgynė Maskvoje 1957 m. spalį. Tai buvo didelis įvykis – pirmoji matematikos srities daktaro disertacija Lietuvoje. Jos rezultatai sugulė į monografiją ,,Tikimybiniai skaičių teorijos metodai“. Knyga išleista dukart rusų kalba, o užsienyje net šešis kartus. Joje išdėstyti tikimybinės skaičių teorijos pagrindai, ši kryptis plėtojama iki šiol. Daug mokslo organizavimo veiklos – vadovavimas aspirantams, rūpestis išsiųsti gabiuosius į matematinius centrus, kad įvairėtų tematika. 1958 m. pagaliau pripažinimas ir tėvynėje – Lietuvos mokslo premija!

Trečdalį šimtmečio – Rektorius!

1958 m. tamsūs debesys susitelkė virš Vilniaus universiteto rektoriaus – J. Bulavo galvos. J. Bulavas buvo politinio atlydžio rektorius, sėkmingai pasinaudojęs laisvesniu režimo laikotarpiu ir atlietuvinęs Universitetą – buvo atleista apie 100 nekvalifikuotų atvykėlių. Tačiau partinė valdžia atidžiai stebėjo Universiteto gyvenimą. Didelio atgarsio susilaukė 1956 m. Vėlinių minėjimas Rasose, virtęs tautine manifestacija. Partijos veikėjai kritikavo Lietuvių literatūros katedros veiklą, kuri, jų nuomone, skleidžia negatyvias mintis apie rusų tautą. Partinė valdžia dairėsi naujo rektoriaus. Apsistota prie J. Kubiliaus. Galima tik spėlioti kodėl. Jaunas (tuomet 37 metų), todėl galbūt paveikus, pripažintas matematikas, nekeliančio pavojaus ideologijai mokslo atstovas.

1958 m. liepos 3 d. J. Kubilius buvo paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi. Palengva susiklostė ir sutvirtėjo Rektoriaus siekiniai: išsaugoti patikimus žmones, paversti Universitetą lietuvišku mokslo ir kultūros centru, susigrąžinti istoriją. Teprisimena linkę paskubomis spręsti, kad veikti reikėjo respublikinės ir sąjunginės partinės-ūkinės valdžios, o ne autonomijos lauke!

Universitetas pradėjo labai intensyviai plėstis septintajame dešimtmetyje. Kiek slenksčių minta ir varstyta durų, kad 1968 m. prasidėtų Universiteto miestelio statybos Saulėtekyje! Arba kad Universitetui sugrįžtų Šventų Jonų bažnyčia, buvusi ,,Tiesos“ laikraščio popieriaus sandėliu, kurio grindis laužė sunkvežimiai. Septintajame dešimtmetyje susiformavo ir sutvirtėjo mokslinio tyrimo kryptys. Universiteto mokslo tarybose buvo ginamos 10 sričių mokslų daktarų ir 25 sričių – mokslų kandidatų disertacijos. Istorijos grąžinimas į Universiteto bendruomenės savimonę – lyg bandymas žvelgti pro šarmotą langą. Pirmiausia – maža atšildyta akutė – kuklus Universiteto 380 metų minėjimas 1959 m. Daugiau ir drąsiau – 1970 m. Universiteto bibliotekos 400 metų jubiliejus, kuriam ruoštasi trejetą metų. Ir pagaliau – didžioji Universiteto 400 metų sukakties šventė 1979 m.! Vargu ar kada Universiteto šventė dar taps tokiu reikšmingu visos Lietuvos įvykiu kaip anuomet.

Žmonės išgyveno jausmą, kad kitokia istorija, kitos vertybės atveriamos viešojoje erdvėje, kurioje buvo leidžiami daugiausia monotoniški ideologiniai spektakliai. Šventė baigėsi, bet nepraėjo –menininkų: Š. Šimulyno, R. Gibavičiaus, R. Jasudytės, V. Trušio, V. Valiaus, A. Kmieliausko ir kitų, kūriniai Filologijos fakultete – tai vis tos šventės ženklai. Ir J. Juzeliūno simfonija ,,Cantus Magnificat“, J. Marcinkevičiaus poema ,,Pažinimo medis“... Tikra senojo Universiteto žvaigždžių valanda!

Nunquam otiosus

1991 m. Jonas Kubilius perdavė rektoriaus skeptrą profesoriui Rolandui Pavilioniui. Pasakė kalbą, apžvelgė nueitą kelią, priminė, kad bendruomenė turi sutelktai siekti, kad Universitetas galėtų didžiuotis ne vien tik savo istorija. Buvo atgimimo, didelių pokyčių metai. Universitetui reikėjo naujo statuto, reikėjo pertvarkyti visą mokslo ir švietimo sistemą. Pertvarkyti negriaunant, kas gero sukurta. Neketino likti nuošalyje, bet nebenorėjo vadovauti. Jaunesnė karta turi prisiimti atsakomybę. Tačiau vien stebėti, kas vyksta, neteko.

1992 m. rinkėjų valia atsidūrė Seime, pasirinko darbą Kultūros ir švietimo komitete. Vienas pagrindinių darbų – Mokslų akademijos statuto svarstymas ir priėmimas. Laikėsi nuomonės, kad mokslinius tyrimus reikia labiau sieti su universitetais, o Mokslų akademija turėtų tapti veikiau kvalifikuotų savo srities ekspertų bendrija, kaip yra Vakarų demokratijos šalyse. Nuo 1996 metų – daugiau laiko prie darbo stalo, per daugelį metų rinktų knygų apsuptyje. Kilo sumanymas priminti, kaip Lietuvoje susikūrė matematikos tyrimo kryptys, mokyklos. Pasitelkus kolegas parengta ir išleista matematikos mokslo raidą po 1945 m. apžvelgianti knyga. Rašyti tekstai studentams, mokslo straipsniai, apžvalgos ir atsiminimai.

Minint Profesoriaus septyniasdešimties metų sukaktį, jo mokiniai surengė Palangoje tarptautinę skaičių teorijos konferenciją. Po to konferencijos buvo rengiamos kas penkeri metai. 2011 m. įvyko penktoji, paskutinė su Profesoriumi Jonu Kubiliumi.

Ir paskutinis iškilmingas Profesoriaus sukakties minėjimas Šv. Jonų bažnyčioje. Tuometis Universiteto Rektorius B. Juodka kreipėsi į Jubiliatą: ,,Legendini Vilniaus universiteto Rektoriau...“

Profesorė V. Daujotytė: ,,Mūsų, susirinkusių į Šv. Jonų bažnyčią pagerbti Vilniaus universiteto Rektoriaus, didžioji dalis yra jo epochos Universiteto auklėtiniai. Epochos...“

Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus: ,,Ne veltui 1979 metais, minint Vilniaus universiteto keturiašimtąsias metines, Rektorius mokslo ir kultūros tąsą palygino su miško augimu. Tai, ką vertingiausio savyje sukaupė seni medžiai, vėliau perima su nauja jėga, atkartoja atžalynas...“

Filmas apie prof. Joną Kubilių „Pirmosios kartos sūnus“

60-oji Lietuvos mokinių matematikos olimpiada

Apie pirmąją respublikinę matematikos olimpiadą, vykusią 1952 metais, paties profesoriaus Jono Kubiliaus straipsnis „Pirmoji!

„Kai aš mažas buvau“ įrašas, kur rektorius J. Kubilius dalijasi prisiminimais apie VU 400 metų šventę. (žiūrėti nuo 10:30)

Iš prof. Jono Kubiliaus atsiminimų

Naštą užkrauna man

Universiteto didžioji žvaigždžių valanda

Švento Jono Bažnyčia

Aspirantūra (1948–1951)

„Lithuanian Mathematical Journal“ numeris, skirtas prof. Jono Kubiliaus 100-čiui

Atsiminimai apie rektorių ,,Mano rektorius‘‘

Kviečiame visus norinčius pasidalinti savo atsiminimais apie prof. Joną Kubilių el. paštu

Apie prof. J. Kubilių spaudoje

Jonas Kubilius. „Universitetui atidaviau geriausius ir vertingiausius savo metus“ - Bernardinai.lt

Ilgaamžiškumo lygtį išsprendęs J. Kubilius gyvenime nedejavo (lrytas.lt)

JONAS KUBILIUS – gyvoji Vilniaus Universiteto atmintis

Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai

Ar lengva būti Kubiliumi?

Prof. Viktorijos Pakerienės prakalba akad. Jono Kubiliaus 90-mečiui: Tauta turi išlikti, inteligentas turi nuveikti ko nors gero visuomenės labui

Rektoriaus Jono Kubiliaus šimtmečiui. Justinas Marcinkevičius apie Joną Kubilių (,,Santaros'' žurnalas)

Vilius Stakėnas. Lietuviški metai: profesoriaus Jono Kubiliaus gyvenimo trajektorija.

Leidyklai „Margi raštai“ sutikus viešiname Viliaus Stakėno knygos „Lietuviški metai“ elektroninį variantą.

Turinys
Tėviškėje
Gimnazistas
Tamsūs metai 1 dalis, Tamsūs metai 2 dalis
Eržvilke – po dešimties metų
Pokario Vilniuje
Žygis į mokslą
Mokslų akademijoje ir universitete
Pirmasis rektoriaus dešimtmetis 1 dalis, Pirmasis rektoriaus dešimtmetis 2 dalis
Metai po metų
Sustingęs laikas virto lavina... 1 dalis, Sustingęs laikas virto lavina... 2 dalis
Stakėnas, Vilius St-23 Lietuviški metai: profesoriaus Jono Kubiliaus gyvenimo trajektorija

Nuotraukų galerija

JKubilius foto 01

Jonui Kubiliui 10 metų. Pirmoji fotografija. 1931 metų vasara.
Tarsi numatydamas likimą fotografas - krikštatėvis Jonas Kubilius - įdavė į ranką knygą.
Taip ir bus – nepaleis knygos iš rankų visą gyvenimą. 

JKubilius foto 02

Šeimos fotografija 1931 metų vasarą šeivamedžio paunksnėje, saulės spindulių pluošte.
Iš dešinės: Jonukas, tėvelis, brolis Bronius, mama ir brolis Antanas.
Trūksta dar dviejų brolių: Juozo ir Vytauto. Jie tuomet vadavosi iš ligos – tymų.

JKubilius foto 03

1940 metų birželio 16 diena. Gyvenimo slenkstis. Gimnazistai po atestatų teikimo Raseinių miesto sode.
Pirmoje eilėje J. Kubilius ir S. Daktaravičius. Antroje eilėje: S. Čepas, A. Latvys, G. Abramčikas, V. Grabauskaitė, I. Goštautaitė, auklėtojas S. Lipniūnas, A. Gulbinaitė, B. Krikščiūnas, V. Pratapaitė, A. Selvanas.
Niekas nesišypso tarsi nujausdami netekčių, nepriteklių ir sunkių apsisprendimų metus.

JKubilius foto 04

Jonui Kubiliui išduotas aštuonių klasių gimnazijos baigimo atestatas. Egzaminuota buvo reikliai. Iš 26 laikiusių, egzaminus išlaikė tik 11.
Direktorius J. Kartanas kaip priežastį minėjo įsitraukimą į ateitininkų veiklą. Tai buvo netiesa. Aštuoni iš išlaikiusių egzaminus buvo ateitininkai. Veiklus ateitininkas buvo ir J. Kubilius. 

JKubilius foto 05

 Jono Kubiliaus studijų knygelė Matematikos-Gamtos fakultete.
Studijų pasirinkimas buvo neįprastas tiems laikams. Studijuoti matematiką?
Ką dirba inžinieriai, gydytojai – aišku. O matematikai? Kas patraukė?
Patirtos savo jėgomis pasiektų atradimų džiaugsmo akimirkos, laisvo minties darbo erdvės? 

JKubilius foto 06

 

JKubilius foto 07

Studijuoti fizikos ir matematikos mokslų 1940 metų rudenį susirinko daugiau kaip 100 jaunuolių.
Tačiau karo metai išblaškė žmones, liko tik saujelė…
Vilniaus universiteto matematikos studentai 1943 metais. Pirmoje eilėje iš kairės: J. Švelnytė, T. Didžiulytė, G. Žemininkaitė-Grincevičienė. Antroje eilėje: J. Kubilius, J. Budzeika, nežinomas studentas, A. Mažeika

JKubilius foto 08

Universiteto uždarymas, metai tėviškėje, mokytojo darbas, pogrindis…
Grįžimas į Universitetą 1946 metais užbaigti studijų ir pirmosios pareigos: parengiamųjų kursų direktorius.
Kursų dalyviai Didžiajame kieme. Direktorių iš klausytojų išskiria tik kaklaraištis. 

JKubilius foto 09

Palydos geležinkelio stotyje. Kur? Į Leningradą, bet žvelgdami į nuotrauką žinome - į mokslą.
Parengiamųjų kursų klausytojai išlydi savo direktorių.
Po laikrodžiu tiesiai į mus žvelgia Vytautas Statulevičius.
Jis irgi taps žymiu matematiku, bet tuomet tebuvo literatūrinio būrelio pirmininkas.

JKubilius foto 10

Po trijų metų Leningrade, po disertacijos gynimo – vėl Vilniuje. Iš matematinio gyvenimo centro – į provinciją…
Pasiryžimas – sukurti tokį centrą Vilniuje.
Pirmiausia – sutelkti, jaunimą, dalytis žiniomis ir entuziazmu. Grįžęs J. Kubilius skaitė įvairius matematikos kursus, vadovavo studentų darbams. J. Kubilius ir jo studentai. Pirmas iš kairės – Vytautas Merkys, vėliau tapęs Matematikos fakulteto dekanu.

JKubilius foto 11

Apie matematines moksleivių varžybas – matematikos olimpiadas J. Kubilius sužinojo Leningrade. Ten miesto moksleivių olimpiadas pradėta rengti 1934 m. Grįžęs į Vilnių J. Kubilius nusprendė, kad olimpiadų reikia ir Lietuvai. Pirmoji respublikinė olimpiada buvo surengta 1952 m. Pirmajame rate dalyvavo 3611 moksleivių. Pagalbininkų nestigo. Nuotraukoje – pirmosios respublikinės olimpiados prizininkai su dovanomis – matematikos knygomis, prie Švietimo ministerijos. Šalia J. Kubiliaus vyras su akiniais – Švietimo ministerijos inspektorius V. Butanavičius, daug padėjęs organizuojant renginį.

JKubilius foto 12

1953 metų gegužės 2-oji diena. Tiesiog gyvenimas. Jonas Kubilius ir Valerija Kubilienė Didžiajame kieme. Laikinas butas Šv. Jonų bažnyčios pašonėje. Sūnus Kęstutis vežimėlyje. Birutės dar nėra. 

JKubilius foto 13

Nors Vilnius – ne matematikos mokslo centras, idėjas galima auginti. J. Kubilius toliau galvojo apie Leningrade pajaustą ryšį tarp skaičių teorijos uždavinių ir tikimybių teorijos. Ryšys galų gale išryškėjo – susiklostė tikimybinės skaičių teorijos kontūrai. J. Kubilius parašė ir 1957 m. lapkričio 21 d. Maskvoje apgynė mokslų daktaro disertaciją. Tai buvo pirmoji lietuvių matematiko daktaro disertacija. O 1961 m. jau Vilniuje disertaciją apgynė pirmas J. Kubiliaus mokinys – R. Uždavinys. Jo paties nuotraukoje nematyti. Šalia J. Kubiliaus – žymūs maskviečiai matematikai V. Zolotariovas ir J. Prochorovas.

JKubilius foto 14

1958 m. tamsūs debesys susitelkė virš Vilniaus universiteto rektoriaus J. Bulavo galvos.
Komunistų partijos vadovybė apkaltino jį už politines klaidas ir pašalino iš rektoriaus pareigų, o vėliau ir iš partijos.
Tapti universiteto rektoriumi pasiūlyta J. Kubiliui. Jam buvo tik 37 metai. Galbūt manyta, kad jaunas žmogus bus lengviau valdomas.
Prasidėjo naujas gyvenimo tarpsnis.

JKubilius foto 15

Matematikos mokslas Vilniuje augo: disertacijas sėkmingai gynėsi J. Kubiliaus ir kitų matematikų mokiniai, plėtėsi tikimybinės skaičių teorijos tyrimai. 1960 m. buvo įkurta Tikimybių ir skaičių teorijos katedra. Katedros darbuotojai keitėsi. Vieni, įgiję mokslinio darbo patirties, tapę autoritetais, išeidavo kitur – kartais vadovauti kitoms katedroms. Buvo visada rūpinamasi, kad gabūs fakulteto absolventai liktų katedroje rengti disertacijų.
Tikimybių ir skaičių teorijos katedra aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pirmoje eilėje iš kairės: V. Verikaitė, V. Statulevičius, J. Kubilius (katedros vedėjas), V. Paulauskas, K. Lyndienė. Antroje eilėje: M. Maknys, E. Stankus, E. Manstavičius, R. Uždavinys, H. Jasiūnas, H. Markšaitis, R. Lapinskas. Trečioje eilėje: A. Račkauskas, G. Misevičius, V. Sakalauskas, F. Mišeikis, A. Mačiulis, A. Matuliauskas.

JKubilius foto 16

J. Kubiliaus mokslinio vadovo J. V. Liniko butas buvo susitikimų su mokiniais vieta. Tokį bendravimo su mokiniais ir kolegomis būdą J. Kubilius įdiegė ir Vilniuje. Antradienio vakarais jo namų durys buvo atviros visiems, kurie norėdavo pasikalbėti matematikos klausimais, pasidalinti idėjomis, paklausti patarimo.
J. Kubilius buvo gerai informuotas, kas įvyko ir vyksta matematikos moksle, gaudavo straipsnių atspaudų, žurnalų ir knygų. Dalinosi su kolegomis, tik neatleisdavo atsainaus elgesio su knygomis. Prarasti knygą – didžiausia nuodėmė!

Nuotraukoje J. Kubiliaus mokiniai J. Kubiliaus darbo kambaryje antradienį. Iš kairės: G. Misevičius, A. Mačiulis, M. Maknys, Z. Kryžius, A. Laurinčikas, E. Manstavičius, E. Stankus. 

JKubilius foto 19

1973 metais Vilniuje įvyko pirmoji tarptautinė tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Ji tapo tradiciniu šios krypties matematikų susitikimų forumu ir vyksta iki šiol.
Tuomet tai buvo Rytų ir Vakarų šalių matematikų susitikimo vieta. Atvykdavo žymiausi tikimybių teorijos mokslo žmonės.
Nuotraukoje J. Kubilius ir A. N. Kolmogorovas, tikimybių teorijos aksiomatikos kūrėjas.

JKubilius foto 21

Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimas – visos Lietuvos šventė. J. Kubiliaus žodžiais tariant ,,knygą galima būtų parašyti apie tai, kaip jis buvo rengiamas“. 

JKubilius foto 22

1990 metais Vilniaus universitetas išsirinko naują rektorių – profesorių Rolandą Pavilionį.
Perduodamas įgaliojimus J. Kubilius prisiminė savo žodžius, ištartus pradėjus eiti rektoriaus pareigas: „padaryti viską, kad universitetas galėtų didžiuotis ne tik savo istorija“. 

JKubilius foto 23

Minėdami profesoriaus J. Kubiliaus 70 metų jubiliejų, jo mokiniai 1991 metais Palangoje surengė pirmąją tarptautinę konferenciją, skirtą analiziniams ir tikimybiniams skaičių teorijos metodams. Konferencija tapo tradicine, rengiama kas penki metai.
Išleidžiami konferencijos darbų tomai.

Nuotraukoje: trys skaičių teorijos profesoriai ir jauni matematikai 2006 metais, ketvirtosios konferencijos metu. Pirmoje eilėje prof. K. H. Indlekoffer, antroje – trečias iš dešinės E. Wirsing. 

JKubilius foto 24

 

JKubilius foto 27

J. Kubilius savo darbo kambaryje 2011 metų rugpjūty.
Rugsėjo mėnesį vyko penktoji J. Kubiliaus jubiliejui skirta konferencija. Paskutinė, kurioje profesorius dalyvavo...

2021-06-07